Charkovo ir Lvovo prenatalinės klinikos atstovai BBC sakė, kad priešlaikinių gimdymų skaičius per pastarąsias kelias savaites padvigubėjo arba patrigubėjo dėl streso ir su karu susijusių medicininių problemų.
Padaugėjo dvigubai
Polina gimė Charkovo regioninėje prenatalinėje klinikoje isverdama vos 630 g. Iš tiesų, ji turėtų sverti bent penkis kartus daugiau.
800 g sverianti Viktorija gimė Lvovo ligoninėje kartu su dvyne seserimi Veronika, moteriai, kuri pabėgo iš Kijevo. Ji ką tik priaugo pirmąjį kilogramą.
Šios dvi mažos mergaitė kovoja už gyvenimą Rusijos pajėgų bombarduojamuose miestuose, o motinos ir gydytojai susiduria su siaubingais iššūkiais.
Iryna Kondratova, medicinos direktorė, atsakinga už Polinos priežiūrą, sako, kad jos Charkovo klinikoje priešlaikinių gimdymų skaičius išaugo tris kartus daugiau nei įprastai ir dabar sudaro 50 proc visų gimdymų.
„Infekcijos, medicininės pagalbos trūkumas, bloga mityba: karas kelia priešlaikinio gimdymo riziką, – teigia dr. I.Kondratova – Pas mus priešlaikinis gimstamumas jau buvo didelis, nes turėjome daug pacientų iš Donecko ir Luhansko. Konfliktų zonose moterys daug laiko praleidžia sausakimšuose rūsiuose, kur aktyvios infekcijos. Moterims taip pat sunkiau pasiekti medikų pagalbą, jei jos reikia.“
Nors priešlaikinių gimdymų procentas jos klinikoje išaugo, Iryna pastebi, kad bendras jos pacientų skaičius sumažėjo, nes moterys bėga nuo kovų Charkove.
Kūdikiai nustojo vystytis
Viktorijos mama Iryna Zelena prieš pat gimdymą iš Kijevo pabėgo į Lvovą.
„Iškeliavome dėl masinio apšaudymo. Visą laiką iki tol slėpėmės rūsiuose“, – prisimena ji.
Moteris tiki, kad stresas, kurį patyrė pirmąsias karo dienas praleidusi bunkeryje, prisidėjo prie to, kad Viktorija ir jos dvynė sesuo Veronika pagimdė daugiau nei septyniomis savaitėmis anksčiau.
Gimdymo skyriaus koridoriuje gulinti Olga Bogadiza yra šeštą mėnesį nėščia ir taip pat laukiasi dvynių. Ji taip pat pabėgo iš Kijevo, norėdamas rasti saugią vietą savo kūdikiams, atokiau nuo apšaudymo ir komendanto valandos.
Lvovą pasiekti prireikė trijų dienų, sako ji, ir per visą tą laiką iš baimės negalėjo nei valgyti, nei gerti.
„Ar girdėjote apie posakį „gyvūnų baimė“? Tai nepanašu į skausmo baimę ar gimdymą – nuo šios baimės skauda odą. Taip bijai, kad negali valgyti ar galvoti. Kai atvykau į Lvovą, gydytojas pasakė, kad numečiau 3,5 kg ir kad mano kūdikių gyvybėms iškilo pavojus, nes jų vystymasis sustojo“, – jaudinasi Olga. Jos dvyniai dabar vėl pradėjo augti.
Turi palikti vieną
Kai Rusijos raketos trenkėsi į taikinius Lvove, iššūkis rūpintis neišnešiotais kūdikiais, tokiais kaip Viktorija ir Polina, tapo prioritetu.
Charkovo ligoninės gydytoja I. Kondratova sako, kad darbuotojai nusprendė likti intensyviosios terapijos palatoje su mažiausiais kūdikiais, net ir po įspėjimų apie oro antskrydžius.
„600 g sveriančio vaiko į rūsį neveši. Tai būtų kelionė į vieną pusę. Taigi mes liekame su vaikais ir kartu su jais išgyvename sprogimus“, – gūžteli pečiais ji.
Viktorijos mamai Irynai oro antskrydžių sirenos kelia sunkią dilemą. Viktorijos dvynė sesuo Veronika jau išleista iš reanimacijos skyriaus ir yra su mama bendrojoje palatoje. Skambant sirenai, Iryna nusineša ją į bombų prieglaudą, tačiau Viktoriją turi palikti inkubatoriuje, nes ji per trapi, kad galėtų judėti.
„Emociškai tikrai sunku. Tai tarsi plyštų širdį į dvi dalis. Vienas kūdikis eina su manimi, kitas lieka pas gydytojus. Vis galvoju: „Ar viskas gerai? Kaip ji jaučiasi?“ Tačiau šioje situacijoje mes tiesiog turime būti stiprūs“, – verkia Iryna.
Ligoninė Lvove – mieste, kuris kažkada buvo laikomas saugiu prieglobsčiu nuo konflikto – jau uždengė kai kuriuos langus ir įrengtinėja specialų požeminį bunkerį, kuriame inkubatoriuose apgyvendins trapiausius pacientus.
Kadangi ligoninės tapo karo taikiniu, personalas yra labai susirūpinęs. Inkubatoriaus viduje Iryna glosto dukrai ranką.
„Ji ukrainietė, – sako Iryna, – ir laimės.“
Parengta pagal BBC inf.
