Lietuvos mokslininkė įspėjo apie mirtinai pavojingus nuodus vaikų žaisluose

Spartus civilizacijos progresas žmonijai ne tik palengvino buitį, atvėrė naujas medicinos galimybes, bet į kasdienę aplinką atnešė ir naujas medžiagas, kurios yra labai pavojingos.

 Lietuvos mokslininkė įspėjo apie mirtinai pavojingus nuodus kvepaluose ir net vaikų žaisluose.<br> Lrytas.lt koliažas
 Lietuvos mokslininkė įspėjo apie mirtinai pavojingus nuodus kvepaluose ir net vaikų žaisluose.<br> Lrytas.lt koliažas
Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kenksmingų ftalatų yra asmens priežiūros priemonėse – kvepaluose, kremuose, nagų lakuose, dezodorantuose, skystame muile ar plaukų lake.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kenksmingų ftalatų yra asmens priežiūros priemonėse – kvepaluose, kremuose, nagų lakuose, dezodorantuose, skystame muile ar plaukų lake.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje plastikų gamyba sparčiai augo ir 2015 m. pasiekė 150 milijonų tonų per metus, o ftalatų sunaudojama apie 8 milijonai tonų“, – nerimą keliančius skaičius vardina Violeta Kaunelienė.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje plastikų gamyba sparčiai augo ir 2015 m. pasiekė 150 milijonų tonų per metus, o ftalatų sunaudojama apie 8 milijonai tonų“, – nerimą keliančius skaičius vardina Violeta Kaunelienė.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 12, 2020, 10:39 PM

Viena tokių – nuodingieji ftalatai. Ši medžiaga patenka tarp 45 Europos Sąjungos direktyvose apibrėžtų medžiagų, kurių patekimą į aplinką bei vandenį numatoma ne tik riboti, bet ir visiškai nutraukti.

Europos Sąjungose veikia direktyvos, nustatančios ir aiškiai apibrėžiančios ES veiksmus vandens politikoje bei aplinkos kokybės standartus teršalams, klasifikuojamiems kaip prioritetinės medžiagos.

Šiose direktyvose numatyta palaipsniui mažinti taršą prioritetinėmis medžiagomis ir nutraukti šių pavojingų medžiagų išmetimą, išleidimą, ir nuotekį į paviršinius vandenis – šiandien šį sąrašą sudaro 45 pavojingos medžiagos.

45 pavojingiausios medžiagos

„Šios 45 medžiagos, nepaisant jų mažų koncentracijų, siekiančių tik nanogramų ar mikrogramų lygmenį, kelia labai didelę riziką ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Jos pasižymi mutageninėmis, kancerogeninėmis, endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, o taip pat turi polinkį kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme“, – sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė.

Pasak KTU mokslininkų, grėsmę ir žalą aplinkai kelia ne tik į šį sąrašą įtrauktos medžiagos, bet ir didžioji dalis antropogeninių cheminių medžiagų – herbicidų, pesticidų, ploviklių, medikamentų. Šio medžiagos pasauliniu mastu kasdien didžiuliais kiekiais naudojamos žemės ūkyje, pramonės procesuose, farmacijoje, kosmetikoje, buityje ir kitose srityse.

„Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai minimi ftalatai (pvz. Di(2-etilheksil) ftalatas) yra viena iš prioritetinėms medžiagoms priskiriamų cheminių junginių grupių. Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Nuodai buityje – civilizacijos pasekmė

Šių medžiagų taip pat gausu ir daugelyje kitų gaminių, tokių kaip statybinės medžiagos – dažai, klijai, sienų danga, asmens priežiūros priemones (kvepalai, kremai, nagų lakas, dezodorantai, skystas muilas ir plaukų lakas), plovikliuose, pakuotėse, vaikų žaisluose, spausdinimo dažuose, buities reikmenyse ir kt.

Mokslininkės teigimu, ftalatų gamyba suintensyvėjo apie 1950-uosius, kai jie buvo pradėti naudoti kaip priedas, suteikiantis lankstumo polivinilchlorido (PVC) plastikams. Kartais PVC gaminiuose plastifikatoriai gali sudaryti iki 50 proc. masės.

„Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje plastikų gamyba sparčiai augo ir 2015 m. pasiekė 150 milijonų tonų per metus, o ftalatų sunaudojama apie 8 milijonai tonų. Apie 80 proc. ftalatų panaudojami kaip plastifikatoriai. 2017 m. ftalatai sudarė apie 65 proc. viso pasaulio plastifikatorių suvartojimo, palyginti su maždaug 88 proc. 2005 metais. Prognozuojama, kad 2022 m. jie sudarys apie 60 proc.“, – nerimą keliančius skaičius vardina V. Kaunelienė.

Mokslininkų teigimu, kadangi su polimerine matrica ftalatai dažniausiai nėra tvirtai susieti, jie gali patekti į orą, vandenį, dirvožemį.

„Siekiant sumažinti ftalatų ir kitų prioritetinių teršalų patekimą į aplinką svarbus kompleksinis požiūris į problemos sprendimą – šių medžiagų sunaudojimo mažinimas, aplinkai draugiškesnių alternatyvų paieška, o taip pat pažangios gamybos, išlakų, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo technologijos“, – apie būtinus pokyčius kalba ji.

Kitos šalys nelaukia

Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti vandens telkinių kokybę Europoje, o ir visame pasaulyje griežtinamas pavojingų medžiagų patekimo į aplinką reglamentavimas.

„Daugelio jų išleidimas su išvalytomis nuotekomis ilgainiui turės būti sumažintas praktiškai iki nulio. Nemažai šalių (pvz. Švedija, Vokietija, Šveicarija ir kt.) nelaukdamos reikalavimų įsigaliojimo ir suprasdamos investicijų į saugią aplinką svarbą, pradėjo buitinių nuotekų valyklų modernizavimą. Atsižvelgiant į nusistatytus kriterijus pasirinktose valyklose jau įdiegtos arba diegiamos pažangios nuotekų valymo technologijos, kurių efektyvumas patvirtintas moksliniais tyrimais“, – sako pašnekovė.

V. Kaunelienė pabrėžia, kad dažniausiai parenkamas skirtingų valymo technologijų derinys taikant inovatyvius oksidacinius, biologinius, sorbcinius ir kt. metodus.

„Daugeliu atveju tai leidžia užtikrinti praktiškai pilną prioritetinių teršalų pašalinimą, tačiau kiekviena nuotekų valykla yra unikali ir technologijos parinkimas bei sklandžios eksploatacijos užtikrinimas dažnu atveju reikalauja individualaus sprendimo“, – sako KTU mokslininkė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.