Literatūros specialistai įvardijo, kiek iliustracijos svarbios vaikiškose knygose

Po Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje įvykusios estų autorės Piret Raud iliustracijų parodos skaitytojai skundžiasi, kad bibliotekos lentynose nebegalima surasti autorės knygų. Akį patraukiančios iliustracijos puošia knygas, skatina jas įsigyti, bet ar skatina skaityti?

Tam tikru raidos etapu vaikus labai domina interaktyvios knygos, kuriose reikia kažką surasti, nuveikti – labai daug vaizdo ir mažai teksto.<br>123rf nuotr.
Tam tikru raidos etapu vaikus labai domina interaktyvios knygos, kuriose reikia kažką surasti, nuveikti – labai daug vaizdo ir mažai teksto.<br>123rf nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 2, 2021, 3:17 PM, atnaujinta Dec 2, 2021, 3:18 PM

„Veiklos, susijusios su konkrečiomis knygomis, labai dažnai paskatina didesnį susidomėjimą, – sako Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. – Pavyzdžiui, kai bibliotekoje vyksta vaikiškų knygų iliustracijų parodos, visada padidėja tų knygų paklausa, kurių iliustracijas galima apžiūrėti parodoje. Vaikai versdami knygų puslapius mėgsta jose ieškoti parodos iliustracijų. Parodos metu ištraukiame iš lentynų knygas ir labai dažnai jų nelieka. Jeigu knygos patinka, jų populiarumas nesumažėja ir po parodos.“

Ar iliustracijos skatina skaityti?

Į klausimą, ar iliustracijos skatina skaityti, atsako Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė Inga Mitunevičiūtė.

„Manau, geriausias atsakymas į šį klausimą jau parašytas. Jo autorystė priklauso Luisui Keroliui ir jį galima atrasti pirmajame „Alisos stebuklų šalyje“ puslapyje: „Kuriems galams tokia knyga, – nusprendė ji, – kurioje nėra paveikslėlių nei pasikalbėjimų?“ Taigi, iliustracijos sudomina vaiką, lavina estetinį skonį, o iki tam tikro amžiaus yra būtinas knygos elementas“, – tikslina vaikų literatūros specialistė.

Pasak ekspertės I. Mitunevičiūtės, vaikams skirtų iliustruotų knygų būna įvairių – skirtingų žanrų ir skirtų įvairiai auditorijai.

„Pradėkime nuo to, kad pirmosios knygos kūdikiams būna labai gausiai iliustruotos ir su labai mažai teksto. Tam tikru raidos etapu vaikus labai domina interaktyvios knygos, kuriose reikia kažką surasti, nuveikti – labai daug vaizdo ir mažai teksto. Paveikslėlių knygose labai svarbu vaizdo ir teksto santykis: jie turi vienas kitą papildyti, išplėsti, bet, pageidautina, nekartoti. O atkartojimai galimi tiesiog tekstinėse knygose su iliustracijomis, kurios tam ir skirtos – pavaizduoti tai, kas papasakota tekste. Dar yra bežodės knygos, kur istorija pasakojama per vaizdus, be teksto. Taigi, matome, kad vizualinė knygos pusė gali turėti labai skirtingas funkcijas ir reikšmę“, – teigia I. Mitunevičiūtė.

Iliustracijos į pagalbą vertėjams

Iliustracijomis pasakojama istorija ne tik traukia mažuosius skaitytojus, bet ir padeda geriau perprasti teksto subtilybes vertėjams bei redaktoriams. Iliustracijos suteikia veikėjams charakterį, leidžia labiau pajausti teksto subtilybes, nuotaiką.

„Matydama iliustracijas galiu lengviau įsivaizduoti ir skaitytoją, kokio amžiaus vaikams istorijos labiau tiktų, patiktų. Verčiant paveikslėlių knygą iliustracijos padeda lengviau formuoti visumą“, – dalijasi vertėja iš estų ir suomių kalbų Viltarė Urbaitė.

V. Urbaitei iliustracijos praverčia ir dėl kalbinių subtilybių.

„Verčiant iš estų ar suomių kalbų kartais būna, kad nežinai, kokios giminės – vyriškos ar moteriškos – yra veikėjas, nes šios abi kalbos neturi skirtingų giminės galūnių, tad iliustracijos labai praverčia, ypač jei veikia ne gyvi žmonės, o žaislai, gyvūnai ar panašiai. Kartais pasitaiko, kad ir originale iliustracijos šiek tiek prasilenkia su tekstu, nesutampa kokia nors detalė. Matyt, lemia tai, kiek dailininkas bendradarbiauja su teksto autoriumi. O vaikai paprastai būna labai pastabūs detalėms... Tuomet ir versdama leidžiu sau atsižvelgti į iliustracijas ir galbūt šiek tiek nukrypti nuo teksto,“ – teigia vertėja.

Ekspertų rekomenduojama estų autorės kūryba

Vertėja V. Urbaitė turi keletą mėgstamiausių autorių, kurių tekstai jos niekad nenuvilia. Viena jų, kurios, beje, keletą knygą vaikams yra išvertusi į lietuvių kalbą, – viena žymiausių estų tekstų ir iliustracijų autorių Piret Raud. Vertėja pasakoja, kad ją žavi autorės vaizduotė, kaip netikėtai ji moka pažvelgti į paprastus ir kasdienius dalykus: „Visos istorijos baigiasi tokiu gražiu moralu, prasmingai, šviesiai. Aš taip pat mėgstu jos iliustracijas, gracingas linijas, tas dailias rožytes, neįprastų proporcijų gyvūnus. Man ji išties patinka ir džiaugiuosi, kad lietuvių skaitytojai turi progą susipažinti su šia dailininke ir autore, kai kas galbūt spėjo ją ir pamėgti.“

Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“.

„Dėl vykusios „Kūrybiškos Europos“ projekto iliustracijų parodos ir mūsų vykdomų garsinių skaitymų knygelės populiarumas dar išaugo. Manau, kad į autorės knygas, ypač leistas paskutiniais metais, pirmiausia dėmesį atkreipia tėvai dėl nuostabių iliustracijų. Esu girdėjusi vienų tėvelių rekomendacijas kitiems, kad labai smagu skaityti su vaikais ir yra apie ką pasikalbėti perskaičius, giria iliustracijas. Aš, vesdama mokymus bibliotekininkams apie edukacijas bibliotekoje, skaitymo skatinimą, knygą „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“ rodau kaip pavyzdį garsiniams skaitymams, kur galima skaityti ir tekstą, ir iliustracijas“, – sako ji.

Piret Raud knygas Lietuvos skaitytojams rekomenduoja ir vaikų literatūros apžvalgininkė Inga Mitunevičiūtė: „Piret Raud turi savitą, su niekuo nesupainiojamą stilių – labai kruopščias, išbaigtas, atrodo, nuglostytas, iliustracijas ir labai jaukų, švelniai „nonsensišką“ su puikiais humoro krisleliais rašymą. Jei reiktų ieškoti analogų lietuvių kūryboje, tai ji būtų vienoje gretoje su Kęstučiu Kasparavičiumi. Abu tobulai įvaldę pieštukus ir abiejų kūryba skaidri kaip krištolas.“

Iliustruotų knygų tendencijos

Didelėje spalvingai iliustruotų knygų pasiūloje dažnai ne tik sunku atrasti ieškomą knygą, bet ir išsirinkti iš naujų. Bibliotekininkė O. Maziliauskienė pasakoja, kad mažieji bibliotekos lankytojai mėgsta knygeles su daug spalvingų iliustracijų, tai labiausia patraukia jų akį, jiems patinka knygutės su iškiliomis judančiomis iliustracijomis, turinčios interaktyvių elementų.

Tėveliai visada žavisi jų vaikystėje skaitytomis knygomis, labai apsidžiaugia, radę, kad ir perleistą, bet knygą iš jų vaikystės. Bibliotekininkė sako, kad didelę įtaką tėvelių pasirinkimui turi specialistų rekomenduojamos knygos vaikams, taip pat sulaukusios didelio populiarumo pasaulyje ir dabar pasirodžiusios Lietuvoje.

A. Mickevičiaus bibliotekininkė džiaugiasi, kad išleidžiama vis daugiau puikiai iliustruotų knygų: „Tai iš tikro labai lavina vaiko skonį, moko pažinti iliustraciją kaip labai svarbią knygos dalį. Apie tai mes, bibliotekininkai, kalbame su vaikais vesdami edukacijas. Išaugo knygų apie jausmus, emocijas, kaip juos pažinti, skaičius. Skaitytojų dėmesio sulaukia ir įkvepiančios istorijos apie įžymybes, garsius mokslininkus, menininkus ar kitus nepaprastus žmones, kurie siekė savo svajonių. Mūsų skaitytojams puikiai pažįstama pasaulio vaikų literatūros klasika neužleidžia savo pozicijų ir yra perleidžiama.“

Paklausta apie klasika tapusių kūrinių periliustravimą vaikų literatūros kritikė I. Mitunevičiūtė atsako: „Iliustracijos gali būti naujos, o tekstas – klasikų klasika. Ir tai kiekvieną kartą priverčia iš naujo pažvelgti į gerai žinomą kūrinį, įsivertinti „Aš tai ne taip įsivaizdavau“ arba atvirkščiai, kaip tik taip. Tai tarsi nauja kūrinio interpretacija. Kaip pavyzdį galiu pateikti Roberto Ingpeno iliustracijas. Jis pasielgė labai drąsiai ir nupiešė naujas iliustracijas beveik visiems žinomiausiems klasikos kūriniams ir jos nuostabios, bet ar nuo to mažiau nuostabios pirminės iliustracijos? Tikrai ne.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.