Kalėdų Seneliu ir kitais magiškais dalykais vaikai tiki maždaug iki 7–10 metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose netgi buvo išvestas amžiaus vidurkis, iki kada vaikai tiki Kalėdų Seneliu, – 8 metai ir 4 mėnesiai.
– Kodėl vaikams svarbus šis tikėjimas?
– Tikėjimas Kalėdų Seneliu ir kitais stebuklais siejasi su vaiko mąstymo raida. Vaiko smegenys nuolat vystosi, tobulėja ir kiekviename raidos tarpsnyje būdingas savitas mąstymo bei pasaulio pažinimo būdas.
2–6 metų vaikams būdingas vadinamasis simbolinis mąstymas ir laki vaizduotė, kai jie dar negeba realybės atskirti nuo fantazijos. Todėl jiems daug džiaugsmo teikia stebuklingos pasakos, filmai ar įvairūs fantastiniai personažai, tokie kaip Kalėdų Senelis, Velykų zuikis ar Dantukų fėja.
Apie 7 metus vaikas įžengia į konkrečių operacijų mąstymo stadiją, tai reiškia, kad jis jau ima naudotis loginėmis operacijomis – tai siejasi ir su mokyklos lankymo pradžia. Vaikas ima suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, kelti įvairius klausimus, kurie anksčiau atrodė magiški ir savaime suprantami, o dabar tie dalykai ima stokoti logikos.
Pavyzdžiui, pro kur Kalėdų Senelis įlenda į mano kambarį? Kodėl tuo metu, kai pas mus ateina Kalėdų Senelis, tėčiui prireikia nueiti pas kaimyną? Vaikas ima logiškai ieškoti atsakymų ir jam ima kilti abejonės, kas gyvenime yra tikra ir kas išgalvota.
Kalbant apie tikėjimo svarbą, aš manau, kad tikėjimas stebuklais svarbus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Juk dažnas iš mūsų nori tikėti, kad stebuklai egzistuoja. Todėl dažnai išsiaiškinę Kalėdų Senelio egzistavimo klausimą ieškome kito tikėjimo, kad ir Dievo, kuris tarsi perima geradario ir visagalio vaidmenį mūsų gyvenime.
Reikėtų išlaikyti aukso viduriuką – negyventi vien tik loginiais dėsniais, bet ir nepasinerti į magišką pasaulį iki pat ausų.
– Kaip elgtis, kai vaiką apima abejonės?
– Vienintelė išeitis – kalbėtis. Tik kada ir kaip? Protingiausia sulaukti, kol vaikas be užuolankų paklaus, – tai yra Kalėdų Senelis ar ne? Kaip į tai reaguoti?
Vieno teisingo atsakymo nėra. Teks pasikliauti savimi ir savo šeimos tradicijomis bei vertybėmis. Jeigu patys kritiškai žiūrite į Kalėdų Senelio pasaką ir apskritai pirmenybę teikiate realistiniam požiūriui į pasaulį, kuriame vietos stebuklams nėra, greičiausiai norėsite atskleisti tiesą ir leisite suprasti, kad stebuklai baigiasi sulig vaikyste.
Jeigu esate iš tų, kurie mėgsta išsaugoti lašelį paslaptingumo ir magijos, veikiausiai Kalėdų Senelį paversite kalėdine dvasia, kuri yra susijusi su gerumu ir ko nors ypatingo laukimu.
Tiek pasakymas, kad Kalėdų Senelio nėra, tiek tvirtinimas, kad jis egzistuoja, turi ir trūkumų, ir privalumų. Pasakydami, kad jo nėra, prisipažįstame, kad visus tuos metus mes, tėvai, atlikome Kalėdų Senelio funkciją.
Kaip tą žinią priims vaikas, priklauso nuo jo charakterio. Bet jausmų tikrai bus. Tėvams su vaiku teks kartu viską išgyventi. Suaugusieji dažniausiai bijo, kad vaikas supyks ar nusivils.
Bet juk vaiko ir mūsų gyvenimas pilnas nusivylimų – negavau, ko norėjau, nepavyko taip, kaip planavau, mane apgavo, paliko, netesėjo pažadų. Šeimoje ir yra tinkamiausias laikas mokytis išgyventi įvairius jausmus – pyktį, liūdesį, nusivylimą, pavydą.
Kai tėvai leidžia vaikui jaustis taip, kokie jausmai jį tuo metu apima, neskatina būtinai džiaugtis, o nuramina, ateityje tokiam žmogui nebus baisu susidurti su įvairiomis emocijomis.
Padėti vaikui susitaikyti su mintimi, kad Kalėdų Senelio nėra, galima keliais būdais. Galima pasiūlyti vaikui pačiam tapti geruoju Kalėdų Seneliu, kuris padovanotų dovanėlių artimam žmogui.
O gal jis gali būti geruoju nykštuku savo jaunesniam broliukui ir sesutei?
Arba pakalbėti su vaiku apie Kalėdų Senelio tradiciją – kad seniai seniai buvo toks šventasis Nikolajus (arba lietuviškai – Mikalojus), kuris buvo laikomas stebukladariu, mat turėjo įprotį slapta dovanoti dovanas kitiems, o ypač vaikams ar likimo nuskriaustiems žmonėms. Iš šito jo įpročio ir atsirado Kalėdų Senelio personažas, slapta atnešantis dovanas.
Galima pasakoti savo vaikystės istoriją, kaip jūs tikėdavote Kalėdų Seneliu, ir pasidalyti jausmais, kaip jautėtės sužinoję, kad jo nėra.
Tai padeda vaikams pasijusti ne tokiems vienišiems suvokus, kad jų tėvai vaikystėje jautėsi panašiai.
Paspėliokite, kam žmonėms reikalingas tikėjimas raudonai apsivilkusiu barzdočiu, lendančiu į kaminą su pilnu maišu dovanų?
Kodėl žmonėms reikia stebuklų? Leiskite rutuliotis mintims link apibendrinimo, kad Kalėdos yra stebuklų metas ir taip būdavo visais laikais. Ar pamenate, kaip mūsų proseneliai tikėjo, kad Kūčių naktį tvarte gyvuliai ima kalbėti žmonių balsais?
Gali padėti ir pasakymas: „Kaip tai Kalėdų Senelio nėra? O kas Laplandijoje gyvena? Tačiau tu teisus – šią dovaną išrinkau aš.“ Tai tarsi sujungia dvi tikimybes į vieną – visiškai nepaneigiama, kad Kalėdų Senelio nėra, bet tuo pat metu pripažįstama tiesa, kad dovanos yra atneštos tėvų.
Nereikia nustumti į šalį minties, kad Kalėdos – laikas ne tik dovanas gauti, bet ir jas dovanoti kitiems. Juk mes patys renkamės, ar daryti kitiems gerus darbus ir malonias staigmenas, ar nedaryti.
– Tėvams gali kilti klausimas, ar jie vaiko akyse nėra melagiai? Juk kūrė laiškus Kalėdų Seneliui, slapta pirko Kalėdų dovanas, vaidino Kalėdų Senelį, pamiršę nusiauti savo šlepetes.
– Tokiu atveju paklauskite savęs, o kaip dėl visų stebuklingų pasakų, kurias metų metus sekėte vaikams prieš miegą? Arba dėl sriubos pas močiutę, kurią patys valgėte nenoromis, o paskui su šypsena gyrėte, kokia buvo nepakartojama?
Svarbu suvokti, koks yra to melo ar paslapties išlaikymo tikslas, – padaryti žalą savo vaikui ar suteikti džiaugsmo? Tai tikrai nėra tas melas, kuris žaloja, niekina, išduoda ar traumuoja kitą. Kaip ir skaitymas stebuklingų pasakų, kuriose siaubo elementų rastume daugiau negu tikėjime Kalėdų Seneliu.
– O koks tėvų elgesys nebūtų tinkamas kalbantis Kalėdų Senelio egzistavimo tema?
– Tėvų bandymas bet kokia kaina vengti pokalbio su vaiku apie Kalėdų Senelį ir mėginimai toliau išlaikyti šį magišką personažą kaip realų iki pat paauglystės ir dar vėliau. Paauglys, tvirtinantis savo bendraamžiams, kad Kalėdų Senelis tikrai egzistuoja, atrodytų keistai kitų akyse.
Taip pat netinkama prieš pat Kalėdas pasikviesti vaikus ir atvirai pasakyti, kad Kalėdų Senelis yra nesąmonė ir kad juo tiki tik kvailiai. Pasakius tiesą apie Kalėdų Senelį negalima palikti vaiko vieno tvarkytis su jausmais.
