Su sūnumi žygiuojantis Matas neslepia: reikia fantazijos, kad įkalbėčiau 6-metį nueiti 14 km

Kaune gyvenantis šilutiškis ir šešiamečio Ąžuolo tėtis Matas Toliušis įsitikinęs, kad žygiai gamtoje ne tik naudingi žmogaus sveikatai, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas siekiant užmegzti artimesnį ryšį su vaiku. Apie tai, kaip pasiruošti tokiems žygiams, kur keliauti ir ko tikėtis jis dalijasi savo instagramo paskyroje „Barzdotas gidas“, o dabar ir pasakoja lrytas.lt skaitytojams.

Žygiuodamas su sūnumi Matas visuomet randa būdų, kaip jį sudominti ėjimu ir aplink supančia gamta.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Žygiuodamas su sūnumi Matas visuomet randa būdų, kaip jį sudominti ėjimu ir aplink supančia gamta.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Kaune gyvenantis šilutiškis ir šešiamečio Ąžuolo tėtis Matas Toliušis įsitikinęs, kad žygiai gamtoje ne tik naudingi žmogaus sveikatai, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas siekiant užmegzti artimesnį ryšį su vaiku.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Kaune gyvenantis šilutiškis ir šešiamečio Ąžuolo tėtis Matas Toliušis įsitikinęs, kad žygiai gamtoje ne tik naudingi žmogaus sveikatai, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas siekiant užmegzti artimesnį ryšį su vaiku.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Kaune gyvenantis šilutiškis ir šešiamečio Ąžuolo tėtis Matas Toliušis įsitikinęs, kad žygiai gamtoje ne tik naudingi žmogaus sveikatai, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas siekiant užmegzti artimesnį ryšį su vaiku.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Kaune gyvenantis šilutiškis ir šešiamečio Ąžuolo tėtis Matas Toliušis įsitikinęs, kad žygiai gamtoje ne tik naudingi žmogaus sveikatai, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas siekiant užmegzti artimesnį ryšį su vaiku.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Žygiuodamas su sūnumi Matas visuomet randa būdų, kaip jį sudominti ėjimu ir aplink supančia gamta.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
 Žygiuodamas su sūnumi Matas visuomet randa būdų, kaip jį sudominti ėjimu ir aplink supančia gamta.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Žygiavimas tapo neatskiriama Mato ir Kristinos šeimos dalimi.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Žygiavimas tapo neatskiriama Mato ir Kristinos šeimos dalimi.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Maršrutų žygiams Matas ieško ir jau sudarytų, ir pats juos sudarinėja.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Maršrutų žygiams Matas ieško ir jau sudarytų, ir pats juos sudarinėja.<br>  Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 12, 2022, 10:17 PM, atnaujinta Aug 13, 2022, 9:33 AM

– Kaip pats atradote žygius?

– Tai nebuvo mano vaikystės hobis, nors judėjimas sekė mane visa gyvenimą: krepšinis, futbolas, vaikystės veiksmas kaime. 2017 m. pradėjau ruoštis vienam istoriniam projektui, kuriame reikėjo žygiavimo patirties. Taip užkabino, kad be jų šiandien savęs neįsivaizduoju. Tai tapo manąja atgaiva dienose. Kaip žmona Kristina sako: tu gal eik pasivaikščiok ir nurimsi (juokiasi).

– Kartu su jumis į išvykas pėsčiomis leidžiasi ir jūsų 6 metų sūnus Ąžuolas. Ar sunku įkalbėti?

– Taip, jį įtikinti nėra pats lengviausias darbelis. Reikia suprasti 6-mečio poreikius ir norus. Ne tik eiti, o kažką nuveikti. Tam pasitelkiu vaizduotę ir prigalvoju užduočių: orientacinio žemėlapis, laužavietės kūrimas ir dešrelių kepimas, lobio paieškos miške, vedlio rolė jam. Užtat, tai man lyg didžiausia motyvacija – kurti ryšį su juo ir paruošti maršrutą, kuriame abu jausimės komfortabiliai.

– Kiek kilometrų per dieną sūnus yra nuėjęs daugiausiai?

– Ažuolas įveikė 14 km atstumą. Netikėjau, kad nueis, bet nešti reikėjo tik kokį kilometrą. Tai buvo Kuršių marių ir smėlio paklotė. Noriu pabrėžti sukuriamą emociją žygio metu, nes vaikui tai didžiausias poreikis. Ne į žygį jis nori, o praleisti gerai laiką su tėčiu. Kada pradėjo eiti į žygius?

Mes pradėjome vaikščioti po savo gyvenamąją aplinką, kai jam buvo 3–3,5 metukų. Netoli turime Kleboniškio mišką, tai ten vykdavo pirmieji atradimai kartu. Žinoma, kad atstumas svyravo apie 3–5 kilometrus. Toks atstumas ir turėtų būti pradžia, nes kitaip galime išgąsdinti mažas kojytes ir žygio pavadinimas taps keiksmažodžiu mažajam ar mažajai. Kartais užtenka tiesiog skaičiuoti vabalus vaikštant ir 4–5 km nusieina patys. Paslaptis nėra didelė – jūs veikiate žygio metu kartu. Dėmesys yra raktas!

Pavyzdys – sūnui labai patinka važiuoti traukiniu. Cinkt! Į žygį keliausime traukiniu, prasieisime žygį ir grįšime su traukiniu.

– Kokia jų nauda vaikui?

– Mano, kaip tėčio, tikslas yra suteikti jam galimybę judėti ir ilgainiui pamilti judėjimą. Pabrėžiu judėjimą, o ne sportą, nebent pats norės. Mūsų gyvenime jis labai reikalingas ir norisi, kad sūnus gyventų pilnavertį gyvenimą. Gebėtų derinti ateities atsakomybes rutinoje ir nepamirštų savo organizmui padėti. Manau, kad vis dar lietuvis pamiršta savo organizmą. O jei kalbėtume apie iškart gaunamas naudas – tėčio dėmesys per veiklas, laikas kartu. Jam jis labai svarbus, o tai matydamas ir pats esu labai laimingas.

– Esate pedagogas ir leidžiatės į žygius su moksleiviais – kaip jie reaguoja į tokias išvykas?

– Moksleivių poreikiai yra labai panašūs – turi būti iškelti iššūkiai. Kaip? Perbristi upę, ekstremaliai važiuoti dviračiu, įkopti į kalną, praleisti gerai laiką, orientuotis aplinkoje, eiti nakties metu.

Kita vertus, penktokas tikrai gali paklausti: o ką už tai gausime? Šį palyginimą visada duodu, kai noriu pabrėžiu žygiavimo kultūros augimą Lietuvoje. Dar tik padėti pirmieji žingsniai, nes 44 proc. žmonių vis dar savo judėjimui neskiria laiko. Šie pamatai dažnai perduodami šeimose, per jų dienų rutiną ir praktikas. Tikiu, kad per kitą dešimtmetį situacija keisis iš esmės.

– Teigiama, kad karantinas daugybę žmonių paskatino leistis į pasivaikščiojimus gamtoje – ar pastebite šią tendenciją?

– O taip! Lietuviai atrado gamtą, pažintinius takus ir objektus Lietuvoje. Kartais buvo keista, kai nuvykdavome į pažintinį taką ir nerasdavome vietos automobiliui pasistatyti. Užtat džiugu, nes tikrai Lietuva buvo atrandama iš naujo. Tikiuosi, kad ir toliau tokia tendencija išsilaikys.

Taip pat, norisi priminti, kad šiais metais atidaryti miško ir jūros takai per Baltijos šalis. Šie maršrutai yra pritaikyti patogesniam keliavimui pėsčiomis, bandant piligrimystės idėją kelti ir mūsų regione.

– Kaip pasiruošti žygiui su vaikais?

– Štai keletas mano patarimų:

  • Įsivertinkite, kokį atstumą jūsų vaikui būtų komfortabilu nueiti. Pradėti reiktų nuo 3–5 km ir su laiku stebėti, ar ilgesnės distancijos yra priimtinos. Labai lengvai galite atbaidyti vaiką nuo bet kokio noro žygiuoti. Kurį laiką žodis „žygis“ buvo tapęs keiksmažodžiu mano sūnui Ąžuolui (šypsosi). Nepasidaviau ir pritaikiau pasivaikščiojimus ir veiklas, jau minėtas anksčiau, tad tęsiame atradimus gamtoje.
  • Sugalvokite, ką veiksite žygio metu: lobio žaidimas, vedlio role suteikiama vaikui, užduočių knygelė ar veiklų, žaidimų sąrašas žygio metu. Patikėkit, tai veikia! Tarkime, elementariausias žaidimas einant mišku: jei pamatome grybą darome tris pritūpimus, jei drugelį pašokame 5 kartus į orą. Tuomet sūnus pats klausia: „Ką dar surasti?“
  • Nepamirškite tinkamos avalynės ne tik sau, bet ir vaikui. Jų pėdutės žymiai daugiau pavargsta, o taip pat nėra visiškai susiformavusios, tai nepamirškime to. Jei reiktų patarimo, kur patikrinti žygio batų kokybę, tai suvedus tam tikrą modelį internete, rasite ne vieną vertinimo puslapį. Kaip atsirinkti? Raskite tokį, kur duodamas įvertinimas (tarkim, 92 iš 100), ekspertinės nuomonės ir būtinai naudotojų atsiliepimai su pliusais ir minusais. Asmeniškai naudojuosi puslapiu runrepeat.com ir dar nenusivyliau rinkdamasis avalynę.
  • Maisto ir vandens vartojimas žygio metu. Reikia nepamiršti, kad mūsų organizmui reikia atsigerti kas valandą bent gurkšnį vandens, kad neprarastumėt energijos. Jei suprasite per vėlai, tai atstatyti energiją yra žymiai sunkiau. Nekalbu apie vaiką, kuris dar nemoka valdyti savo emocijų ir tikrai parodys savo nepasitenkinimą ir nuovargį.

– Kaip juos motyvuoti, kai po kilometro pasigirsta „ar dar toli eiti“?

– Naudoju guminukus! Kartais panešu sutartą atstumą „iki tos pušies“ ir bandau įtraukti į žaidimą. Taip, mielieji, su vaiku reikia užsiimti ir tik instagramui daryti nuotraukas nepavyks (kvatoja). Kokį maistą pasiimti? Jei norite sukurti veiklą vaikui, laužavietės kūrimas bei mėsos ar kitų dalykų, kaip zefyrų kepimas bus labai gera išeitis. Ypač pirmais kartais, kai norisi sudominti žygiavimu.

Paprastai įsidedame daug vaisių (obuolių, bananų, morkyčių), sveikų batonėlių, riestainių, o guminukai būna kaip apdovanojimas. Jei norite papiknikauti ir ne tik sumuštinius suvalgyti, naudokite maisto termosus. Spėju, kad taip ir darote! Makaronų užtaisas su sūriu, mėsa ar jūsų mėgstamu priedu padės tiek palaikyti energiją, tiek suvalgysite šilto maisto.

– Kaip susidėlioti maršrutą – kur jų ieškoti?

– Šiuo metu labai paprasta tai padaryti. Yra toks puslapis pamatyklietuvoje.lt, kur tiek lankytini objektai, pramogos, maitinimo vietos, apgyvendinimas yra sudėlioti kategorijomis. Pasirenkate, ko jums tiksliai reikia ir Lietuvos žemėlapyje atsirenkate maršrutą.

Taip pat, yra galimybė nesukant galvos nusipirkti „Trenkturo“ maršrutą, kuriame už jus bus viskas sudėliota. Teliks mėgautis gamta, istoriniais objektais ir savo turima kompanija. Tai nekainuoja daug – 2,5–3,5 euro. Pats būna pasinaudoju šia galimybe.

Visgi dažniausiai pats braižausi trasas, nes tai mano ir hobis, ir darbas vienu metu. Juk ir sako: susirask tokį darbą, kurio metu mėgautumeis. Tą ir darau, kai vedžioju žmones (juokiasi).

– Kiek Lietuva yra pritaikyta žygiavimui su vaikais?

– Vis labiau ir labiau tokia tampa. Minėtame puslapyje galite susirasite dešimtis pažintinių takų, pramogų parkų, gyvūnų lankymo vietų, basakojų takų, kurie visi gali tapti tapti tarpine stotele jūsų dienos žygyje. Klausimas, ar norite sukti galvą ir pasistengti? Ar daug įdomių objektų šeimoms randate?

Oi, tikrai nemažai. Tarkim, Dūkštos pažintinis takas, kai viskas sužaliuoja yra lyg hobitų karalystė. Savo vaiką teks panešti, bet tuo pačiu šalia nuostabių kalvų, rasite akmenuotų upelių pakrančių, samanotų pievelių ir labai gražius vaizdus. Pabaigoje galėsite prisėsti piknikui.

– Jūsų rekomendacija šeimoms su vaikais – kur galėtų vykti vienos dienos žygis?

– Rekomenduosiu tą žygį, kurį įveikėme su Ąžuolu ir žmona Kristina (14km). Kuršių nerija yra nuostabus gamtos kampelis, kuriame bent kelis žygius galima pasidaryti ir mėgautis. Pasistatykite automobilį Purvynės gatvės pabaigoje, važiuojant link Nidos oro uosto. Siūlau išeiti į marių pusę pro Nidos oro uostą. Jei pasiseks ir žuvėdrų gaują sutiksit. Einant marių pakrante rasite tiek suolų prisėsti ar prigulti, tiek paukščių stebėjimo bokštelį. Vienoje vietoje yra puiki stovyklavietė, kurioje galima suplanuoti ir ilgesnį „pritūpimą“. Jei užteks jėgų nueisite į Vecekrugo kopos (67m aukščio), o tarpuose sugrįžtant rasite bent tris kalnus: Giedružės, Bulvikio ir Purvynės. Jie labai tinka pavargusiam, ar irzliam vaikui suvaldyti. Bent Ąžuolas visada imasi iššūkio, kai sušunku „kas greičiau užbėgs į kalną“ ar „kas pirmas užkops bus kalno karalius“. Priminsiu sūnui tuoj bus 6-eri (kvatoja). Visą maršrutą jus lydės smėlis, pušynai, Kuršių marios ir gaivus oras. Taip, jau supratot, kad kasmet grįžtu su šeima į Kuršių Neriją ir iš naujo atrandu.

Antrasis variantas yra Basakojų takas Jonavos r. Šveicarijos kaime. 2 km įvairiausių patyrimų trasa jūsų pėdoms bus labai geras išbandymas ir pramoga šeimos 3–4 valandų užsiėmimui. Gausit kutenančių kankorėžių, adatėlių „pėdas“, purvo vonią ir kopimą į uolą.

Trečioji idėja yra Kaune – Vytauto Didžiojo karo muziejus atidarė savo varpinės bokštą. 101-as laiptelis, ant sienelių muziejaus istorinės detalės ir vienas gražiausių vaizdų Kaune (tikrai geresnis nei nuo Prisikėlimo bažnyčios). Skanaus!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.