Sveikos mitybos įpročiai – nuo mažų dienų

Kad tai – misija įmanoma, patvirtinti gali ne tik mažamečių tėvai, savo asmeniniu pavyzdžiu atžaloms rodantys sveiko maisto pasirinkimo galimybes, bet ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos, savo auklėtiniams siūlančios patiekalų iš ekologiškų produktų.

Kad tai – misija įmanoma, patvirtinti gali ne tik mažamečių tėvai, savo asmeniniu pavyzdžiu atžaloms rodantys sveiko maisto pasirinkimo galimybes, bet ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos, savo auklėtiniams siūlančios patiekalų iš ekologiškų produktų.<br>„Freepik“ nuotr.
Kad tai – misija įmanoma, patvirtinti gali ne tik mažamečių tėvai, savo asmeniniu pavyzdžiu atžaloms rodantys sveiko maisto pasirinkimo galimybes, bet ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos, savo auklėtiniams siūlančios patiekalų iš ekologiškų produktų.<br>„Freepik“ nuotr.
Dietistė, vaikų ir suaugusiųjų mitybos specialistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.
Dietistė, vaikų ir suaugusiųjų mitybos specialistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Žilvičio“ vadovė Audra Pakštienė.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Žilvičio“ vadovė Audra Pakštienė.
VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas.
BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2024-06-17 16:00

Kai maždaug prieš dešimt metų Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo viešai kalbėti apie vaikų maitinimą ugdymo įstaigose ir paskelbė rekomendacijas gaminant sumažinti cukraus ir druskos kiekius ir iš valgiaraščio pašalinti sunkiai virškinamus ir skrandį „apkraunančius“ patiekalus, daug kas skeptiškai manė, kad visa tai bus tik dar vienas popierinis ir realybėje vargu ar apskritai įgyvendinamas projektas. Anaiptol! Ugdymo įstaigos pamažu ėmėsi ieškoti sveikesnės mitybos alternatyvų.

Prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerija ėmė įgyvendinti bandomąjį projektą ir pakvietė kelis darželius pabandyti vaikus maitinti ekologiškais ir pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą užaugintais produktais. Bandomasis projektas nenuvylė, tad netrukus toks projektas buvo paskelbtas visos Lietuvos mastu. Paraišką jame dalyvauti pateikė Kėdainių lopšelis-darželis „Žilvitis“. Audros Pakštienės vadovaujama ikimokyklinio ugdymo įstaiga rajone kol kas tokia vienintelė, tačiau darželio bendruomenė palaiko ekologiško maitinimo idėją, nes yra įsitikinusi, jog kuo kokybiškesnį maistą valgo vaikai, tuo sveikesni jie auga.

Darželinukų racione – 60 procentų ekologiškų produktų

Nors lopšelio-darželio „Žilvitis“ ugdytiniai patiekalais iš ekologiškų produktų maitinasi dar tik kelias savaites, A.Pakštienė atvirauja, kad sveika vaikų mityba darželiui rūpi jau ne vienus metus. „Daugiau nei prieš dešimt metų maksimaliai sumažinome cukraus, saldžių gėrimų, druskos vartojimą. Patiekalus stengiamės gardinti natūraliais prieskoniais, pavyzdžiui, smulkintomis džiovintomis žolelėmis, morkomis, porais ir pan. Ekologiškais produktais domėtis pradėjome prieš keletą metų, po truputį įtraukdami juos į vaikų maitinimo valgiaraštį.

Žemės ūkio ministerijai paskelbus apie paramą ekologiškam maitinimui, nusprendėme pasidomėti galimybe maitinti vaikus sveikesniais maisto produktais. Vaikai ne tik skaniau ir sveikiau valgo. Mažieji mokosi stalo serviravimo meno, valgymo kultūros, patys atsineša ir įsideda maisto, susitvarko stalus. Svarbu ugdyti vaikų pagarbą maistui. Be to, siekiame mažinti išmetamų maisto produktų kiekį. Nebuvo ir nėra viskas labai paprasta, trūksta ir patirties, ir informacijos, ir dokumentacijos gana nemažai reikia pildyti. Tai komandinis darbas. Esu dėkinga „Žilvičio“ darbuotojams, kurie priėmė šį iššūkį. Tikime savo sėkme. Jaučiame Kėdainių rajono savivaldybės, kuri skyrė lėšų reikiamai įrangai įsigyti, priemonių ir taip prisideda prie mūsų bendro tikslo, palaikymą“, – neslepia direktorė.

Pašnekovės teigimu, savo patirtimi noriai dalijosi, praktinių patarimų pildant paraišką, sudarant naujus valgiaraščius ir ieškant, kas galėtų tiekti ekologiškus produktus, negailėjo Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“: ši įstaiga šalyje buvo pirmoji, įtraukusi ekologiškus produktus į valgiaraštį. Anot A.Pakštienės, prieš maitinimosi pokyčius įstaigoje buvo apklausti vaikų tėvai. Džiugu, kad dauguma visų apklaustųjų pasisakė už ekologišką maitinimą. Išgirsta ir vaikų nuomonė.

„Pastebėjome, kad mažieji mieliau renkasi atskiras pjaustytas daržoves, o ne daržovių salotas. Tad pradėjome priešpiečiams užkandžiauti tiekti pjaustytas daržoves. Pietų garnyrui vaikai taip pat gali rinktis salotas ar pjaustytas daržoves. Lėkštės būna tuščios“, – juokiasi darželio direktorė. Anot jos, labiausiai džiugina tai, kad perėjus prie ekologiško maitinimo mažieji noriau valgo košes. Vaikams jos dabar skanesnės, nebereikia jokių veidelių iš uogienės „piešti“.

Kaip tvirtina lopšelio-darželio „Žilvitis“ vadovė, šiuo metu ekologiškų produktų, planuojant vaikų valgiaraštį, visame racione yra 60 procentų. Likusi maža dalis yra nacionalinės kokybės arba įprasti produktai. Darželis siekia, kad ekologiškų produktų kiekis per dvejus metus išaugtų iki 90 procentų. Ekologiškus grūdų, pieno, mėsos produktus, daržoves darželis perka iš vietos ekologinių ūkių, taip pat bendradarbiauja su ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus vienijančiu kooperatyvu BIO LEUA, kuris rūpinasi ekologiškų produktų tiekimu Lietuvos darželiams.

Ekologiškų produktų auginimo procesas yra tvaresnis, ilgesnis, natūralesnis

Kaip tvirtina dietistė, vaikų ir suaugusiųjų mitybos specialistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė, kiekvienos mamos ir tėčio noras – kad vaikas augtų sveikas. O prie geros sveikatos labai prisideda tinkamas maistas. „Nepaprastai svarbu, kad jis būtų kokybiškas, nes pirmaisiais gyvenimo metais vaikai labai sparčiai auga, vystosi, formuojasi jų imuninė sistema ir kitos funkcijos, tad ekologiškas maistas augančiam organizmui labai reikalingas“, – teigia dietistė.

Į klausimą, kodėl ekologiški produktai yra sveikesni ir ar tikrai skanesni, Ž.Dumbraitė-Varkalienė atsako, kad viskas labai priklauso nuo produktų. „Ekologiškų daržovių, vaisių, mėsos ar kitų natūralių produktų auginimo procesas yra tvaresnis, ilgesnis, natūralesnis, tai leidžia išgauti geresnį ekologiško maisto produkto skonį ir sukaupti daugiau naudingų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, ekologiški kiaušiniai savo skoniu skiriasi nuo nelaisvėje laikomų vištų kiaušinių, tačiau skirtumą pajusime ne iš karto. Bet pajutę, nebenorėsime grįžti prie neekologiškų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak Ž.Dumbraitės-Varkalienės, kad būtų suformuoti teisingi ir sveiki vaikų mitybos įpročiai nuo mažų dienų, pirmiausia pavyzdį turi rodyti patys tėvai. „Jei tėvai nevalgo daržovių, tai retas kuris vaikas savarankiškai pasiims, nusilups, nusiplaus ir suvalgys morką. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus maisto produktus. Dar labai veikia įtraukimas į maisto planavimo, apsipirkimo, maisto gamybos procesus. Kai vaikai patys ką nors pasigamina, dažniausiai patys ir labai skaniai valgo. Trečias svarbus dalykas – pagarba vaikų alkio, sotumo signalams ir netgi maisto pasirinkimams. Kartais jie gali atrodyti kiek keistoki, bet juk kiekvienas mūsų turime labiau ar mažiau mėgstamų produktų“, – pastebi dietistė.

Sveikatai palankiausi – sezoniniai vietos produktai

Anot kooperatyvo BIO LEUA vadovo Nikolajaus Dubnikovo, sudarant valgiaraštį minėtuoju principu vadovaujasi ne tik Kėdainių darželis „Žilvitis“, bet ir visos kitos į minėtą projektą įsitraukusios šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

„Rinktis vietoje užaugintus, o ne iš tolimų ar egzotinių kraštų atvežtus produktus rekomenduoja ir sveikatos specialistai. Džiugu girdėti, kaip darželių atstovai pasakoja, jog vaikai užkandžiams kasdien valgo lietuviškų obuolių, kriaušių, slyvų ar morkų, šaltuoju metų sezonu noriai ragauja raugintų daržovių, mėgsta ekologišką jautieną, valgo visagrūdžių kruopų košių. Juk toks yra ir projekto tikslas, kad mažieji darželiuose maitintųsi ne tik skaniai, sočiai, bet ir sveikai“, – tvirtina pašnekovas.

N. Dubnikovo teigimu, šiuo metu ekologišką produkciją iš kooperatyvui priklausančių ūkininkų perka 70 šalies lopšelių-darželių. Ypač aktyvios yra mažesnių miestų ugdymo įstaigos. „Pirmieji pasiryžę savo auklėtinius maitinti ekologiškai buvo Ukmergės regiono lopšeliai-darželiai. Prie jų jungėsi Panevėžio ir Lazdijų rajonų, Jonavos, Mažeikių, Biržų, Šiaulių miestų, o vėliau ir kitų rajonų bei miestų savivaldybių ikimokyklinės ir priešmokyklinės įstaigos. Didmiesčiams aktyvumo kol kas trūksta, bet neabejojame, kad netrukus situacija pasikeis ir juose“, – tvirtina N.Dubnikovas.

Paprašytas patarti, kaip neapsigauti savo įstaigai ieškant ekologiškų gaminių, BIO LEUA vadovas atsako, kad labai svarbu tokių produktų ženklinimas. Visi gaminiai turi būti paženklinti Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – iš baltų žvaigždučių suformuotu medžio lapu žaliame fone.

Ekologiški produktai užauginti ir (ar) pagaminti Lietuvoje taip pat žymimi ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (užrašu „Ekologinis žemės ūkis“). „Šie simboliai reiškia, kad produkcija sertifikuota remiantis ekologinę gamybą reglamentuojančiais teisės aktais – Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, taip pat ES reglamentu“, – atkreipia dėmesį N.Dubnikovas.

Auksinis, sidabrinis ir bronzinis ekologiškumo ženklas

Kaip tvirtina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, visoms įmonėms, kurios teikia maitinimo paslaugas, taigi ir vaikų darželiams, gali būti suteikiamas auksinis, sidabrinis arba bronzinis ekologiškumo ženklas pagal tai, kiek procentiškai nuo bendro kiekio naudojama ekologiškų žaliavų, produktų ar patiekalų. Jei ekologiški produktai sudaro nuo 90 iki 100 proc. – galima gauti auksinį ženklą, jei nuo 60 iki 90 proc. – sidabrinį, o jei nuo 30 iki 60 proc. – bronzinį.

„Ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimą – dokumentines ir fizines patikras – atlieka mūsų įstaiga. Ką reikia padaryti norint sertifikuoti savo ekologiško maitinimo paslaugą? Pirmiausia, susipažinti su nacionalinėmis taisyklėmis, kuriose nurodomi visi reikalavimai. Tada reikia pateikti mums dokumentus – prašymą ir deklaraciją, o laisvos formos apraše nurodyti, kokių bus imtasi priemonių, kad būtų užtikrintas nuostatų dėl suteikto ekologiškumo ženklo laikymasis, be to, reikia pateikti praėjusio ketvirčio planuojamo ekologiškumo procento apskaičiavimą, įrodantį, kad viešojo maitinimo įstaiga ir ekologiško maisto ruošimo įstaiga pateks į pretenduojamo viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo procentuotės intervalą. Be to, reikia informuoti, kokios ekologiškos žaliavos numatomos naudoti ir pateikti jų sertifikatų kopijas“, – pasakoja V.Lukšienė.

Anot jos, kontrolė atliekama ne rečiau kaip kartą per metus veiklos vykdymo vietoje. Nustačius neatitikimų, ekologiškumo ženklas gali būti keičiamas į mažesnį ar net panaikinamas sertifikatas. Viešojo maitinimo sertifikatas su atitinkamu ženklu – auksiniu, sidabriniu ar bronziniu – išduodamas vieniems metams.

„Ekoagros“ direktorės teigimu, šios dabartinės taisyklės buvo parengtos naudojantis gerąja užsienio šalių (daugiausia Danijos) patirtimi, kur šis procesas vyksta sėkmingai ir labai plačiu mastu. Tačiau ir net pavyzdžiu visai Europai pristatomi danai teigia, kad procesui įsibėgėti reikėjo net ketverių metų ir daugelio suinteresuotųjų šalių bendrų sutelktų pastangų, o labiausiai – savivaldybių ir valstybinio skatinimo ir rėmimo. Lietuvoje to siekiama, darželiai gali naudotis finansine parama ekologiškam vaikų maitinimui, kai padengiama dalis išlaidų skirtumo, teikiama Žemės ūkio ministerijos iniciatyva. Tai yra rimta paskata ir palaikymas. „Iš pradžių Lietuvoje buvo tik „sidabrinių“ darželių, pernai vienas Kauno darželis tapo „auksiniu“, – pabrėžia V.Lukšienė.

Į klausimą, kodėl darželiai taip lėtai „juda“ ekologiško maitinimo link, pašnekovė atsakydama pastebi, kad vienas iš stabdančių elementų gali būti nors ir nedidelė, bet papildoma administracinė našta darželių administracijai, kuri nėra atlyginama ar kompensuojama. „Taip pat galimas produktų paklausos ir pasiūlos disbalansas, kai norint rasti reikalingų ekologiškų produktų tenka ieškoti tiekėjų neįprastomis priemonėmis. Įtakos turi ir ženklo tiek tarp maitinimo įstaigų, tiek tarp vartotojų žinomumo stoka, mūsų rinkos žinios apie ekologiškų produktų gamybos išskirtinumą ir ekologiškos produkcijos laikymas brangia. Visa tai sudėjus gali kilti klausimas – kas man iš to. Bet žiūrint plačiau – maitinimas ekologiškais produktais yra vertybė ir rūpestis mūsų ateities karta ir jos sveikatai bei aplinkai palankia mityba“, – teigia V.Lukšienė.

Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.