Vaikai taip pat išgyvena
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotolinėje konferencijoje psichologė, psichoterapeutė A.Kurienė pristatė, kaip pasikeitė vaikų gyvenimas karantino metu, kokių naujovių atsirado šeimų santykiuose.
„Paramos vaikams centras“ teikia pagalbą tėvams nuotoliniu būdu kasdien, todėl A.Kurienė galėjo apibendrinti tendencijas, kurias psichologai ir psichoterapeutai pastebi šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu.
„Vaikai perėjo į nuotolinį mokymąsi. Tai nėra vienintelis pokytis. Jie prarado įprastas veiklas: negali žaisti su draugais, eiti su jais į lauką, lankyti būrelių, bendrauti su seneliais ir kitais artimaisiais. Jie lygiai tiek pat, o gal net ir daugiau patiria nerimo, baimių dėl ligos grėsmės. Suaugusiesiems šis pokytis didelis, tačiau vaikams jis gal net didesni, nes jų gebėjimas suvokti situaciją yra kiek mažesnis nei suaugusiųjų“, – kalbėjo A.Kurienė.
Tėvai susidūrė su realybe ir nusivylimu savimi
Pasak specialistės, laimei daug šeimų surado naujų veiklių bendrystei: ištraukti stalo žaidimai, dviračiai, prisiminti pasivaikščiojimai gamtoje. Tačiau yra ir kitų neigiamų niuansų.
„Tėvai turi dirbti, rūpintis vaikais, jų mokykliniu gyvenimu. Kai kurie tėvai atrado, kad jų vaikai visgi turi daug mokymosi sunkumų. O tai paskatino nusivylimo savimi jausmą. Atsirado daug lyginimo savų vaikų su kitais vaikais. Karantino nuotykis persivertė į įtampą ir nusivylimą. Į tai turime atidžiai pasižiūrėti.
Kiekvienoje amžiaus grupėje yra iššūkių dėl nuotolinio mokymo. Mažesnių vaikų tėvai sugaišta daug laiko padėdami mokytis vaikams, tačiau nebūtinai tai reikia daryti, bet niekas nepaaiškino, kaip to nedaryti“, – teigė psichoterapeutė.
Ji mano, kad esant įtampos situacijoje, tėvai supranta, kad emociniai resursai atlaikyti tokias įtampas, turi ribas. Todėl ir atsiranda nusivylimo savimi jausmas, tėvai patiria emocines iškrovas namuose.
Nuovargis padidėjus ekranų laikui
A. Kurienė taip pat išskyrė, kad šiuo laikotarpiu ypač sudėtinga situacija tampa su ekranų laiko ribojimu.
„Ekranas užima, bet ir atneša trumpalaikę žalą: mieguistumą, emocinį sudirgimą, vaikai yra fiziškai pavargę. Tačiau galime prognozuoti ir ilgalaikę žalią, numatyti, kaip tai pakeis šeimų bendravimą.
Yra keisto naujo gyvenimo pasireiškimo. Šeimos tarsi gyvena uždarą šeimos gyvenimą, tačiau virtuali realybė namus tarsi labiau atvėrė: daliname vaizdais, patiekalais, dalyvaujame susirinkimuose ir t.t. Tokie atviri namai ne visiems kelia vienodas teigiamas emocijas“, – aiškino psichoterapeutė.
Sumažėjo galimybių gauti pagalbą
Šeimos, turėjusios sunkumų iki karantino, niekur nedingo. Tačiau A.Kurienė pastebi, kad galimybių gauti pagalbą sumažėjo. Vaikai su specialiaisiais poreikiais negali gauti tiek emocinės ir psichologinės paramos. Itin sunku ir besiskiriančių šeimų vaikams.
„Turime pastebėti pokyčius: jei vaikas sudirgęs, apatiškas, mieguistas, atsisako dalyvauti veiklose, tai rodo, kad jis nesusitvarko su nerimu, baimėmis. Tėvams svarbu pastebėti tą pokyti, padėti išbūti nežinią. Jei nesiseka patiems susivokti ir susikalbėti, kreipkitės į specialistus, skambinkite į „Tėvų liniją“, gaukite konsultacijas vaikų auginimo klausimais.
Svarbu, kad ir pedagogai pastebėtų, kaip vaikai elgiasi, pasigestų tų, kurių nėra, bandytų bendradarbiauti su tėvais, pastebėtų vaikų pasikeitusią būseną“, – ragino psichologė.
Apie abiturientų situaciją ji pridūrė, kad lygiai taip pat abiturientai išgyvena daug nežinios nerimo, todėl būtų svarbu, kad jiems kuo greičiau būtų suteikta reikiama informacija apie egzaminų organizavimą.
