– Kada vaikams reikia duoti kišenpinigių?
– Apibrėžti tikslaus amžiaus tikrai negaliu, o ir nuomonių labai įvairių yra. Aš manau, kad kišenpinigiai įgauna tikrąją prasmę, kai vaikas pažįsta pinigus, moka skaičiuoti ir gali suskaičiuoti grąžą.
Kita vertus, kad vaikas susipažintų su pinigais, jam reikia juos matyti, čiupinėti. O tai dažnai tėvams atrodo labai nehigieniškas žaidimas, tad labai daug pirmokų pinigų nepažįsta. Dažnai ir nesupranta vertės.
Siūlau paimti 5 eurų banknotą ir šalia priberti metalinių monetų krūvą, kurią sudarytų kokie 3 eurai. Ir pažiūrėkite ką jūsų vaikas pasirinks. Taip suprasite, kiek jo žinios apie pinigų vertę yra geros, kiek jas reikia pagilinti.
– Kokia tai turėtų būti suma? Pagal ką skaičiuoti?
– Pirmieji kišenpinigiai tikrai neturėtų būti dideli. Svarbu pats įprotis, o juk pirmieji kišenpinigiai dažniausiai keliauja į taupyklę. Nes taupyklė yra labai, labai gera pradžia mažam žmogui pasibelsti į finansinio raštingumo pasaulį.
Vėliau kišenpinigiai auga kartu su vaiko finansiniu sąmoningumu. Tai lyg vaiko biudžetas, kurį jis valdo. Sakykime einate į parduotuvę ir nuperkate vaikui saldainį. Arba galite sutarti, kad neperkate saldainio, o tam skiriamą biudžetą duodate vaikui ir jis tampa pats atsakingas ką daryti su pinigais skirtais saldainiams.
Vėliau prijungiate dar atsakomybių, tarkim, duodami mėnesinį draugų gimtadienių dovanų biudžetą, kurį vaikas, turi paskirstyti pats. Taip auginame vaiko atsakomybes, pinigų valdymo suvokimą ir ruošiam jį suaugusiųjų pasauliui.
– Vieni tėvai atskirai duoda pinigų maistui, atskirai – savo reikmėms. Kiti duoda tam tikrą sumą, o kaip vaikas skirsto, čia jau jam spręsti. Kuris variantas geresnis?
– Tai kaip minėjau, vaikui atsakomybes reikia auginti po truputį, stebint jo gebėjimus valdyti pinigus. Būna, kad paaugliui tėvai duoda pinigų mėnesiui, o jis jau po trijų dienų prašo vėl, nes tiesiog greit subankrutavo.
Svarbu tėvams nepasiduoti ir tokius dalykus, kaip prarastų pinigų pasekmes vaikui leisti išgyventi pačiam. Kitaip jis ir užaugs to neišmokęs. Tad manau, kad tėvams reikėtų ne patiems vaikų pinigus skirstyti, o pasistengti juos išmokyti tai padaryti patiems.
– Minėjote, jog ne visi pirmokai skiria pinigus ir supranta jų vertę – kaip tai paaiškinti?
– Deja, pinigai, finansai ir su tuo susijusios temos Lietuvos šeimų namuose skamba lygiai taip pat pašnibždomis, kaip kalbama ir apie seksą, lytinį švietimą. Tiesiog, mūsų suaugusiųjų to niekas nemokė, o mes patys galime mokyti tik taip, kaip išmokome gyvendami patys. Todėl dažnai tema finansai būna nustumta ir palikta mokyklai. Pasekmė, kad į parduotuvę atėję pirmokai nesupranta kiek pinigų turi ir ką už juos galima nusipirkti.
Jei nekalbant apie pirmokus, ar žinojai, kad apie 30 procentų studentų atvykę studijuoti į Vilnių, Kauną, pabėgę nuo tėvų, labiausiai nustemba, kad maistas mokamas? Atrodo kaip juokas, bet tokia realybė. Tad šie dalykai prasideda namuose ir jei pirmokas to negeba, matyt namuose rasime finansinio raštingumo spragų.
Nebijokim duoti vaikams čiupinėti pinigus, po to nuplaukim rankas, statykim monetų pilis, žaiskim parduotuvę ar kavinę namuose, nes tai geriausios pamokos pažinti su ir suprasti pinigus ir jų vertę.
– O kaip vaikus mokyti taupyti?
– Tai aišku, kad pirmas žingsnis susikurti į kur taupyti. Jei dar neturite taupyklės, siūlau pasidaryti tris iškart. Taupyklę smulkmenoms, taupyklę svajonėms ir taupyklę aukojimui. Taip vaikas mokysis ne tik taupyti, bet ir jau turės galvoti kaip paskirstyti savo taupomus pinigus.
Žinoma, geriausias pavyzdys, patiems tėvams taupyti ir į tai žinoma įtraukti vaikus. Na, jei taupote atostogoms, tai vaikai turi tai žinoti, gal net prisidėti pagal savo galimybes.
Tam, kad atsirastų noras ir motyvacija taupyti, pirmiausia galite pasiūlyti vaikams nusipiešti ant lapo tai, ką norėtų nusipirkti, patirti, išbandyti ar atrasti už savo santaupas. Ir jei atvirai, nežinau, kas ką geriau pamokytų taupyti, ar tėvai vaikus, ar vaikai mus.
– Daugybei mokinių pasakojote apie finansinį raštingumą – kokie dažniausia klausimai kyla? Kas labiausiai stebino?
– Į Finansų laboratorijos klasę atvykstą klasės iš viso Vilniaus regiono. Kartą per savaitę klases sutikdavau ir Klaipėdoje. Atradau beveik 3000 vaikų, kurie leido suprasti, kokia ateities karta auga, pažinti, kuo gyvena šiuolaikiniai mokiniai ir dar kartą įsitikinti, kokie vaikai yra laisvi ir atviri, jei tik gauna tokį patį požiūrį į save pačius.
Man tai didžiausių pažinčių metas, nes per visą savo gyvenimą tiek naujų draugų nebuvau susiradęs. Labai smagu, kai sutikę gatvėje atbėga pasisveikinti ar tiesiog susiradę mane socialiniuose tinkluose pasiteirauja, kaip gyvenu.
Jau laukiu kada vėl juos susitiksiu. O kalbant apie klausimus ir jiems aktualias temas, tai jos labai įvairios: kartais ateina antrokai, kurie žino pinigų atsiradimo istoriją, kalba apie verslumą, pasakoja savo ateities planus ir turi finansinį suvokimą. Su jais dirbti labai įdomu, nes jie sugeba užduoti netikėtų klausimų ir matosi, kad mokykloje ir šeimose turi padėtus finansinio raštingumo pagrindus.
Gaila, bet ateina ir tokių ketvirtokų, kurie atrodo pirmą kartą girdi sąvokas kaip mainai, taupymas ir tai kas atrodo labai elementaru. Tad visada pirmas kelias minutes stengiuosi pakalbėti su vaikais atskirai ir pajusti, kiek jų žinios yra plačios.
Kartais vaikai geria kiekvieną sakinį, net užsirašinėja, kad nepamirštų, o kartais jie ateina pažaisti, išsidūkti, nes mūsų finansų laboratorijoje tai labai lengva padaryti. Čia tikrai labai smagu ir mokytis ir žaisti.
Vaikai labai atviri, tad noriu to ar ne, visada sužinau, kiek jie turi pinigų. Kalbam su jais, kad tos informacijos nereikėtų dalintis, bet iš vaikų pasigyrimų taip lengvai neišimsi. Daugelis jų dar nepamiršę svajoti, tad dažnai tai įkvepia.
Daugelis jų galvoja tapti labai turtingais darydami tai ką labiausiai mėgsta. Pavyzdžiui, kiekvienoje pamokoje turiu būsimą milijonierę baleriną, milijonierę mokytoją, rašytoją, dainininkę ar milijonierių „fūros“ vairuotoją, karatė trenerį ar verslininką pardavinėjantį uogas iš močiutės daržo. Jie pasaulį dar vis mato daug paprastesnį, o aš bandau jiems įnešti truputį realių spalvų, kad gavę gyvenimo pamokas labai stipriai nenusiviltų ir norėtų siekti svajonių toliau.
– Žinau, jog ruošiate knygą vaikams apie finansinį raštingumą. Kada ji išvys skaitytojus?
– Na, kiek žinau knyga „Pinigai ir Gilužių šeimos reikalai“ pasirodys su pirmosiomis rudens dienomis ir net keturiomis kalbomis. Labai laukiu ir nekantrauju. Šią knygą rašiau kartu su „Swedbank finansų institutu“, tad ji bus ne tik smagi paskaityti, bet ir labai naudinga.
Aišku, ji skirta mano mylimiausiems pradinukams, bet stengiausia rašyti taip, kad patiktų ir tėveliams, kurie norės paskaityti savo vaikams. Manau, joje pradinukai ras įkvėpimo kaip taupyti, užsidirbti, kaip dalintis ir kaip saugiai gyventi pinigų pasaulyje, o tėveliai atras būdų kaip nebijoti kalbėti su vaikais apie finansų džiungles. Tikiu, net ras naudingų patarimų, kaip pagerinti savo finansinio raštingumo žinias.
