Lietuvos gimstamumo statistika: gimdyvės vis vyresnės, o kūdikių vis mažiau ir mažiau

Daugelis juokauja, kad Marijonui Mikutavičiui dainą „Trys milijonai“ greitai teks perrašyti, nes lietuvių pasaulyje vis mažiau ir mažiau, tad vietoje „Nors esam pasauly tik trys milijonai“ teks užtraukti „Nors esam pasauly tik du milijonai“. Lietuvos statistikos departamento pateikta pastarojo dešimtmečio gimstatumo ataskaita tą tik patvirtina – palyginus su 2009-tais, Lietuvoje gimsta 15 proc. mažiau kūdikių.

Trečio vaiko tėvai susilaukia truputį dažniau, bet dar ne tiek dažnai, kad tai būtų vadinama tendencija.<br>V.Balkūno nuotr.
Trečio vaiko tėvai susilaukia truputį dažniau, bet dar ne tiek dažnai, kad tai būtų vadinama tendencija.<br>V.Balkūno nuotr.
„Jei sovietmečiu gimdyta anksti, dabar pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui“, – aiškino sociologijos profesorė. A.Maslauskaitė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
„Jei sovietmečiu gimdyta anksti, dabar pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui“, – aiškino sociologijos profesorė. A.Maslauskaitė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 27, 2020, 2:32 PM, atnaujinta Dec 27, 2020, 2:32 PM

Kartu su sociologe, VDU Sociologijos katedros profesore ir Lietuvos sociologų draugijos viceprezidente Aušra Maslauskaite kalbame apie priežastis, kurios lemia šiuos pokyčius.

Priežastys įvairios

2009-tais gimė 32 tūkst. kūdikių, o po dešimties metų 2019-tais – vos per 27 tūkst. Šis mažėjimas vyksta laipsniškai – pavyzdžiui, 2018 m. gimė 2,7 proc. daugiau mažylių nei kitais metais.

Sociologė pastebi, kad gimstamumo mažėjimas Lietuvoje prasidėjo dar gerokai iki 2009 m..

„Didžiausias kritimas įvyko 1990-ųjų pradžioje, kai nuo maždaug 56 tūkst. gimusiųjų 1990 m. per kelerius metus sumažėjo iki 41 tūkst. 1995 m. Paskesniais metais gimstančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Taigi, kalbame apie ilgą trijų dešimtmečių laikotarpį“, – portalui lrytas.lt teigė dr. A.Maslauskaitė.

Priežastys, kodėl taip vyksta taip pat per tuos metus kito.

„1990-ųjų pradžioje didžiausią poveikį turėjo visuomeninio gyvenimo suirutė, kuri skatino atidėti vaikų susilaukimą. Kiek vėliau – pasikeitęs šeimos kūrimo kelias, kai tuokiamasi vėliau, tad ir vaikų pradedama susilaukti vėliau. Pradėjo reikštis vadinamasis vaikų susilaukimo modelio pasikeitimas. Jei sovietmečiu gimdyta anksti, pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui“, – aiškino profesorė.

Ji taip pat pataria nepamiršti, kad „susitraukė“ ir gimdančiųjų gretos, nes kartos, kurios yra priaugusios iki amžiaus kada susilaukiama vaikų, yra mažesnės nei vyresnės.

Gimdyvės vis vyresnės

Sociologės minėtas pasikeitęs šeimos kūrimo kelias matosi ir statistikos departamento dešimtmečio gimstamumo apžvalgoje.

2009-tais pirmą kartą gimdančių moterų vidutinis amžius buvo 26-eri, o 2019-tais – 28-eri. Vidutinis visų gimdančių moterų moterų amžius nuo 28,5-erių „pasenėjo“ iki 30,2-ejų.

„Tai vyksta tiek dėl perrašytų lūkesčių kada gyvenimo kelyje jau laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų, tiek ir galimybių tuos lūkesčius realizuoti. Išsilavinimo įgijimas, įsitvirtinimas profesinėje srityje, santykinis pajamų saugumo užsitikrinimas, būsto įsigijimas trunka vis ilgiau. „Gyvenimo susitvarkymui“ iki šeimos ir vaikų skiriama vis daugiau metų, o tai ir atsispindi gimstamumo demografijoje“, – paaiškina sociologijos ekspertė.

Daugiau pagimdyti nespėja

Taip pat mažėja ir šeimų, kurios susilaukia penkto, šešto ir daugiau vaikų. Pavyzdžiui, šešto vaiko 2019-tais buvo susilaukiama perpus rečiau nei 2009-tais.

Sociologės klausėme, galbūt turėti tokias gausias šeimas tapo tiesiog nepriimtina?

„Sakyčiau, kad nepriimtina, nespėjama ir neišgalima turėti daugiau vaikų. Visą Nepriklausomybės laikotarpį prokreacinės nuostatos, t.y. kiek vaikų norima turėti, mažėjo. Jos nukrito net žemiau dviejų tarp visų reproduktyvaus amžiaus gyventojų, – teigia A.Maslauskaitė.

– Susilaukti daugiau vaikų nespėjama, nes reproduktyvus moterų amžius yra baigtinis, tad jei vėliau gimdomas pirmas vaikas, laikas, per kurį įmanoma susilaukti paskesnių vaikų, taip pat trumpėja. Taip pat neišgalima, nes apsirūpinimo, saugumo standartai, kurie suvokiami kaip būtini, norint susilaukti vaikų, užsitikrinami nelengvai. Kita vertus, būtina suvokti, kad gausių šeimų mažėjimas yra ir ilgalaikių procesų, kurie buvo įsisukę jau sovietmečiu, pasekmė.“

Būtina mąstyti apie imigraciją

Dabar dažnai pastebima, kad populiaru auginti tris vaikus vietoj įprastų dviejų, kuri vadinama „trys yra nauji du“. Tai įrodo ir statistikos duomenys, kad trečio vaiko susilaukia 2 proc. moterų daugiau, nei prieš dešimtmetį. Tiesa, sociologijos profesorė primena, kad šių skaičių augimas yra per mažas, kad tai būtų galima vadinti oficialia tendencija.

„Demografai yra užčiuopę tendenciją, kad gimstamumas šiek tiek didesnis tarp tam tikrų visuomenės grupių, kurios pasižymi aukštesnėmis socio-ekonominio statuso charakteristikomis“, – paaiškina ji.

Statistikoje itin svarbus yra suminis gimstatumumas – tikimybinis rodiklis, parodantis kiek gyvų vaikų per svisą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį (15–49 metų) pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs.

Optimistiniu variantu rodiklis turėtų būti apie 2. Lietuvoje jis niekad nesiekia tokio skaičiaus – arčiausiai buvo 2017 metais 1,7, o 2019 krito iki 1,63. Kaip sociologai vertina mūsų visuomenės ateities perspektyvas – daug senukų, kurių nėra kam išlaikyti?

„Mes jau dabar esame tokia visuomenė, nes visuomenės senėjimo tempas yra labai didelis. Tai susiję ne tik su gimstamumo, o dar labiau su tarptautine migracija, kuri beveik tris dešimtmečius buvo labai intensyvi. Tad norint šiek tiek paveikti gyventojų amžiaus struktūrą būtina mąstyti apie imigraciją“, – teigia A.Maslauskaitė.

Kiti duomenys:

  • Vienu mažėjančiu rodikliu galima pasidžiaugti – per dešimtmetį net 50 procentų sumažėjo dirbtinių abortų. Vietoje 6989 jų padaroma 3196, bet tai paaiškinama su išaugusiu kontracepcijos prieinamumu ir naudojimu.
  • 2019 m. 24,1 tūkst. (88,1 proc.) kūdikių gimė Lietuvoje. Užsienio šalyse gimė 3,3 tūkst., arba 11,9 proc. visų kūdikių. Daugiausiai lietuvių vaikų svetur gimsta Jungtinėje Karalystėje – per metus net 1474. Antroje vietoje „kitos valstybės“, o trečioje – Norvegija.
  • 2019 m. du trečdaliai vaikų gimė miesto gyventojams, o vienas trečdalis gyvenantiems kaime.
  • Triskart sumažėjo trynukų gimstamumas – 2009 m. tryniai gimė 16-kai moterų, o 2019-tais tik penkioms.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.