Klasika – tėvų pavyzdys
Psichologė V.Bartkutė-Vyšniauskienė įsitikinusi, kad su vaikais apie mitybą reikia kalbėti nuo tada, kada jie pradeda kalbėti.
„Pirmiausia, grįžtame į save ir tarpusavyje išsiaiškiname, kokią viziją turime, kokią mitybą norime rodyti ir diegti vaikams. Ką mes valgom patys, to mokome ir vaikus, todėl jei patys valgysime picas, o jiems sakysime valgyti brokolius, galime net nekalbėti“, – priminusi daugeliui žinomą taisyklę, juokiasi specialistė.
Ji šypteli, kad kai rodomas pavyzdys, to kalbėjimo, kodėl sveika valgyti vaisius ir daržoves, bus daug mažiau, bet diskutuoti būtina: „Nebijokite klausinėti, kas skanu vaikui, kas ne, kaip ir ką norėtų valgyti.“
Naujų skonių žaidimas
Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl jei tėvai, vyresni broliai ar seserys savo elgesiu parodys, kad jiems kažkas nepatinka, mažyliai to tikrai neragaus.
„Tėčiui ir tas, ir tas neskanu, mama nevalgo kitų produktų – vaikai visą tą informaciją susirenka ir iš to nusprendžia net neragavę, ar jiems tai skanu, ar ne. Jei vyresnė sesė nevalgo morkų, tai jis lygiai taip pat nevalgys. Lygiai tas pats darželyje – jei vienas leptels apie neskanią sriubą, kitas net neragaus“, – primena psichologė Viktorija.
Todėl tėvai turi būti atidūs vertindami produktus ir dėti pastangas įvedant naujus. V.Bartkutė-Vyšniauskienė siūlo daryti šeimos skonių žaidimus, kai vieną vakarienę per mėnesį ragaujami nauji produktai, jie vertinami skalėje nuo vieno iki dešimties ar šypsenėlėmis.
„Paragaukite ne vieną kartą ir stebėkite – ar keičiasi to produkto balas, įvertinimas. Viskas turi vykti žaidimo forma, ne per prievartą ar prašymą“, – primena psichologė.
Apgavystės nepadės
Jei vaikai išties turi nemėgstamų produktų, kiekvienas elgsis skirtingai pagal savo temperamentą – vienas pyks, kitas ragaus, o trečias net nemėgdamas, dėl ramybės, suvalgys.
„Turbūt žinome ne vieną atveji, kai suaugęs vaikas atvažiuoja pas tėvus, kurie paruošia kokį nors vaikystės patiekalą ir tik tada jis pasako, kad jo nemėgsta. Tėvai skėsčioja rankomis, kad jis visą gyvenimą jį valgė, bet tai nereiškia, kad jam buvo skanu“, – teigia V.Bartkutė-Vyšniauskienė.
Todėl ir paslapčia į priešpiečių dėžutę įdedamos daržovės, kiti sveikatai palankūs maisto produktai, gali neduoti jokios naudos. Žinoma, puiku, jei vaikas išalgęs vis tiek sugriaužia tą morkytę, bet jei ji keliauja į šiukšlių dėžę ar tiesiog grįžta nepaliesta ne vieną kartą, neverta stengtis, nes vaiką tai gali dar labiau suerzinti „Eh, vėl mama negalvoja apie mane ir deda, ko aš nemėgstu“.
Svarbu ne išvaizda, o sveikata
Psichologė tėvams rekomenduoja nepamiršti ir sveiko proto išlaikant balansą, kiek kalbėti apie sveikatai palankią mitybą ir riboti tam tikrus produktus.
„Mūsų tai vaikas nevalgo traškučių, neragavęs kolos, o pamatai, kaip jis per draugo gimtadienį nuo stalo neatsitraukia, toks skanus tas uždraustas vaisius. Turime išsiaiškinti, kaip norime savo vaiką matyti ir ko išmokuyti. Susitarkite su vaikais, kada ir kodėl laikomės sveikatai palankios mitybos: jie mažiau sirgs, gaus vitaminų, jų organizmas tarnaus ilgiau, bet turi likti ir malonumo jausmas, o maistas yra vienas iš tų malonumų. Todėl tariamės, kad visą savaitę laikomės sveikesnės mitybos, o štai penktadienis, vadinamas „cheat day“ arba įkrovos diena, ir leidžiame tenkinti savo malonumus“, – šypsosi Viktorija.
Jei vaikas iš tiesų turi nutukimo problemų, taip pat svarbu kalbėtis ne apie pačią išvaizdą, bet apie svorio poveikį sveikatą. Norint, kad vaikas netektų šiek tiek svorio, mitybą ir fizinį aktyvumą turėtų koreguoti visa šeima ir pokyčio siekti ne vienas vaikas, bet visi.
Ji taip pat siūlo tėvams taip pat įsivertinti – ar vaikas išties turi antsvorio, o gal tiesiog toks kūno sudėjimas ir tada reikia mokytis priimti save.
„Aš esu žirafa ir begemotu nebūsiu, kaip ir begemotas nebus niekada žirafa“, – juokiasi Viktorija.
