Vaikų auklėti nereikia
Na, bet pirmiausiai su Antanu prašnekome apie tėvystę – vyras turi keturis vaikus. Du iš jų jau suaugę – 22 metų Aivaras baigė finansininko studijas, dabar mokosi programavimo, 19-metis Erikas studijuoja tarptautinį verslą, o 11-metė Auksė mokinasi penktoje klasėje, o trimetis Gvidas laisvu laiku dirba su tėčiu deguto gamykloje. Tiesa, iširus santuokai, jaunesnieji vaikai gyvena su mama, o su tėčiu susitinka kada tik gali.
„Tam tikrais atvejais geriau išsiskirti ir netraumuoti vaikų barniais, o tėčiai kiek nori ir kiek leidžia galimybės tiek ir prisideda prie auklėjimo ir išlaikymo“, – atsidūsta vyras.
Juokiasi, kad su pirmaisiais vaikais įgavo didelę patirtį – kol maži buvo, buvo lengviau, o prasidėjus paauglystei teko pasitelkti kantrybę.
„Dabar, auginant Gvidą, viskas labai lengva. Manau, kad tėvo pareiga ne auklėti, o vaikams suteikti patirtį. Kirvis, peilis, lipimas į medį, vanduo, ėjimas per gatvę, apsipirkimas parduotuvėje, grąžos skaičiavimas – žodžiu, visur. Tikiu, kad kai pabando, įgija patirties, tuomet mažesnė tikimybė, kad susižeis ar nukentės. O šiaip, vaikus auklėti bergždžias darbas, jie vis tiek viską darys, kaip tėvai, todėl svarbiausia meilė, lavinimas ir saugumas“, – įsitikinęs Antanas.
Vyras juokiasi, kad dėl vaikų verta padaryti viską – dirbti dieną naktį ar neturėti laisvalaikio.
„Niekas neįvertins jūsų pastangų, bet už tai gaunate vaiko meilę, kuri yra dieviška ir su niekuo nepalyginama“, – atsidūsta A.Poška
Atrado skystą gintarą
Save Antanas vadina jurtų, veltinio pirčių ir miego sistemų gamintojų. Po skyrybų ir kitų nesėkmių, teko šias išvardintas veiklas nutraukti.
„Bandžiau atnaujintį verslus, bet pandemija, statybinių medžiagų nestabilios kainos ir neaiškumai dėl ateities neleido grįžti į šiuos darbus“, – prisipažįsta kelmiškis.
Tiesa, gal kitą tai sustabdytų, bet Antanas nesnaudė ir sugalvojo naują, unikalų projektą.
„Viskas įvyko atsitiktinai. Visi pamena, kad pavasarį daug prisnigo ir privirto daugybė beržų. Kažkada buvau internete skaitęs apie deguto panaudojimą sveikatinimui, todėl sugalvojau pasigaminti jo“, – prisimena A.Poška.
Pirmiausia vyras peržiūrėjo „Youtube“ rastus filmus apie deguto gamybą, o paskui ėmėsi darbo pats. Daug beržų tošių teko suvirti, kol išmoko ir ištobulino receptą, kad degutas būtų grynas ir gamyba atsipirktų.
„Gamindamas degutą internete radau, kad tokiu principu galima iš medienoje esančių sakų išgauti sakų dervą, kuri dar vadinama skystu gintaru. Dariau, daug ekspermentavau ir išgavau sakų dervą, kuri veiksmingesnė negu degutas“, – dalijasi atradimais Antanas.
Kuria naujoviškas jurtas
Sakų dervą jis gamina iš pušų ir eglės šakų, su spygliais ir kankorėžiais.
Pasak jo, skystasis gintaras mažina niežulį, yra puiki prieuždegiminė, priešgrybelinė ir antibakterinė medžiaga gydanti daugybę odos ligų.
„Gaminant degutą ir sakų dervą dar lieka aktyvuota anglis, kuri, protingai panaudojus, irgi naudinga sveikatai“, – papildo jis.
Degutą, sakų dervą ir aktyvuotą anglį dažniausiai perka natūralių muilų gamintojai ir sveikos gyvensenos mylėtojai.
A.Poška nežada sustoti – ne tik plės deguto gamybą, bet ir atnaujins vilnos verslą. O netrukus bus galima išbandyti jo kurtas jurtas ir pirtis, kurios, kaip pats teigia bus naujoviškos bei priderintos Lietuvos peizažui ir klimatui.
„Pirmos jau stovės pavasarį Dzūkijoje, o pas save pasistatysiu erdvią veltinio pirtį. Galės žmonės išbandyti gerą senovinę priemonę ligoms gydyti ir sveikatos pasisemti. Juk senovėje viską gydydavo pirtyje – sutepdavo problemines vietas degutu ar derva ir kaitindavosi“, – teigia A.Poška.
