Ekspertė įvardijo priemones, kaip darbdaviai galėtų padėti dirbantiems tėvams

Moterys darbo pokalbių metu vis dar sulaukia klausimų, ar vaikai neapribos jų galimybių atlikti darbo funkcijas, tuo tarpu vyrų karjerą vaikų turėjimas veikia mažiau. Nors visuomenės nuostatos, kad vaikų priežiūra yra tik moters atsakomybė, po truputį keičiasi, tačiau realybėje vis dar stipriai supančioja ir vaiko priežiūros atostogas pasirenkančius tėčius, ir moteris, kurios nori anksčiau iš jų grįžti bei siekia derinti asmeninius ir profesinius įsipareigojimus. Apie tai, kaip keičiasi darbdavių požiūris į dirbančius tėvus pasakoja lytiškumo ugdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė.

65 proc. moterų jaučia nuolatinę kaltę, įtampą, stresą, savigraužą derindamos profesinius ir šeiminius įsipareigojimus.<br>„Unsplash“ nuotr.
65 proc. moterų jaučia nuolatinę kaltę, įtampą, stresą, savigraužą derindamos profesinius ir šeiminius įsipareigojimus.<br>„Unsplash“ nuotr.
„Kol visuomenės nuostatų pokyčiai tik prasidėjo, labai reikalingas darbdavių palaikymas“, – teigia Vilma Gabrieliūtė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
„Kol visuomenės nuostatų pokyčiai tik prasidėjo, labai reikalingas darbdavių palaikymas“, – teigia Vilma Gabrieliūtė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 18, 2021, 5:38 PM, atnaujinta Apr 7, 2022, 5:50 PM

„2020-2021 metais atlikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) tyrimai rodo, kad net 65 proc. moterų jaučia nuolatinę kaltę, įtampą, stresą, savigraužą derindamos profesinius ir šeiminius įsipareigojimus.

Pokalbiai su dirbančiais tėčiais ir mamomis parodė, kad užaugę vyrai, net ir kurdami šeimą, dažnai vis dar nemato savęs kaip vyro, kuris rūpinasi emocine savo, vaikų ir partnerės gerove, tačiau jiems labai aišku, kad jų pagrindinė funkcija – būti sėkmingu darbuotoju ar „šeimos maitintoju“. Todėl, kai reikia priimti sprendimus, kas rūpinsis vaiku ligos atveju, kas nuveš vaiką į būrelį ar pas gydytoją, dažniausiai atsakomybę prisiima mamos. O jei dar įtraukiame laiką, skiriamą namų ruošai, matome, kad moterys lieka įkalintos dviejų etatų darbo krūvyje, kai vienas iš jų neapmokamas.

Tai ir paaiškina 7 iš 10 moterų jaučiamą kaltę nuolat balansuojant tarp darbo ir šeimos bei bandant suderinti visų pusių poreikius. Vienas iš svarbiausių pokyčių, kurio šaukiasi dirbančios mamos – supratinga ir palaikanti darbo aplinka. Šalia to – didesnis partnerio įsitraukimas į vaikų priežiūrą.

Ko reikia, kad pokyčiai vyktų?

Pirmiausias pokytis vyksta asmeniniu lygmeniu, kai pradeda keistis su lytimi susijusios nuostatos – kai vyrai vis daugiau dėmesio skiria savo emociniam intelektui, emocinei sveikatai, pradeda rūpintis savo sveikata ir tarpasmeninių santykių kokybe.

Tyrimai rodo, kad tėčiai, kurie anksti įsitraukia į kūdikio priežiūrą, formuoja daug prieraišesnį ryšį su vaiku, kas palankiai veikia jų abiejų sveikatą bei skatina tėčius labiau balansuoti tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų.

Kai partneriai, vyrai labiau įsitraukia į vaiko priežiūrą ir buities darbus, atsiranda erdvės ir pokyčiams moterų gyvenimuose – daugiau galimybių skirti laiko sau, „networkinti“ – megzti ryšius laisvalaikiu, kurie itin svarbūs karjeros galimybėms.

Kol visuomenės nuostatų pokyčiai tik prasidėjo, labai reikalingas darbdavių palaikymas: pirmiausia, kuriant tokią darbo kultūrą, kurioje nėra palaikomi lyčių stereotipai, kurioje suvokiama, kad tiek mamos, tiek tėčiai gali būti įvairūs, kaip ir jų poreikiai, palaikomos iniciatyvos, įtraukiančios tėčius į vaiko priežiūros atostogas, skiriamas dėmesys lyčių lygybės temoms, tokioms kaip darbo užmokesčio atotrūkio mažinimas, seksualinio smurto prevencija bei skatinama pagarbi ir įtrauki aplinka.

Kokias iniciatyvas darbdaviai siūlo, kurdami tėvams draugišką darbovietę?

Kartais užtenka ir tik tam tikro dėmesingumo skirtingiems darbuotojų poreikiams. Pavyzdžiui, darbdaviai stengiasi neorganizuoti susitikimų darbo dienos pradžioje arba pabaigoje, arba nedeleguoja užduočių, kurias reikia atlikti ne darbo metu. Iš kitos pusės svarbu ir pačiam darbdaviui nenuspręsti už kitą, kad, sakykime, darbuotoja(-s) neturės galimybių dalyvauti kursuose ar vykti į komandiruotę ne darbo metu, nes augina vaikus – svarbu visiems darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti svarbiuose renginiuose.

Vis populiarėjanti iniciatyva įmonėse ir įstaigose – vaiko priežiūros kambariai, darželiai, ar net vaikų stovyklos (moksleivių atostogų metu). Daugumai tėvų tokia galimybė labai reikalinga ir sumažina stresą, skubant į ugdymo įstaigą laiku pasiimti vaikų. Vyresnėliai gali patys atvykti į tam skirtą kambarį darbovietėje ir ruošti pamokas, skaityti, žaisti, kol tėvai baigia darbą.

Pastebimos ir kompleksinės iniciatyvos, kurias organizacijos diegia perimdamos tarptautinę patirtį arba remdamosi darbuotojų poreikių apklausų rezultatais. Organizacijos pasirengia sąrašą, kuris leidžia įvertinti ir išmatuoti, kokios darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės yra taikomos konkrečioje organizacijoje.

Toks požiūris leidžia plačiau pažvelgti į darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, apsvarstyti tokius elementus, kaip analizė, kas eina vaiko priežiūros atostogų, ar suteikiamos konsultacijos prieš ir po karjeros pertraukos, kokios įtraukties strategijos taikomos tėvams, išėjusiems, grįžusiems ar grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų, iniciatyvos, susijusios su finansine parama, skirta grįžtantiems tėvams į darbo rinka, ar tam tikri naudos paketai, skirti šeimos laisvalaikiui ir pan.

Pasitikrinti, kokios priemonės galėtų būti diegiamos jūsų organizacijoje, galite šiame kontroliniame sąraše: lygybe.lt/data/public/uploads/2020/07/checklistas-priemoniu_kontrolinis_sarasas_lt.pdf

Karjeros konsultacijos labai naudingos darbuotojams, kurie patiria karjeros pertraukas (dėl studijų, sveikatos problemų, vaikų ar kitų asmenų priežiūros tikslų). Karjeros konsultacijų metu darbuotojui padedama pasirengti sklandžiai atsitraukti ir vėl sugrįžti į darbo vietą, jų metu aptariami lūkesčiai ir planai.

Kitos priemonės, kurias naudoja organizacijos, yra įvairios: pradedant poilsio, meditacijų kambarių įsteigimu, ypač kai reikia pailsėti, atsitraukti ar erdvės susikaupti, nurimti, tęsiant darbo principų taikymą, pagrįstą rezultato, o ne laiko rodikliais, rūpinimusi, kad būtų išlaikytas nuotolinio ir kontaktinio darbo balansas, baigiant sveikatingumo programų diegimu ar psichikos sveikatos gerinimo iniciatyvomis.

Svarbiausia, kad darbdavys žinotų, su kokiais iššūkiais susiduria mamos, tėčiai, globėjai, seneliai augindami vaikus ar anūkus, darbuotojai, kurie slaugo ligonius, prižiūri asmenis su negalia ir kokios priemonės jiems padėtų sėkmingiau užtikrinti balansą asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo darbdaviams, kurie nori išjudinti nusistovėjusias normas ir užtikrinti lygias galimybes darbuotojams, auginantiems vaikus?

Svetainėje www.daugiaubalanso.lt rasite nemažai išteklių, skirtų darbdaviams apie šeimos ir darbo derinimo priemones. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai taip pat konsultuoja lygių galimybių užtikrinimo temomis bei veda mokymus, kurie įkvepia atverti šias temas ir siekti pokyčių organizacijoje.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.