Rūkančių ar alkoholį vartojančių paauglių tėvams psichologės žinutė: bausmės nepadės

Specialistai vienbalsiai teigia, kad paauglystė dabar ateina anksčiau, o su ja – ir nauji iššūkiai tėvams, kaip apsaugoti vaikus nuo alkoholio, tabako ir narkotikų pinklių. Vaikų psichologė, knygos „Vaiko emocinis intelektas“ autorė Milda Karklytė-Palevičienė įsitikinusi, kad tai padaryti galima įvertinus visas dedamąsias dalis: santykius šeimoje, vaikus kamuojančius iššūkius ir užmegztą tarpusavio ryšį.

Viena iš paauglių maištavimo formų gali tapti ir alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas.<br>Pexels.com nuotr.
Viena iš paauglių maištavimo formų gali tapti ir alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas.<br>Pexels.com nuotr.
1.1.21 pav. Tėvų tyrimo rezultatai (2020 m., n=18 234)<br>NTAKD metinis prane
1.1.21 pav. Tėvų tyrimo rezultatai (2020 m., n=18 234)<br>NTAKD metinis prane
Vaikų psichologė, knygos „Vaiko emocinis intelektas“ autorė Milda Karklytė-Palevičienė įsitikinusi, kad tai padaryti galima įvertinus visas dedamąsias dalis: santykius šeimoje, vaikus kamuojančius iššūkius ir užmegztą tarpusavio ryšį.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vaikų psichologė, knygos „Vaiko emocinis intelektas“ autorė Milda Karklytė-Palevičienė įsitikinusi, kad tai padaryti galima įvertinus visas dedamąsias dalis: santykius šeimoje, vaikus kamuojančius iššūkius ir užmegztą tarpusavio ryšį.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 2, 2021, 8:41 AM, atnaujinta Dec 2, 2021, 8:41 AM

Pandemija situaciją pablogino

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) išplatintame leidinyje „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2021“ teigiama, kad daugelis tėvų mano, jog turi puikų ryšį su vaikais ir dažniausiai žino kur jie yra. Pasak psichologės M.Karklytės-Palevičienės tai nebūtinai būna tiesa – vaikai nebūtinai mano, ką ir tėvai.

„Kartais pas mus atėję tėvai sako, kad jiems atrodo, jog santykiai geri, o štai vaikų nuomonė priešinga“, – pastebi ji.

Tarpusavio santykiai itin paaštrėjo ir karantino metu. Nors jis baigėsi, psichologė M.Karklytė-Palevičienė pastebi, kad pandeminis laikotarpis ne tik tęsiasi, bet ir tampa aštresnis.

„Tėvai patys pavargę, nerimastingi, juos kankina nežinia, o iš didesnės įtampos kyla daugiau konfliktų. Tėvai įsitempę, vaikai tai perima, neretai ima maištauti, suaugusieji negali ramiai reaguoti, nes nebeturi vidinių resursų“, – apie užsisukusį problemų ratą kalba specialistė.

Viena iš paauglių maištavimo formų gali tapti ir alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas.

„Tai gali būti vienas iš būdų maištauti. Gali būti, kad tokiu būdu bando gauti daugiau rūpesčio ir meilės, kurių negaudamas pozityviais būdais, paauglys nesąmoningai bando kitus metodus. Taip pat tai gali būti būdas „nutildyti’’ viduje verdančias emocijas, su kuriomis vaikas ar paauglys pats negali susidoroti. Reikia klausti ne kodėl tu vartoji, bet ką tau skauda – atsiradusi išorinė įtampa, tėvų konfliktai gali paskatinti imtis malšinimo priemonių, o jei atsiranda koks pasiūlymas, jie tai išbando“, – aiškina psichologė Milda.

Švęsti lygu gerti?

NTAKD atliktas tyrimas rodo, kad padaugėjo nerūkančių tėvų (nuo 70 proc. 2016 m. iki 81 proc. 2020 m.) ir padaugėjo tėvų nevartojančių alkoholio (nuo 21 iki 26 proc.). Psichologės nuomone, kad tai itin reikšmingi skaičiai, nes tėvų pavyzdys vaikams yra ypatingai svarbus.

„Jei vaikai mato, kad tėvai šventes mini su daug alkoholio, rūkydami, tai jiems natūraliai įsirašo pasąmonėje, kad tai yra teisingas būdas švęsti. Jei tėvai susinervinę įsipila taurę ar eina parūkyti – vaikai nesąmoningai perima šiuos modelius. Pavyzdys labai svarbus“, – pabrėžia psichologė ir priduria, kad vaikams labai sunku suprasti dvigubus standartus – tėvams galima, o jam ne.

Ji primena, kad paauglių smegenys veikia ne taip, kaip suaugusiųjų, kurie gali sąmoningai save sustabdyti: „Jie gauna impulsą – pavartojau ir palengvėjo, tuomet negali sustoti. Mes, suaugę, galime susivaldyti.“

Būtina kalbėti iš anksto

Dalis tėvų mano, jog su vaikais apie žalingus įpročius reikia kalbėti kuo mažiau, nes tuomet jis užsinorės pabandyti. Tiesa, pasak NTAKD tyrimo per ketverius metus beveik dvigubai paaugo skaičius tėvų, pasikalbėjusių su vaikais apie elektroninių cigarečių keliamus pavojus.

„Pokalbis priklauso nuo vaiko amžiaus – ankstyvoji paauglystė, 10-14 metų, vėlyvoji sulaukus 15-19 metų. Tėvams norėčiau tik priminti, kad paaugliai žino daug daugiau nei mes įsivaizduojame. Jei jie nepasakoja, nereiškia, kad nežino. Gyvename tokiame laikotarpyje, kuris mums, tėvams, nelengvas, nes yra begalė informacijos šaltinių, todėl daug geriau su vaikais kalbėtis atvirai, nes jie gaus kokybiškas žinias. Juk tai daug geriau, nei bendraamžio patikimas, jog nuo vieno pabandymo, nieko nebus“, – atsidūsta M.Karklytė-Palevičienė.

Ji primena, kad su vaikais reikėtų kalbėtis pagal jam suprantama žodyną, paaiškinti pasekmes, organizme vykstančius procesus, paklausti priežasčių, kodėl norėtų tai daryti, parodyti būdus, kokiais sveikais įpročiais galime patenkinti kylančius poreikius, padėti suprasti kylančias emocijas, išbūti su jomis, išreikšti sveikais būdais, ir tai tik sumažins norą ateityje pabandyti narkotikų, tabako ar alkoholio.

Svarbu nemoralizuoti

Pagavus vaiką rūkant ar pavartojus alkoholio psichologė primena svarbiausią taisyklę – išlikti ramiems.

„Neišsilieti ant vaiko, priimti savo emociją, skirti sau laiko apgalvoti, pasikalbėti su partneriu, galbūt, psichologu ir tik tada susėsti pokalbiui su vaiku. Paauglys emocijų turi labai daug ir jei mes dar ateisime su saviškėmis, situacijos nepagerinsime“, – primena ji.

Tėvai turi įvardinti, kad žino apie paauglio poelgį, paklausi, kaip jis jaučiasi ir kodėl tą pasirinko, pakviesti išeičių ieškoti kartu.

„Ne kaltinkite, o paprašykite paauglio pagalbos suprasti, kodėl taip nutiko. Galbūt, mes kažko nežinome, bet mes norime padėti. Svarbu į vaiką žvelgti su pagarba, nepradėti spausti, bet tuo pačiu už pokalbio ribų tėvams ar globėjams paanalizuoti situaciją, kas atsitiko, kas galėto tvesti mano vaiką į tai, kaip mes galime keisti dalykus. Žinoma, tai labai susiję su santykiais, jei tėvai į kontaktą eina per baudimą, moralizavimą, paauglys užsidarys ir atsisakys bendradarbiauti“, – pabrėžia Milda.

Nori užmegzti ryšį

Departamento tyrimas rodo ir tai, kad dvigubai sumažėjo tėvų, kurie rūkydami niekada nesislepia nuo savo vaikų. Psichologė Milda šiuos skaičius vertina dviprasmiškai. Anot jos, geriausia vaikams nemeluoti, nes jie greitai supranta, kad kažkas nuo jų slepiama, jaučia kvapą ir išsiaiškinta tiesa menkina pasitikėjimą tėvais.

„Man džiugu, kad visuomenė sąmoningėja ir turime ženkliai mažiau rūkančių, didėja nevartojančių alkoholį kiekis“, – įsitikinusi M.Karklytė-Palevičienė.

Ji taip pat pastebi, kad vis daugiau tėvų susimąsto apie ryšį su vaikais: „Anksčiau buvo, kad aprengtas, pavalgydintas vaikas ir tai reiškia, kad gerai juo pasirūpinta. Dabar daugiau kalbame apie santykį, keliami klausimai, kaip jį užmegzti ir puoselėti.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.