Darbuotojų trūkumas Lietuvoje tapo aktualia tema. Vis daugiau darbdavių investuoja į darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo strategijas, todėl darbdavio įvaizdžio profesionalės Asta Mikalajūnienė, Miglė Narbutaitė ir Justina Darulytė ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti ar Lietuvoje veikiančios įmonės imasi visų veiksmų užtikrinti pozityvią VPA darbuotojų patirtį.
Karčios darbuotojų patirtys atskleidė vis dar egzistuojantį darbdavių požiūrį prieš besilaukiančią darbuotoją – „sužinojęs, kad laukiuosi, darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo“, „nebesvarstė atlyginimo pakėlimo“, „planuotas paaukštinimas nuplaukė“. Tai tik keletas atlikto tyrimo respondentų patirčių.
Dauguma įmonių neturi aiškaus proceso tiek išleidžiant, tiek sutinkant darbuotojus, grįžtančius iš vaiko priežiūros atostogų, o tai daro didelę įtaką darbuotojų patirčiai.
Beveik pusė (48 proc.) darbdavių apribojo savo darbuotojų prieigą prie įmonės intraneto, e. pašto ir serverio, tačiau tik penktadalis paprašė asmeninio e.pašto adreso. Tokiu būdu darbdavys remiasi tik asmeniniais komandos ryšiais, palaikant kontaktą su VPA esančiais darbuotojais.
Taip pat daugiau nei trečdalis (34 proc.) darbdavių apriboja galimybę darbuotojui naudotis įmonės siūlomomis naudomis. Dažnai šios naudos tampa darbuotojų kasdienybės/rutinos dalimi (kaip pvz.: sporto klubo abonementas ar sveikatos draudimas) ir jų netekimas sukelia papildomų nepatogumų darbuotojui.
Nelengvas iššūkis įmonėms
Tyrimo metu paaiškėjo, kad išlaikyti ryšį su darbuotojais, esančiais VPA – nelengvas iššūkis. Darbuotojai nėra informuojami apie svarbius įmonės įvykius, tokius kaip pavadinimo pasikeitimas, restruktūrizacija, jie yra pamirštami visam tėvystės ir motinystės laikotarpiui – 44 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad tėvystės/motinystės metu nebuvo jokio ryšio su darbdaviu. Pusė respondentų informaciją apie tai, kas vyksta įmonėje, gauna/gaudavo per neformalius ryšius su kolegomis.
Pastebimas prasilenkimas tarp to, kokias priemones tuo mety vaiką prižiūrintys darbuotojai norėtų gauti, ir to, ką jie realiai gauna. Įmonės dažniausiai kviečia tėčius ir mamas, esančius VPA, į pramoginius renginius, kai tuo tarpu jie norėtų ryšį palaikyti per šias priemones:
- Kvietimai į kvalifikacijos tobulinimo seminarus, mokymus, kursus (nuotolinius ar tiesioginius);
- Atlyginimo lygio palaikymas/didinimas VPA esantiems darbuotojams;
- Kvietimai į periodinius kolektyvo darbo susitikimus.
Tiesioginė įtaka norui grįžti į darbą
Neįtikėtina, bet net 70 proc. darbuotojų, kurie per paskutinius metus buvo vaiko priežiūros atostogose, keitė arba planuoja keisti darbovietę. 53 proc. tėčių ir mamų, šiuo metu esančių su mažyliu, planuoja negrįžti pas esamą darbdavį, arba grįžti laikinai, kol susiras kitą darbą.
Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, nemaža dalis VPA darbuotojų sprendimą negrįžti priima dar būdami su vaiku. Respondentų istorijos liudija, kad VPA darbuotojai dažnai nebesijaučia esą įmonės dalimi, jaučiasi nutolę. Taip pat po tėčiai ir mamos susiduria su atlyginimo iššūkiu – esant VPA atlygis nėra peržiūrimas, o grįžus atlygis neatitinka rinkos. Kaip bebūtų liūdna, vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavys neišlaiko darbo vietos, grįžtant siūlo žemesnes pareigas.
Tyrimo duomenys rodo sąsają tarp darbuotojų patirčių esant vaiko priežiūros atostogose ir jų noro rekomenduoti darbdavį, kaip puikią vietą dirbti. Kuo daugiau palaikomas ryšys, tuo labiau VPA darbuotojai linkę rekomenduoti. Grįžimo momentu geriausiai vertinami (ir rekomenduojami) darbdaviai kurie patys inicijuoja susitikimą iki grįžimo, kuriame aptariamas grįžimo planas, taip pat tie, kurie leidžia grįžti ne pilnai darbo dienai, bei skiria papildomai laiko įsigilinti į tai, kas keitėsi įmonėje.
Tyrimas atliktas virtualiu būdu, naudojant anoniminę apklausą. Tyrime dalyvavo 800 respondentų (555 esantys VPA, 245 grįžę iš VPA per pastaruosius metus). Tyrimo rezultatai leido sukurti gidą (skaidrės aukščiau) darbdaviams, kuriame aiškiai išdėstyti tyrimo rezultatai, įžvalgos bei rekomendacijos įmonėms, kaip pagerinti VPA darbuotojų patirtį, o tuo pačiu ir savo įvaizdį.
