4 vaikus auginanti B. Nicholson ir 6 vaikų mama Jurgita: daugiavaikystė – populiarėja

„Trys vaikai yra nauji du“, – juokauja tėvai, nusprendę į šeimą pasikviesti dar vieną atžalą. Jei anksčiau berniuko ir mergaitės porelė simbolizavo tobulos šeimos sudėtį, dabar vis dažniau su pasididžiavimu kalbama apie pasiryžimus auginti tris, keturis ar šešis vaikus. Tiesa, tai darančios mamos prisipažįsta, kad taip buvo ne visada ir tai nėra taip lengva, kaip atrodo iš šalies.

Jei anksčiau į daugiavaikius tėvus aplinkiniai žvelgdavo su užuojauta, dabar – su pavydu.<br>lrytas.lt koliažas
Jei anksčiau į daugiavaikius tėvus aplinkiniai žvelgdavo su užuojauta, dabar – su pavydu.<br>lrytas.lt koliažas
Laidų vedėjos Beatos Nicholson namuose zuja 15-metė Issabela Meilė, 14-metis Jurgis George'as, netrukus penkerių sulauksiantis Harrisonas ir trejų Danielis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Laidų vedėjos Beatos Nicholson namuose zuja 15-metė Issabela Meilė, 14-metis Jurgis George'as, netrukus penkerių sulauksiantis Harrisonas ir trejų Danielis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Jurgita Pociūnienė niekad neįsivaizdavo, kad turės tiek vaikų.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Jurgita Pociūnienė niekad neįsivaizdavo, kad turės tiek vaikų.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Šeimos kortelė skatina gausias ir neįgalius vaikus auginančias šeimas pramogauti ir daugiau laiko praleisti kartu.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Šeimos kortelė skatina gausias ir neįgalius vaikus auginančias šeimas pramogauti ir daugiau laiko praleisti kartu.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 20, 2022, 8:40 PM

Daugiau vaikų – daugiau išlaidų

Viena žinomiausių daugiavaikių mamų – laidų vedėja, receptų knygų autorė Beata Nicholson, kurios namuose zuja 15-metė Issabela Meilė, 14-metis Jurgis George'as, netrukus penkerių sulauksiantis Harrisonas ir trejų Danielis.

„Aš norėjau keturių vaikų ir man neatrodo, kad tai yra daug“, – juokiasi žinoma moteris. Ji tikina, kad užuojautos ar pašaipių žvilgsnių nesulaukianti, o atvirkščiai, daugelis palydi su pavydu.

„Daugiau susiduriu su požiūriu, kad „vau, kaip nuostabu tiek vaikų!“ Manau, kad didžiausia įmanoma laimė yra turėti vaikų ir galėti juos auginti“, – teigia Beata.

Ji prisimena, kad kai augino pirmuosius vyresnėlius Londone, pastebėjo, kad daugelis jos aplinkoje esančių šeimų rinkosi auginti tris vaikus, gimusius kas keli metai.

„Lietuvoje taip pat matau, kad vis daugiau žmonių vertina dideles šeimas, bet, aišku, kaip ir visur, yra dvi medalio pusės. Daugiau vaikų reiškia ir didesnes išlaidas, nes didelė šeima vis tik kainuoja daugiau“, – prisipažįsta ji.

B.Nicholson priduria, kad taip pat gerbianti žmones pasirinkusius visai neturėti vaikų ar auginti vieną mažylį dėl aplinkosauginių bei asmeninių sprendimų.

„Nereikia tikėtis, kad galėsi viską turėti – ir daug laiko sau, ir daug vaikų. Na, nebent turi pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, senelių būrelį. Tikrai yra ką veikti auginant keturis vaikus, nors mano du jau yra dideli, o tik du maži, bet vis tiek jiems reikia, o aš ir pati noriu skirti, kuo daugiau dėmesio. Ne visada pavyksta jį vienodai padalinti, nes, aišku, kad daugiausiai išsireikalauja mažieji ir vyresnėliams kartais tenka pakelti jų kaprizus ir triukšmą. Man yra didžiausia gyvenimo dovana vaikai ir galimybė per juos ir su jais dar kartą patirti gyvenimo džiaugsmą“, – užtikrintai kalba Beata.

Požiūris per dešimtmetį – pasikeitė

2012 metais įkurta Daugiavaikių šeimų asociaciją (DSA „Mes“) veiklą pradėjo susivienijus vos penkioms šeimoms, o šiuo metu aktyvių narių yra daugiau nei 500 šeimų iš visos Lietuvos. Dažniausiai jos nariai augina tris vaikus, bet yra ir porų, kurios džiaugiasi 7-8 atžalomis, o vienu metu veikloje dalyvavo ir 11 mažylių turintys tėvai.

Asociacijos prezidentė Jurgita Pocienė pripažįsta, kad neigiamas požiūris į gausias šeimas Lietuvoje vis dar jaučiamas.

„Koją kiša šeimos, turinčios socialinių įgūdžių problemų. Gaila, bet vis dar gausioms šeimoms yra klijuojama neatsakingos šeimos etiketė, bet to tikrai negalima absoliutinti“, – teigia moteris.

Pagrindinis asociacijos tikslas yra parodyti visuomenei, kad apsisprendimas turėti daugiau nei įprasta vaikų, nebūtinai gali būti neatsakingumo pasekmė. Jurgita pastebi, kad per beveik dešimtmetį asociacijos veiklos, visuomenės požiūris ženkliai pasikeitė.

„Matome daug žymių žmonių, kurie sukūrę seimas augina po 3 ir daugiau vaikų. Dabar didelė šeima dažnai asocijuojasi su atsakomybe ir suaugusių žmonių stiprybe, – kalba J.Pocienė. – Turėti gausią seimą tikra nėra lengva, todėl nesinorėtų, kad mada auginti daug vaikų taptų tiesiog mada. Auginti vaikus yra atsakingas ir labai įpareigojantis darbas. O jei tų vaikų yra daugiau, reikia pasverti galimybes, sugebėjimą skirti kiekvienam vaikui dėmesio ir meilės.“

Sunkiausias laikotarpis – paauglystė

Pati J.Pocienė augina šešis vaikus – 17 metų Pajautą, 16 metų Mortą, 14 metų Barborą, 12 metų Kernių, 7 metų Petrą ir ketverių Katrę.

„Visų amžiaus grupių yra mūsų namuose. Tuoj vyresnėlei bus 18 metų, baigs mokyklą ir jau būsiu „išėjusi“ visą programą“, – kvatoja Jurgita.

Iki motinystės smuiku profesionaliai griežusi moteris prisipažįsta, kad niekada neturėjo plano kurti gausią šeimą.

„Vieni planuoti tyčia, kiti netyčia, bet tikrai nebuvo taip, kad svajojau turėti daug vaikų. Pamenu, kai buvau paauglė, turėjome kaimynus, kur augo trys vaikai ir jie susilaukė ketvirto. Atrodė, kad tai nežmoniškai didelė šeima. Dabar pagalvoju, kaip atrodo mano šeima kitų akimis“, – juokiasi ji.

Tvarkos namuose – nėra

Šiuo metu J.Pocienė spėja ne tik vaikų poreikiais ir namais pasirūpinti, bet ir pradėjo studijuoti specialiąją pedagogiką ir logopediją.

„Dabar laiko neturiu, bet manau, kad tai labai sveika – būnant vien šeimoje ir rūpinantis kitais, labai išsisemi ir gali netekti savęs“, – prisipažįsta ji.

Žinoma, iššūkių tokioje šeimoje netrūksta, bet Jurgita įsitikinusi, kad su tais pačiais susiduria ir auginantys vieną, ir šešis vaikus – pasirūpinti vaikais, kad jie kuo kokybiškiau eitų per gyvenimą. Na, o iš praktinių reikalų, pasak mamos daug daugiau laiko užtrunka vaikų nuvežimas ir parvežimas iš būrelių bei jų kainos.

„Mano prioritetas yra neformalus ugdymas, kad kiek nori – tiek lanko. Į tai dedu pinigus, o Vilniuje jie tikrai nemaži – pigiausias būrelis kainuoja 15 eurų, o brangiausias 65 eurus. Drabužiai, daiktai problemų nekelia, nes mūsų bendruomenėje įprasta mainytis, tik paaugliams reikia naujų. Taip pat vyresnėlės vasaromis dirba ir, kaip sakau, madingiems skudurams, užsidirba. Dar vienas iššūkis – jei norime kur nors nuvažiuoti visi kartu, nes turime septynvietį automobilį“, – vardija gausios šeimos galva.

Žinoma, svajojantys apie didelę šeimą taip pat turėtų susitaikyti su tvarkos trūkumu namuose.

„Numojau ranka ir nesinervinu, Arba kariausi, arba nekariausi – rezultatas panašus. Turime taisyklę, kad vyresnieji tvarko virtuvę – kiekvienas pasiskirstęs kurį vakarą. Dėl maisto lengviausia su mažiukais, kurie valgo viską. Įgeidžiai prasideda paauglystėje, bet irgi nedarome iš to konfliktų“, – šypteli Jurgita.

Didelė šeima – daug triukšmo

Kaip ir B.Nicholson minėjo, J.Pocienė priduria, kad sunkiausia yra skirti individualaus laiko kiekvienam.

„Dabar sugalvojome daryti individualius pasimatymus kartą per mėnesį to vaiko gimimo dieną. Na, jei gimęs balandžio 4 dieną, tai kas mėnesį ketvirtą dieną nuveikiame ką vaikas nori. Ir jie planuoja, svajoja! Aišku, kad sunku atrasti laiko, bet jei vaikams patiks – niekur nesidėsiu, teks daryti“, – kvatoja Jurgita.

Ji prisimena, kad 2012 metais, kai ji dar jautėsi „šviežia“ daugiavaike, pati labai kompleksavo dėl tokios daugybės vaikų.

„Aišku, buvo replikų – oi vargšė, šitiek vaikų. O dabar atvirkščiai – smagu prisipažinti, kad turiu šešis vaikus ir sulaukiu ne pasigailėjimo, bet susižavėjimo. Jaučiuosi pakylėta, kad galiu pasakyti, kad pagimdžiau, auginu ir gebu su tuo tvarkytis“, – džiaugiasi J.Pocienė.

Žinoma, ji priduria, kad daugiavaikystę ji pati laiko normalia, kai žmonės tai pasirenka sąmoningai ir geba tai daryti, o ne gyvena iš pašalpų, asocialiai.

Didžiulė šeima gyvena name ir Jurgita prisipažįsta, kad jokie kaimynai nepakeltų jų keliamo triukšmo – čia būna ir dramų, ir muštynių, ir garsių žaidimų.

„Viešpatie, galvodavau, kodėl pas mane tos durnynas, bet paskui pašneku su kitais, kas turi daugiau vaikų, ir pas juos tas pats. Taip gera pasidaro, viskas tvarkoje, čia normalu“, – ramina gausių šeimų tėvus J.Pocienė.

Lengvatas taiko savo nuožiūra

Gausios šeimos Lietuvoje gali naudotis kai kuriomis lengvatomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia apie papildomas priemones šeimoms, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų:

  • Didesni vaiko pinigais – vienam vaikui skiriami 111,20 Eur;
  • Šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, kurios gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir jeigu jos atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, teikiama 20 proc. subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
  • Šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašius į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (t. y. ne eilės tvarka);
  • Daugelis miestų ir rajonų daugiavaikėms šeimoms teikia 50 proc. nuolaidą ikimokyklinio ugdymo įstaigose;
  • Klaipėdoje suteikiama lengvata automobilio statymo metiniam leidimui;
  • Kauno mieste registruotų daugiavaikių šeimų vaikai gauna lengvatą viešajam transportui;

Taip pat nuo 2019 metų SADM iniciatyva atsirado Šeimos kortelė, kurioje gausioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms papildomas nuolaidas siūlo privačios įmonės, viešosios įstaigos, muziejai ir kitos lankytinos vietos. Bendradarbiavimu su partneriais ir kortelės sklaida rūpinasi DSA „Mes“. Jei anksčiau kortelę užsakinėjo šeimos vangiai, dabar pasak J.Pocienės, kortelė tapo prestižo reikalu. Ateityje planuojama sujungti panašių kortelių Estijoje ir Latvijoje nuolaidas, kad gausios šeimo galėtų jomis naudotis visose Baltijos šalyse.

Gausioms šeimoms daugelyje miestų nepriklauso nuolaidos miesto ir tarpmiestiniuose autobusuose, daugeliu atvejų nekompensuojamas ir neformalus švietimas, nebent įstaiga tai daro savo iniciatyva.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.