Nemaža dalis šia tema atliktų tyrimų rodo, jog kuo daugiau laiko ankstyvame amžiuje vaikai praleidžia gamtoje, tuo jų ryšys su aplinka tampa artimesnis.
Užaugę jie tampa draugiškesni ir empatiškesni save supančiai gamtai. Tačiau šiuolaikinis greitas miestų gyvenimas, kasdien vykstantis prekybos centruose ar namuose prie kompiuterio, gerokai sumažina „žalio“ laiko kiekį mažųjų dienose.
Pasak Groningeno (Nyderlandai) ir Mykolo Romerio universitetų aplinkos psichologijos krypties doktorantės Audros Balundės, svarbu vaikų ekologines vertybes pradėti formuoti jauname amžiuje — idealiu atveju tai prasidėtų dar namuose, o darželyje ir mokykloje šios idėjos būtų visapusiškai ir sistemiškai stiprinamos.
„Tai nebūtinai turi būti atskira pilietiškumo ar ekologijos pamoka. Paprasti dalykai, kaip mokymas skaičiuoti ar rašyti pasitelkiant gamtos elementus, bei tiesiog mokymasis gamtoje jau formuoja aplinkai draugišką mokinių požiūrį. Žinoma, tai yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikėtų įtraukti aplinkosaugos klausimus į patį mokymo procesą, integruojant juos į visas švietimo sritis: pavyzdžiui, tekstiniai matematikos uždaviniai gali būti formuojami įtraukiant klimato iššūkius, kalbų pamokų metu galima nagrinėti ekologijos problemas ir pan. Labai dažnai mokiniai baigia mokyklą turėdami labai tarpusavyje nesusietas žinias, o juk tikrai būtų galima apie aplinkosaugos aktualijas plačiau užsiminti ir istorijos, politologijos, fizikos temose“, — idėjomis dalinasi A.Balundė.
Siedama ekologinę savimonę ir aktyvizmą šioje srityje ateityje, tyrėja užsimena apie vaikų praktinių įgūdžių lavinimą.
„Juk turime pamokas maisto gamybai, buities organizavimui, tikrai būtų galima čia integruoti rūšiavimo pagrindus. Turime galvoti apie tai, kaip apie vieną pagrindinių kasdienybės aspektų, o ne kaip pasirenkamą veiklą. Mokiniams tai turėtų būti pateikiama kuo natūraliau ir paprasčiau — ką, kur ir kada konkrečiai reikia daryti. Keli iš pavyzdžių būtų lipdukai, primenantys apie vandens čiaupo užsukimą, elektros taupymą. Mokytojai, palikdami kabinetą, apie tai galėtų priminti balsu ir taip įtvirtinti tvarumą kaip normą, ugdant kiekvieno asmeninę atsakomybę šiais klausimais.“
Tokių praktinių užsiėmimų mokiniams nebūtina ieškoti tik mokykloje — visai netrukus Lietuvoje duris atvers pirmas Baltijos šalyse mobilus Klimato muziejus. Jame lankytojai galės patys pajausti, kaip atrodo 50°C kaitra, žaidimų forma prisiminti rūšiavimo pagrindus ir priimti klimato priesaiką.
Muziejaus kelionė per Lietuvą prasidės gegužės 14 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, kur ekskursijos vyks 2 savaites iki muziejaus persikėlimo į Trakus.
Klimato krizei progresuojant, pasaulyje vis dažniau girdimas „ekologijos nerimo“ terminas — rūpestis dėl neužtikrintos ateities aplinkosaugos problemų kontekste.
Psichologės nuomone nereikėtų slėpti jautrios (neigiamos) informacijos nuo vaikų, jie vis tiek turi suprasti šių dalykų svarbą.
„Žinoma, jei nerimas yra visiškai nustelbęs pagrindines gyvenimo funkcijas, reikėtų ieškoti profesionalo pagalbos ir stabilizuoti savo emocinę būseną, o tuomet — imtis veiksmų. Pažvelgti į savo asmeninius resursus, ką aš galiu padaryti, kokios mano galimybės, ir kiek įmanoma daugiau savo elgesiu prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo: ar tai būtų rūšiavimas, vartojimo mažinimas, mitybos įpročių keitimas, ar aktyvus įsitraukimas į politinę ir visuomeninę veiklą.“
Mokslininkė rekomenduoja su vaikais kalbėtis apie vandens, energijos taupymą, tvarią madą, sodininkystę, išteklių ribotumą, aplinkai draugiško transporto pasirinkimą, dalyvavimą įvairiose aplinkos švarinimo akcijose — o apie visa tai sužinoti, pamatyti ir paliesti kviečia gegužės 14 d.
Vilniuje duris atveriantis nemokamas Klimato muziejus. Daugiau apie muziejų ir registraciją į ekskursijas galite rasti https://klimatomuziejus.lt/.
Klimato muziejus yra Europos klimato iniciatyvos dalis.
