Pataria tėvams, kaip neišsilieti ant savo vaikų: pykčio priežastis iš tiesų visai kita

Ar pastebite, kad supykus ant savo vaiko natūraliai kyla noras grasinti, skirti bausmę ar, tiesiog, pakelti balsą? Ar patirdami stresą, neišsimiegojus ir užklupus sunkesnėms gyvenimo situacijoms, pastebite, kad sunku suvaldyti savo emocijas neišsiliejant ant vaiko? Ar kartais jaučiatės siaubingi tėvai? Tėvystės konsultantė, projekto „Sąmoninga motinystė“ kūrėja Roneta Virbašienė ramina, kad taip jaučiatės ne jūs vieni ir dalijasi patarimais, kaip suvaldyti savo pyktį.

Pyktis yra sunki emocija. Rėkimas, agresyvi reakcija susiformuoja dar pačioje vaikystėje.<br>123rf nuotr.
Pyktis yra sunki emocija. Rėkimas, agresyvi reakcija susiformuoja dar pačioje vaikystėje.<br>123rf nuotr.
Sąmoningos tėvystės koučerė Roneta Virbašienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Sąmoningos tėvystės koučerė Roneta Virbašienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 9, 2022, 7:30 PM

„Daugelis tėvų stengiasi suvaldyti savo pyktį, tačiau, kad ir kaip norime – retai, kada sugebame užbėgti pykčiui už akių.

Kodėl taip reaguojame į vaikų elgesį?

Evoliuciškai, mūsų reakcija yra natūralus biologinis atsakas į pavojų. Prieš 1000 metų šis automatinis atsakas buvo reikalingas tam, kad išgyventume. Tačiau laikai, kai reikėdavo kovoti arba bėgti nuo užklupusio žvėries, baigėsi, bet ši biologinė reakcija išliko nesąmoninga ir automatinė.

Amigdala – smegenų dalis, kuri yra atsakinga už baimės atpažinimą ir kūno paruošimą skubiam atsakui. Identifikavus baimę, pyktį ar kitą pavojaus emociją, amigdala staigiai signalizuoja ir išskiria didelį kiekį medžiagų į mūsų organizmą.

Tokie streso hormonai kaip adrenalinas ir kortizolis labai greitai aprūpina mūsų sistemą ją paruošdamas kovai arba bėgimui.

Aktyvi amigdala iškart užblokuoja prefrontalinės smegenų dalies žievę, todėl mes negalime pasiekti sistemų, kurios atsakingos už racionalius sprendimus.

Pykčio emocija labai greita, todėl dažniausiai net nesuvokiame, kaip greitai pratrūkstame ir pasiduodame pykčio bangai. Jeigu pavargote nuo rėkimo ir chaoso namuose, norite tvirto ir pagarbaus ryšio su vaiku – gera žinia ta, kad galite savo reakciją pakeisti. Tereikia priimti vieną sąmoningą sprendimą, kad pokytis įvyktų.

Pasidalinsiu keliais patarimais, kurie gali padėti:

Kai jaučiate pyktį savyje, giliai įkvėpkite

Net jei jau ginčijatės su vaiku, esate konflikto sukūryje, niekada nevėlu sustoti ir giliai įkvėpti arba padaryti pertrauką, kad nusiramintumėte. Gali atrodyti, kad „atsitraukiate“ arba „pasiduodate“, bet iš tikrųjų tai yra svarbiausias žingsnis, norint suvaldyti savo pyktį.

Supraskite, kas jus suerzina

Atraskite savo dirgiklį, dar vadinamą „trigerį‘‘. Kiekvienas iš mūsų turi skirtingus dalykus, į kuriuos reaguojame, kas mus įžiebia.

Įsiklausykite į savo mintis

Tai sudėtingas, bet svarbus žingsnis. Nors atrodo, kad viskas, ką jaučiate, yra pyktis – naudinga atpažinti paslėptas mintis ir jausmus. Pyktis – antraeilė emocija. Vadinasi, po pykčiu slepiasi daug daugiau, nei įsivaizduojate. Dažniausiai, tai net nesusiję su jūsų vaiku.

Stebėkite savo kūną

Kaip jūsų kūnas reaguoja į pyktį? Įprastos fizinės reakcijos gali būti: įtempti pečiai, suspausti kumščiai, greitas širdies plakimas ir paviršutiniškas kvėpavimas. Atpažįstant, kas vyksta kūne – daug lengviau užčiupti pyktį savyje dar tik jam bundant.

Iš naujo įvertinkite situaciją

Kai vėl jausitės ramūs, galėsite žvelgti į situaciją sąmoningai. Kai emocijos užvaldo – neįmanoma racionaliai spręsti situacijos. Pirmiausia, reikia nurimti. Pagalvokite, ar kitą kartą galėtumėte ką nors padaryti kitaip? Kokie sprendimo būdai galimi?

Pokyčiai neįvyks iš karto

Priminkite, kad sau reaguoti kitaip nei esate įpratę – bus nelengva užduotis. Tai neįvyks per naktį ir tikėtis pokyčių be tam tikrų pastangų yra neprotinga. Geros naujienos yra šios: kuo dažniau treniruositės, tuo bus lengviau. Pyktis yra sunki emocija. Rėkimas, agresyvi reakcija susiformuoja dar pačioje vaikystėje. Prisiminkite, kaip reaguodavo ir modeliavo emocijų išreiškimą jūsų tėvai?

Dirgikliai – tai ne vaikai, jie tik paliečia atvertą žaizdą iš mūsų vaikystės. Vaikai neturi jokios intencijos mus įskaudinti, ar kažkaip įžeisti.

Viskas, ką jaučiame savyje – kyla iš mūsų praeities patirčių. Dažniausiai, kai esame iš šeimų, kuriose ant mūsų rėkė – rėkimas tampa automatiškas ir mums užaugus.

Tačiau, kai pradedame stebėti save, savo mintis, pajausti savo kūną – galime rėkimo ir reakcijos išvengti ir nebegriauti santykių.

Jei jaučiate, kad jūsų pyktis kelia jūsų vaikams emocinį ar fizinį pavojų, nedelsdami kreipkitės profesionalų pagalbos.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.