Pataria, kaip drausminti vaiką be bausmių ar grasinimų: netapkite kalėjimo prižiūrėtojais

„Vaikas manęs neklauso“, – tuo skundžiasi beveik visi tėvai. Tai, jog suaugusiems atrodo, jog vaikai turi lyg kareiviai klausyti generolo, pastebi ir tėvystės konsultantė, projekto „Tėvystės revoliucija“ įkūrėja Roneta Virbašienė, tad dalijasi patarimais – kas ta tikroji disciplina ir kaip vaikai turėtų klausyti suaugusiųjų.

Jeigu norime, kad vaikas mūsų klausytų, tuomet tikslas turėtų būti, kad vaikas mus išgirs. Tačiau, dažniausiai, tėvai tuo „klausymu“ nori paklusnaus vaiko, o tai reiškia, jog vaikas sektų paskui tėvų nurodymus.<br>123rf nuotr.
Jeigu norime, kad vaikas mūsų klausytų, tuomet tikslas turėtų būti, kad vaikas mus išgirs. Tačiau, dažniausiai, tėvai tuo „klausymu“ nori paklusnaus vaiko, o tai reiškia, jog vaikas sektų paskui tėvų nurodymus.<br>123rf nuotr.
Tėvystės koučerė Roneta Virbašienė dalijasi patarimais, kaip auklėti vaikus be bausmių.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Tėvystės koučerė Roneta Virbašienė dalijasi patarimais, kaip auklėti vaikus be bausmių.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-07-15 21:04

Discipliną maišo su bausmėmis

„Kai su tėvais kalbu apie discipliną, labai dažnai jie mano, kad pasidalinsiu patarimais, ką daryti, jog vaikas klausytų. O jeigu vaikas neklauso ar elgiasi kažkaip ne taip, kaip nori suaugę – tėvai siekia pakeisti atžalą taip, kad jo elgesys taptų priimtinas tėvams.

Todėl noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

1. Ar suprantame, kad klausymasis ir paklusnumas – du skirtingi dalykai?

Jeigu norime, kad vaikas mūsų klausytų, tuomet tikslas turėtų būti, kad vaikas mus išgirs. Tačiau, dažniausiai, tėvai tuo „klausymu“ nori paklusnaus vaiko, o tai reiškia, jog vaikas sektų paskui tėvų nurodymus.

Labai svarbu suvokti, kad kuomet norime, jog vaikai mums paklustų, mes iš jų atimame galimybę mokytis bendradarbiauti, priimti pačiam sprendimus bei pasitikėti savimi. Paklauskite savęs: „Aš noriu užauginti aklai paklusnų žmogų, ar pilnai socialiai funkcionuojantį visuomenėje žmogų?“

2. Disciplina – tai ne bausmė ir kontrolė.

Disciplina reiškia „mokymą, vedimą“. Dauguma tėvų savo auklėjimą vadina disciplina, tačiau tai visai kiti metodai: sodinimas ant drausmės kėdutės, gąsdinimai, daiktų atiminėjimas ir kt. nėra disciplina.

Kodėl bausmės yra netinkamas būdas „drausminti“ vaikus?

Pirmiausia, turime patys grįžti į savo vaikystę ir paklausti savęs – kaip aš jaučiausi, kai mane tėvai baudė? Kas vyko mano širdyje, kai mano tėvai nematė mano vidinio liūdesio ir skausmo?

Mes taip norime kontroliuoti vaikus, juos pakeisti, bet nežinome geresnio ir greitesnio būdo, o tik sudaryti sąlygas, kad vaikas paklustų. Jeigu vaikas „varto“ akis – mes taip stipriai susierziname, kad neleidžiame eiti pas draugą (ir visiškai nesvarbu, kad tai buvo susitarta anksčiau) ar atimame telefoną.

Mes įstringame į ciklą : „jeigu tu ne …… tai aš ne…....“. Trūkstamus žodžius galite lengvai įsirašyti patys.

Ši nuolatinė – „prižiūrėtojo ir kalinio“ dinamika yra pavojinga, nes mama arba tėtis (prižiūrėtojas) yra nuolat prižiūrintis ir vertinantis vaiko (kalinio) veiksmus.

Kai vaikas elgiasi gerai – tėvai jį giria, o kai ne taip, kaip tikimasi – baudžia. Sprendimas priklauso nuo tėvų nuotaikos ir dar daug kitų veiksnių, tad „kalinys‘‘ laikui bėgant tampa priklausomas nuo prižiūrėtojo. Visa tradicinio auklėjimo sistema: pagyrimas arba bausmė – sunaikina vaiko galimybę išmokti disciplinos, kuri nukreipta į save.

Vaikas tampa tarsi lėle, kuri yra priklausoma nuo tėčio ir mamos bei išmoksta būti tik išoriškai motyvuotas, nes bijo bausmės ar laukia pagyrimo, vietoje to, kad tai ateitų iš vidinio jausmo. Šis noras įtikti kitiems tęsis ir toliau, net ir vaikui suaugus, dažnu atveju tai lydės visuose tolimesniuose santykiuose.

Pyktis – proga pažvelgti giliau

Kitas labai svarbus aspektas, ką reikia suprasti, kad vaiko smegenys vystosi iki 25–28 metų. Labai dažnai iš vaikų mes tikimės to, ko net patys negalime padaryti. Taigi, kiekvieną kartą, kai dėl kažko supykstate ant vaiko ir norisi jį pakoreguoti, paklauskite savęs – ar mano lūkesčiai realūs?

Vaiko elgesys – tai tik ledkalnio paviršius. Visa tai, ko reikia vaikui – daug žemiau, paslėpta. Todėl tėvams visada siūlau „užsidėti“ super matomumo akinius ir kiekvieną kartą, kai vyksta konfliktas ar matote netinkamą vaiko elgesį – žiūrėti giliau.

Vaiko elgesys gali būti blogas, bet vaiko poreikiai niekada nėra blogi ar neteisingi. Gal vaikas yra pavargęs, nori valgyti, o trokšta ryšio? Gal vaikas susipyko su geriausiu draugu mokykloje? O gal, tiesiog, nėra nuotaikos ar patyrė emocinę traumą?

Jeigu esate susirūpinę savo vaiko elgesiu – pamirškite trumpam elgesį ir užmegskite ryšį. Tik tie vaikai, kurie jaučiasi saugūs su tėvais bus pasirengę bendradarbiauti konfliktinėse situacijose, kitu atveju – kils pasipriešinimas ir ryšys tik tols.

Jeigu jaučiate, kad vaikas jus girdi tik tada, kai pakeliate balsą – kveičiu į nemokamą nuotolinį seminarą tėvams, kuris vyks liepos 31d. 20.30 val. Šiame seminare sužinosite net 5 priežastis, kodėl turėtumete nustoti rėkti ant savo vaikų.

Registracija : tevystesrevoliucija.com/seminaras-rėkimui-ne-2022.“

Daugiau Ronetos patarimų „Instagram“ ir „Facebook“ paskyroje „Tėvystes Revoliucija“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.