Gyvenimiška tragedija: tėvas mina visų institucijų slenksčius, bet sūnaus negali pamatyti ketverius metus

Prieš pusantrų metų lrytas.lt portalas dalijosi Artūro istorija – žmona sutuoktinį paliko pasiėmusi judviejų sūnų ir tuomet vyras pradėjo ilgą kovą dėl teisės jį matyti, apkabinti ir pasakyti, kad myli. Begalinis teismų, svarstymų ir įvairiausių vaikų teisių specialistų konsultacijų skaičius situacijos nekeičia metų metus – atrodo, kad Lietuvoje nėra institucijos ar įstatymo, kurie priverstų mamą užtikrinti vaiko teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėčiu.

Tėtis sūnaus nematė nuo 2017-ųjų pavasario.<br>123rf nuotr.
Tėtis sūnaus nematė nuo 2017-ųjų pavasario.<br>123rf nuotr.
Net ir skyriumi gyvenantys tėvai turi užtikrinti vaiko teisę matyti tėtį ar mamą.<br>123rf nuotr.
Net ir skyriumi gyvenantys tėvai turi užtikrinti vaiko teisę matyti tėtį ar mamą.<br>123rf nuotr.
Lojalumo konfliktą jaučiantis berniukas negali mylėti tėčio, kai šalia yra mama.<br>Unsplash.com nuotr.
Lojalumo konfliktą jaučiantis berniukas negali mylėti tėčio, kai šalia yra mama.<br>Unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 14, 2023, 11:22 AM, atnaujinta Jan 18, 2023, 11:28 AM

Sūnaus nematė

„Sapnavau, kaip sūnus apkabina mane ir klausia – tėti, ar dar mane myli“, – pokalbį pradeda Artūras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Jo sūnui – devyneri su puse, bet paskutinį kartą jis jį matė 2017 metų pavasarį. Nuo to laiko, sūnaus mama, buvusi Artūro žmona, neprileidžia tėvo prie vaiko tikindama, kad šis jo bijo, todėl ir negali matytis, nes tai mažylį traumuoja.

„Kai dar berniukui buvo penkeri, vyko teismo ekspertizė pas psichologą Vilniuje ir psichologė pasakė, kad tvarkytumėmės daiktus, nes baigėme pokalbį. Sūnus sako – tėti, tu neišeik, nes jei tu išeisi, manęs daugiau nebepamatysi. Atrodo, jo žodžiai buvo pranašiški“, – prisimena tėtis.

Vyras dėl galimybės matytis su vaiku metė perspektyvų darbą Jungtinėje Karalystėje ir persikraustė atgal į Lietuvą, padedamas advokatų mina visų atsakingų institucijų slenksčius, bet veltui.

„Vaiko mama teisininkė puikiai žino, kaip vilkinti procesus ir pasirūpinti, jog vietoje sprendimų vykdymo užtektų tik susimokėti baudas. Pasirodo, vaiko teisių rekomendacijomis besiremiančių teismų sprendimų vykdymo priežiūra užsiima antstoliai, kurie vadovaujasi įstatymo raide „nevykdo sprendimo – gauna baudą“, o ne logika, kad šitoje situacijoje svarbiausios ne nuobaudos, o laikas, kurį praranda vaikas, negalėdamas matytis su tėčiu“, – įsitikinęs vyras.

Artūras rodo žinutes, kurias jis kas savaitę rašo sūnaus mamai prašydamas leisti pasikalbėti, o jos atsakymas visuomet lakoniškas „jis nenori su tavimi kalbėtis“. Ir jei dar prieš keletą metų berniukas nebijojo tėčio apkabinti ir pabučiuoti, dabar šis mažylio akyse virto monstru. Konfliktas įgavo tokį pagreitį, kad jį turėjo spręsti ir Europos Žmogaus Teisių teismas (EŽTT) Strasbūre.

Sprendimai lieka tik popieriuje

Prieš beveik devynerius metus 2014-tais Artūras grįžo į šeimos butą Londone ir jį rado tuščią – žmona pasiėmusi daiktus ir jų sūnų netikėtai grįžo gyventi į Lietuvą. Pirmuosius metus vyko skyrybų procesas ir vyras galėjo bendrauti su vaiku, bet 2016 metų spalį teismas patenkino skyrybų prašymą ir patvirtino taikos sutartį, pagal kurią tėtis turėjo susitikti su sūnumi kas antrą savaitgalį, kartą per savaitę galėjo bendrauti nuotoliu, o vasaros atostogų metu kartu galėjo praleisti tris savaites. Ateityje kartu praleidžiamas laikas turėjo augti. Nors viskas skambėjo puikiai, iš tiesų, bendravimas vyko vangiai ir didžioji dalis susitikimų išvis neįvyko.

„Į Lietuvą skraidžiau kas antrą savaitgalį – jau visi lėktuvų palydovai pažinojo mane ir žinojo mano istoriją, tad kaskart klausdavo „Ar pavyko pasimatyti“? Nusileidus lėktuvui telefone rasdavau žinutę, kurioje mama pasakytų priežastį, kodėl susitikimas neįvyktų – jie būdavo išvykę, vaikas sirgo ir panašiai“, – vardija Artūras.

Po metų Kauno apylinkės teismas antstolio prašymu paskyrė vienkartinę baudą mamai už tai, kad ji nevykdė teismo sprendimų ir neleido tėčiui matytis su vaiku tiek, kiek nurodė teismas, t.y. neužtikrino vaiko teisės bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu.

2018 metais pati mama pradėjo naują teismo procesą, kuriame ji teigė, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. EŽTT pateiktuose dokumentuose rašoma, kad tuomet atlikta psichologinė ekspertizė parodė, jog vaikas negalėjo pareikšti savarankiškos nuomonės civiliniame procese reikšmingais klausimais, nes buvo per mažas ir patyrė lojalumo konfliktą – jautė nerimą, taip pat jautėsi nesaugus, kai nevaržomai reikšdavo meilę savo tėvui, su kuriuo jis negyveno. Teigiama, kad vaiko suvokimas, kad atsiskyrimas nuo motinos ir buvimas su tėvu jam kelia grėsmę, nėra normalus, o buvo tėvų konflikto ir motinos pozicijos pasekmė, kuri kėlė nerimą.

Teismas ir vėl nurodė, kad vaikas su tėčiu turėtų susitikti ir bendrauti kas antrą savaitgalį. Teismas taip pat atmetė mamos teiginius, kad vaikui neturėtų būti leista nakvoti pas tėvą, o su tėvu jis turėtų bendrauti trumpiau – penkiolika minučių. Teismas nurodė, kad svarbu užtikrinti kuo dažnesnį ir artimesnį pareiškėjo ir vaiko bendravimą, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, kurie gali apsunkinti jų bendravimą. Tai reiškia, kad mama vaiką turėtų palikti žaidimų kambaryje su prižiūrinčiais asmenimis, pati išeiti ir tik tada tėtis ateitų pasiimti sūnaus – taip būtų sumažintas vaiko lojalumo konfliktas, kuomet berniukas negali mylėti tėčio esant mamai.

2019 metais nagrinėjant bylą iš esmės vėl buvo prašyta leisti tėčiui pabūti daugiau su vaiku, bet vaiko mama nesutiko. Kaip rašoma EŽTT teismui pateiktuose dokumentuose „Vaikų priežiūros institucijos sutiko, kad vaikas liktų su tėvu vieną mėnesį, nes vaikas buvo „visiškai atskirtas nuo tėvo, [su kuriuo] jam nebuvo leista bendrauti“. Prašymas buvo iš dalies patenkintas – teismas pripažino, kad sūnaus mama ne tik nesilaikė anksčiau sutarto bendravimo tvarkos, bet ir „piktybiškai vengė leisti nepilnamečiui sūnui visapusiškai bendrauti su [tėvu] ateityje“. Taip teismas nurodė, kad vaikas gyvens su tėvu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 16 d., nes pastarąją dieną turėjo būti priimtas teismo sprendimas iš esmės.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą dėl bendravimo su sūnumi sąlygų, kuriomis vėl turėjo būti užtikrinti dažni pasimatymai tiek gyvai, tiek nuotoliu, bendros atostogose.

„Ir viskas tik popieriuose – realiai sūnaus aš nepamačiau“, – gūžteli pečiais Artūras.

2019 metų lapkritį buvo patenkintas antstolio prašymas ir skirta 50 eurų bauda už kiekvieną dieną, kai nevykdomas teismo sprendimas.

Psichologai buvo bejėgiai

Pastarąjį kartą, kai kalbėjome su Artūru 2021 metų pavasarį, jis buvo pateikęs peticiją EŽTT, kurioje buvo sprendžiama, ar buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) dėl to, kad vaiko pagrindine gyvenamąja vieta yra motinos namai ir skundas dėl to, kaip valstybės institucijos vykdė savo įsipareigojimus kiek tai susiję su jo teise palaikyti ryšį su sūnumi.

2022 metų pabaigoje vyras sulaukė atsakymo – EŽTT patvirtino, kad Lietuvos teismai priėmė motyvuotus sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Taip pat pabrėžiama, kad Teismas patvirtino, kad šioje byloje valdžios institucijoms, susidūrusioms su įtemptais tėvų santykiais, teko nelengva užduotis. Kad tėvų elgesys buvo nekonstruktyvus, pripažino ir psichologai, ir teismai.

„Teismas taip pat nurodė psichologui tarpininkauti perkeliant vaiką pareiškėjui iš A. B. (mamos – red.past.), tačiau A. B. nebendradarbiaujančio elgesio akivaizdoje psichologai buvo bejėgiai“, – pripažino teismas.

Apibendrinus – teisininkai ir vaikų teisių institucijos elgėsi pagal savo įgaliojimus ir padarė viską, kas priklauso pagal įstatymus, bet taip nepakeičia situacijos – dėl buvusių sutuoktinių nesugebėjimo susitarti, sūnus negali bendrauti su tėvu.

Vaikas bijo tėčio

Žinodamas, kad turi teisę matyti sūnų ir nebesugalvodamas ko griebtis, kad tai įgyvendintų rudenį Artūras nusprendė užsukti į naują vaiko mokyklą pasisveikinti.

„Remdamasis faktais, Teismas pripažįsta, kad nepaisant daugiau nei šimto pareiškėjo apsilankymų Lietuvoje, jo bendravimas su vaiku buvo labai ribotas. Teismas, pripažindamas šį faktą apgailėtinu, pažymi, kad de jure nė vienoje teismo proceso stadijoje pareiškėjui nebuvo uždrausta bendrauti su savo sūnumi“, – rašoma EŽTT išvadose.

Pasibeldus į vaiko klasės kabineto duris mokytoja paprašė tėvo palaukti, kol baigsis pamokos. Tai užtruko daugiau nei valandą, o per tą laiką atvažiavo skubiai iškviesta vaiko motina. Kol pedagogai kaltino tėvą neteisėtu apsilankymu, mama su sūnumi pabėgo per kitą išėjimą. Tad net nesamas draudimas situacijos nekeičia – matytis nepavyksta net ir viešose erdvėse. Vyrui buvo skirta 15 eurų bauda už sumaišties kėlimą, bet vėliau, tyrėjams įsigilinus į situaciją, nuobauda panaikinta.

Iš vaiko teisių specialistų ataskaitų Artūras sužinojo, kad sūnus bijo lankytis draugų gimtadieniuose, nes ten gali sutikti tėtį, nors niekad nebuvo panašios situacijos. Vaikas pyksta net rašydamas savo pavardę ant sąsiuvinio, nes šioji – tokia pati, kaip tėvo.

Psichologams taip ir nepavyksta pasikalbėti su vaiku – į namus atėjusi psichologė savo įrašuose pažymėjo pastabą „Mane pamatęs vaikas paprašė išeiti, nes kitaip teks laikyti ranką klozete. Nesupratau kuriam – man ar jam tą ranką reikės laikyti.“

Tiesa, ir 2019 lapkritį teismo sprendimas dėl kasdieninės baudos už sprendimų nesilaikymą praktikoje įgavo kitą reikšmę – susumavus, už beveik dvejus metus nevykdomą sprendimą, ši suma siektų per 30 tūkstančių eurų, bet mamai šį rudenį priteista sumokėti tik tūkstantį, nors nusižengimas pasikartojantis, o situacija nesikeičianti.

Artūras nežada nuleisti rankų – jis tiki, kad jei ne dabar, vieną dieną jis vėl galės apkabinti sūnų, vyras aktyviai dalyvauja atstūmimo sindromą patiriančių tėvų bendruomenės veiklose, dalijasi savo istorija su panašią situaciją išgyvenančiais kitais tėvais, lankosi psichologų paskaitose apie skyrybas.

Tėvų atstūmimo sindromas

„Aš nenuleisiu rankų. Kovosiu iki galo, nors sulaukiau daugybės pasiūymų iš aplinkinių, kad sustočiau. Ne tik dėl vaiko, bet ir dėl savo gerovės – kasdien gyvenu, kaip pragare“, – neslepia Artūras.

Tėvų atstūmimo sindromas – taip vadinasi psichologinio smurto prieš vaikus forma, kuomet piktavališkai kartu likęs vienas iš tėvų pasinaudoja savo įtaką tam, kad vaikas dėl iracionalių priežasčių atsisakytų bendrauti su kitu tėvu, nors jaučia jam meilę ir prieraišumą.

Teisiškai nėra svertų, kurie galėtų padėti tėčiams ar mamoms, kuriuos buvusio sutuoktinio pastangomis, atstumia vaikas.

Išskiriami 8 pagrindiniai tėvų atstūmimą išgyvenančio vaiko elgesio požymiai:

1. Vaikas žemina ir demonstruoja neapykantą atstumtojo iš tėvų atžvilgiu;

2. Vaikas savo žeminimą ir neapykantą grindžia priežastimis, kurios yra mažareikšmės, bereikšmės ar absurdiškos;

3. Vaikas nedemonstruoja jokio ambivalentiškumo atstumtojo iš tėvų atžvilgiu (tėvas, prieš kurį vaikas nuteiktas, vaiko nuomone neturi nei vienos teigiamos savybės, o nuteikinėtojas - išimtinai teigiamas)

4. Vaikas įsitikinęs, kad sprendimą atstumti vieną iš tėvų priėmė jis pats, ir jis nebuvo niekieno įtakotas;

5. Vaikas, esant bet kokiam tėvų nesutarimui, palaiko nuteikinėtojo poziciją;

6. Vaikas nedemonstruoja jokio gailesčio atstumtojo iš tėvų ar ir jo kančios atžvilgiu;

7. Vaikas vartoja nuteikinėtojui būdingus išsireiškimus, frazes bei argumentus;

8. Vaikas atstumia ne tik vieną iš tėvų, bet ir to iš tėvų giminaičius bei draugus.

Tėvai turi atliepti vaiko poreikius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba minėtą istoriją gerai žino.

„Istorija išties labai jautri ir sudėtinga. Vaiko teisių gynėjai bendrauja su visais šeimos nariais ir stengiasi padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas pokytis šeimoje, koks jis bebūtų, atneša savo iššūkius ir reikalauja papildomų emocinių resursų. Kuo mažiau pokyčių vaiko gyvenime vienu metu, tuo lengviau jis adaptuosis prie pasikeitusios situacijos. Tad kiekviena istorija, kai tėvai skiriasi ar keičiasi vaiko globėjai, gyvenamoji vieta ir visa jam įprasta aplinka yra ypatinga. Tuo pačiu dažnai keičiasi ir vaikų mokykla ar darželis, draugai, persiskirsto artimųjų ir pažįstamų ratas.

Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko tėvams gyvenant atskirai, jie abu turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, jeigu tam nėra ypatingų ribojančių aplinkybių. Tad yra svarbu, kad tėvai atlieptų vaiko poreikius ir sudarytų jam galimybę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu ar mama.

Jei vis tik tėvai gražiuoju nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėčio ar mamos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šią tvarką nustato teismas. Jis gali patvirtinti pačių tėvų sutartą ir sudarytą tvarką. Jeigu tokios sutarties nepavyksta sudaryti, tuomet teismas, po mediacijos, išsprendžia poros ginčą ir nustato bendravimo su vaiku tvarką, kurios tėvai privalo laikytis.

Tad dar kartą atkreipiame visuomenės dėmesį į skyriumi gyvenančių tėvų teises ir pareigas vaikui. Draudimas ar bandymas trukdyti vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ne tik pažeidžia vaiko teises, bet ir padaro didžiulę emocinę ir psichologinę žalą jam“, – teigė tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė.

Lrytas.lt pavyko susisiekti ir su vaiko mama – ji situacijos viešai nekomentavo siekdama apsaugoti privatų gyvenimą ir vaiko interesus. Moteris pažymėjo, kad ji visą laiką dėjo visas pastangas, kad tėvas bendrautų su sūnumi, bet viso atsakymo paprašė neviešinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.