Sutrikimas, kuris kankino A. Einsteiną, T. Cruise'ą, W. Disney: jį turi 50 tūkst. vaikų Lietuvoje

Beveik 15 proc. arba 50 000 Lietuvos moksleivių turi mokymosi sutrikimų – disleksija, disgrafija ar diskalkulija. Visi jie vieną dieną pavargsta negebėti, patirti eilinę nesėkmę, tikėti, kad kitąsyk pavyks geriau. Spalio 5 -10 dienomis vyksta tarptautinė Disleksijos pažinimo savaitė. Ta proga Mokymosi ypatumų centras Labirintas jungiasi prie Pasaulinės „GO RED for Dyslexia“ iniciatyvos skirtos didinti visuomenės žinojimui apie disleksiją bei palaikyti vaikus, susiduriančius su skaitymo sunkumais. Visi gali tapti iniciatyvos dalimi ir spalio 5 – 10 dienomis skleisti žinią apie disleksiją bei spalio pirmąją savaitę naudoti bei akcentuoti raudoną spalvą, kuri simbolizuoja visiems gerai žinomą klaidų žymėjimo būdą raudonu rašikliu.

Dislektikams vaikams sunku teisingai perskaityti žodžius, sklandžiai skaityti, suprasti skaitomą tekstą, tačiau jie turi gebėjimą mokytis.<br>„Unsplash“ nuotr.
Dislektikams vaikams sunku teisingai perskaityti žodžius, sklandžiai skaityti, suprasti skaitomą tekstą, tačiau jie turi gebėjimą mokytis.<br>„Unsplash“ nuotr.
Visi gali tapti iniciatyvos dalimi ir spalio 5 – 10 dienomis skleisti žinią apie disleksiją.<br>„Labirintas“ nuotr.
Visi gali tapti iniciatyvos dalimi ir spalio 5 – 10 dienomis skleisti žinią apie disleksiją.<br>„Labirintas“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 5, 2020, 12:56 PM, atnaujinta Oct 5, 2020, 1:47 PM

Ką žinome apie disleksiją?

Disleksiją turintys vaikai pasižymi specifiniais pažinimo sutrikimais. Jiems sunku teisingai perskaityti žodžius, sklandžiai skaityti, suprasti skaitomą tekstą. Tačiau tokie vaikai turi gebėjimą mokytis. Disleksija neišsivysto dėl protinės negalios ar mokymosi galimybių stokos. Nors disleksija yra įvardinama kaip mokymosi strikimas, korektiškiau tai galima būtų vadinti mokymosi ypatumu.

Disleksija turi biologinį ir neurologinį pagrindą, lengviausiai pastebima vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba ugdymo procesą. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia berniukams nei mergaitėms. Disleksija nėra išgydoma, tačiau kuo anksčiau diagnozuojama ir pradedama teikti pagalba, tuo greičiau atrandamas individualus informacijos atkodavimo ir apdorojimo būdas.

Gabūs vaikai laikomi tinginiais

Ilgainiui vaikas tikrai gebės skaityti, rašyti, tačiau disleksija niekur nedings. Tai neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis perprantant žodinius nurodymus, jų eiliškumą, įsimenant vardus, telefono numerius ir t.t. Disleksiją turintys vaikai nėra intelektualiai mažiau išsivystę nei jų bendraamžiai. Jų intelekto koeficientas dažnu atveju yra net aukštesnis nei vidutinis. Tačiau dėl specifinių skaitymo ypatumų ir patiriamų sunkumų dažnai gabūs ir protingi vaikai laikomi tinginiais ir kvailais. Šie žmonės puikiai atsiskleidžia kūrybinėse veiklose – architektūroje, inžinerijoje, vaizduojamuosiuose menuose, versle, aktorystėje.

Įžymūs dislektikai yra fizikas Albertas Einšteinas, komikas Jimas Carrey, garsusis tapytojas Leonardo Da Vinčis, aktorius Tomas Cruise'as, daininkė Cher, genialusis filmukų kūrėjas Waltas Dysney, politikai George'as Washingtonas ir J. F. Kennedy, britų verslo magnatas Richardas Bransonas. Šių žmonių profesiniai sugebėjimai, nepaisant mokymosi sutrikimo, puikiai atsiskleidė.

„Kad ir kokį asmeninį iššūkį tektų įveikti, turite būti pakankamai drąsus, kad pripažintumėte, jog esate kitoks. Privalote pasitikėti savo nuojauta ir būti pasirengęs suabejoti, ko nedaro kiti žmonės. Tuomet pasinaudosite galimybėmis, kurias kiti praleistų. Patikėkite savimi ir pasitelkę viską, ką galite, įskaitant kliūtis, ženkite sėkmės keliu. Kas žino, ką galite pasiekti?“ – tikina R.Bransonas strapsnyje „Nukreipkite savo pranašumą" pasakodamas savo asmeninę sėkmės istoriją, kuomet didele dalimi dėl disleksijos ypatumų 16-os metų metė mokyklą, bet turėjo drąsos pripažinti savo kitoniškumą ir sugebėjo tai paversti savo asmenine stiprybe.

Disleksiją turintiems vaikams reikia kryptingos pagalbos, ypač nuolatinio palaikymo ir padrąsinimo. Su moksleiviais dirbantiems pedagogams neretai trūksta žinių, įgūdžių ir metodikos, kaip mokyti tokius vaikus, padėti jiems integruotis į mokyklos bendruomenę. Šie vaikai ilgainiui praranda tikėjimą savo jėgomis, motyvaciją mokytis, kenčia dėl išmokto bejėgiškumo ir žemos savivertės. Taigi jiems kyla socialinių sunkumų.

„Aš pavargau būti kitoks“

„Aš nenoriu būti Disleksija, aš noriu būti Augustas“. „Aš nebenoriu gyventi šitam pasaulyje, jis nėra draugiškas man“. Taip kalba nuo disleksijos kenčiantys vaikai.

„Net 70 proc. mokymosi sunkumų turinčių moksleivių rizikuoja patirti patyčias, būti atstumti, pasukti savidestruktyvaus elgesio link“, – sako mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėja Asta Blažinskienė. „Labai svarbu keisti visuomenės nuostatas ir suprasti, kad disleksija yra mokymosi ypatumas, o ne nuosprendis. Turime susitelkti ir bendrom jėgom padėti vaikams išsivaduoti iš „susiaurinto“ gyvenimo“.

Jau antrus metus Vilniuje veikiantis Labirintas – mokymosi ypatumų centras, teikia pagalbą vaikui, turinčiam specifinių mokymosi sunkumų bei konsultacijas ir pagalbą tokius vaikus auginantiems tėvams. Tai centras, kuriame sistemingai ir kompleksiškai sprendžiami mokymosi sutrikimų iššūkiai. Vaikams ir jų tėvams yra siūlomi mokslu pagrįsti mokymai, priemonės ir metodai, kad jis ar ji neturėtų psichologinių ir akademinių pasekmių. Labirintas padeda tokiems vaikams įveikti mokymosi iššūkius bei stiprinti emocinį intelektą. Siūlomos programos, apjungiančios interaktyvias technologijas ir psichoedukacinius mokymus. Holistiniu požiūriu paremtos programos bei specialistai padės įveikti konkretų mokymosi sutrikimą bei pasiekti 2-jų metų skaitymo ir rašymo rezultatų taip pat pokyčių smegenyse per 6 mėn. Nors Mokymosi ypatumų centras yra įsikūręs Vilniuje, naudodami šiuolaikines bei interaktyvias technologijas dalį pagalbos jau šiandien gali pasiūlyti visoje Lietuvoje tiek konkrečiam vaikui, tiek mokykloms ir jų specialistams dirbantiems su disleksiją turinčiais vaikais.

Neatitinka standartų

Vaikai, turintys mokymosi sunkumų, dažnai tokiais laikomi vertinant tik pagal vyraujančią ugdymo sistemą ir mokymosi standartus. Tai, kad jiems reikia šiek tiek kitokių mokymosi priemonių ir būdų, reiškia, kad jų vystymasis ir mokymasis yra kitoks. Ne geresnis ir ne blogesnis už dominuojančios visuomenėje, tiesiog kitoks. Jautriausi yra vaikai ir paaugliai, nes jie privalo pritapti mokykloje ir standartizuotoje švietimo sistemoje. Dažnai šie vaikai vertinami pagal ne jiems pritaikytus standartus, todėl ilgainiui pradeda jausti nusivylimą, visuomenės spaudimą ir save nuvertina: sumažėja jų siekiai, noras tobulėti, siekti tikslų ar net svajoti. Jausdami socialinį spaudimą, jie ima gyventi „susiaurintą“ gyvenimą.

„Mes ne tik sudarome galimybes disleksiją turintiems vaikams įveikti mokymosi iššūkius, bet ir stebime bei matuojame progresą“ – sako Asta Blažinskienė. Džiaugiamės ir didžiuojamės tėvų mums suteikiamu atgaliniu ryšiu: „Jau po keleto mėnesių Antanas skaito ženkliai didesniu greičiu ir daug sklandžiau. Žodžiai ne tik perskaitomi, bet jungiami į sklandų sakinį, atsiranda intonacija. Pradeda prisiminti daugybos lentelę. Pasikeitė jo rašysena, su malonumu skaitome mums rašomus trumpus laiškelius“ sako 9 metų Antano mama. 10 metų Jorės mama labiausiai džiaugiasi, kad dukra jau daug savarankiškiau atlieka namų darbus užuot pasikliovusi tėvų pagalba kaip buvo ligi šiol. „Jaučiu, kad Jorė tampa tokia, kokia ir yra iš tikrųjų, tarsi jos smegenyse atsivėrė vartai, leidžiantys teisingai ir pilnai išeiti viskam, kas ten ir yra. Ji tapo emociškai stabilesnė ir ramesnė“

Pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, šiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.

Kaip sakė vienas pasaulyje garsiausių disleksikų Albertas Einšteinas: „Jei tu vertinsi žuvį pagal jos gebėjimą įlipti į medį, tu tikrai nusivilsi, o žuvis nuolat jausis kvaila“. Žuvis negali įlipti į medį! Bet ji gali būti geriausia vandenyje!

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.