Psichologė, finansų ekspertė ir mamos: kokią sumą pinigų dovanoti vaikams per gimtadienį?

Jau mokyklą lankančių vaikų tėvai atviri – klasiokų ir draugų gimtadieniai veja vienas kitą ir nemažai ištuština šeimos biudžetą. Klausimų kyla ne tik kokio dydžio kupiūrą įteikti vaikams, bet ir paaiškinti, ką su tais pinigais daryti.

 Vokelis tapo populiariausia dovana vaikų gimtadieniuose.<br> G.Prapuolenytė nuotr.
 Vokelis tapo populiariausia dovana vaikų gimtadieniuose.<br> G.Prapuolenytė nuotr.
Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė įsitikinusi įsitikinusi, kad dovanas pinigais galima dovanoti nuo pat vaiko gimimo.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė įsitikinusi įsitikinusi, kad dovanas pinigais galima dovanoti nuo pat vaiko gimimo.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Finansinio raštingumo ekspertė Jūratė Cvilikienė pataria tėvams kalbėtis apie gimtadienio išlaidas. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Finansinio raštingumo ekspertė Jūratė Cvilikienė pataria tėvams kalbėtis apie gimtadienio išlaidas. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2020-10-24 10:32

Renka didesnėms dovanoms

„Paprastai dedame tiek, už kiek pirktume dovaną. Jei esi draugas – 10-15 Eur, jei krikšto mama, galima ir 20 Eur“, – socialiniuose tinkluose nuomone dalijasi Kristina.

Aida pastebi, kad jų šeimoje krikšto tėvai duoda daugiausiai – 50 Eur, o draugai dažniausiai įteikia po 20 Eur.

Skaistė dalijasi patirtimi, kad gautus pinigus vaikai išleidžia žaislams, knygoms, vėliau jų užtenka ir kino teatrams, pramogų parkams ar spektakliams: „Mes dovaną renkame ar pinigais dovanojame, tai vis tiek skiriame 20 Eur. Kai vaikams dovanojo pinigus buvo po 10, 15 ar 20 Eur. Kiek norisi, kiek gali skirti, tiek ir dedi. Aš visiškai normaliai sureaguočiau vokelyje radus 5, 50 Eur ar išvis tik atviruką.“

Veronika pamena, kad jos vaikas iš gautų pinigų nusipirko taupyklę ir likusius sudėjo į ją.

Laura priduria, kad mažesniems vaikams ji mieliau dovanoja dovanas, nes šie nesupranta pinigų vertės.

„Dažniausiai dovanojame pinigų ir mielą niekutį akimirkos džiausmui“, – šypteli Kristina.

Rūtos vaikai iš sutaupytų pinigų, kuriuos gavo dovanų per kelerius metus nusipirko nešiojamą kompiuterį, ausines ir kitus reikalingus daiktus.

„Vyresniems, tarkime nuo 5-6 metų, praktiškai visada prašydavome pinigais, nes nereikalingų žaislų ir daiktų kitu atveju bus pilni namai. Tokiu būdu vaikas gali įsigyti įspūdinga didelę dovaną, pvz. didelį „Lego“ rinkinį, kurio tėvai gal ir negalėtų nupirkti. Mes paprastai iš anksto užsakome tą rinkinį, kad dovana būtų per gimtadienį, o ne vėliau. Net Kalėdoms, kai seneliai norėdavo pirkti dovanas prašydavome prisidėti pinigais tada galima nupirkti tikrai nuostabius daiktus, o ne daug mažų. Dar ir dabar vaikai žaidžia su didžiuliais rinkiniais, laivais. Tikrai pasiteisino tokia taktika“, – teigia Karolina.

O štai Aliona nenori, kad aštuonmetė dukra gautų ar dovanotų pinigus, nes tai atima dalį vaikystės.

Tėvai turi būti pavyzdžiu

„Anima psichologija“ psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė įsitikinusi įsitikinusi, kad dovanas pinigais galima dovanoti nuo pat vaiko gimimo.

„Žinoma, už jas pirmiausia atsako tėvai ir jie sprendžia kam tuos pinigus panaudoti. Tačiau tikėtina, jog tėvai juos panaudos labiausiai tam, ko vaikui gali reikėti. Vėliau vaikas gali pradėti mokytis dalį savo gautų pinigų atsidėti taupymui, taip mokydamasis siekti tikslo, o kitą dalį išleisti maloniems dalykams „čia ir dabar“, – pataria psichologė.

Nors vaikai tik vyresniame amžiuje suvokia pinigų vertę, bet nesibodi palyginti, kad vienas draugas įteikė 5, o kitas 20 Eur. Kaip įrodyti, kad tie draugai niekuo nesiskiria?

„Visa tai prasideda nuo pačių šeimos vertybių ir jų rodymo vaikams. Pirmiausia, patiems tėvams svarbu iš vidaus suprasti, jog abu draugai yra vienodai geri, bei kartu su vaiku džiaugtis kiekviena gauta dovana, atrasti kiekvienos dovanos sukeliamus teigiamus aspektus. Taip pat reikia atminti, jog tokį pat elgesį tėvai turėtų demonstruoti ir patys, pvz.: gavus dovanas iš savo artimųjų, draugų ar jas dovanojant. Vaikai itin stebi tėvus ir mokosi iš jų, todėl iš tėvų dažniausiai persiima ir savo pačių požiūrį – nors tėvai dažnai gali sakyti, jog „mes jam taip nesakėme“, tačiau galbūt vaikų požiūrį formuojantys žodžiai buvo pasakyti tiesiog bendrame kontekste, o ne tiesiogiai vaikui, tačiau vaikas jus išgirdo?“, – pastebi specialistė.

Pasak jos, sąmoningai vaikai gali pradėti taupyti nuo 5-6 metų. Taupymas prisideda ir prie sąmoningų bei stiprių norų pasiekti tikslus ugdymo. Visa tai, pasak V. Bartkutės-Vyšniauskienės, gali padėti ne tik finansiniuose gyvenimo aspektuose, bet įvairiose kitose srityse, kur mums reikalinga valia, užsispyrimas ir planavimas.

„Taip pat tėvams labai svarbu suprasti, jog jie yra didžiausias pavyzdys vaikams. Svarbu suderinti, jog tėvų elgesys ir jų pamokymai vaikams sutaptų – jeigu jūs vaikams sakote, jog reikia taupyti, norint pasiekti savo tikslo, tuomet ir jūs patys turite savo pavyzdžiu juos įkvėpti“, – primena psichologė.

Dovaną galima pervesti

Finansų ekspertė, knygos vaikams „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“ bendraautorė Jūratė Cvilikienė pinigines dovanas vaikams vertina dvejopai.

„Viena vertus, tai puikus būdas susipažinti su pinigais, galimybė išmokti juos taupyti, skirstyti artimesniam pirkiniui ir tolimesniam tikslui. Mažiau menkaverčių dovanų mažina vartojimą. Kita vertus, gaila, kad mūsų šventėse ( ir vaikų, ir suaugusių) pinigai tapo bene vienintele dovana. Dar vienas neigiamas nuolatinių vokelių dovanojimas yra tai, kad vaikams tai ilgainiui gali asocijuotis ir su apskritai dar gana populiaria Lietuvoje vokelių kultūrą“, – atsidūsta vaikus apie pinigus mokanti Jūratė.

Vaikai išmoksta pinigus skaičiuoti, pradeda suprasti jų vertę ir veikimo principą jau būdami 4-5 metų amžiaus. Tad nuo tada galima ir nedidelėmis sumomis dovanoti pinigus. Žinome, vertėtų pasitikslinti kokių dovanų vaikas tikisi.

Įvertinkite, kiek kainuoja gimtadienis

Vieni vaikai konkrečiai žino, kokiam tikslui prašo svečių dovanoti pinigus. Kiti, nes nežino, ko daugiau prašyti.

„Vaikas sako, kad nenori daiktų, jis nori susitaupyti kitam tikslui, tik dar jo ieško ir tai puiki proga kartu paieškoti prasmingų tikslų, juos vizualizuoti, aptarti. Pasimėgauti smulkmenomis irgi nieko bloga, pinigai turi teikti džiaugsmą, tačiau viskas priklauso nuo balanso. Paskatinti galime kalbėdamiesi ir rodydami pavyzdį. Jei vaikas matys, kad ir tėvai atsisako nebūtinų pirkinių tam, kad sutaupytų kelionei, tikėtina ir patys taip elgsis“, – pastebi J.Cvilikienė.

Vaikams apie pinigus ir taupymą skirtoje knygoje Jūratė ir bendraautoris Simonas Urbonas pasakoja apie Odrę, kuri svajoja apie devinto gimtadienio puotą ir tik supranta, kiek viskas kainuoja. Finansinio raštingumo ekspertė įsitikinusi, kad su vaikais būtina dalintis tokia informacija.

„Juk tai puiki proga pasikalbėti apie biudžeto galimybes, pasirinkimus – kepame tortą patys ar perkame? Kas kainuoja daugiau? Kaip įvertinti mūsų laiko ir darbo sąnaudas? Taip pat kūrybiškai paieškoti išeičių pavyzdžiui susikuriant pramogas patiems, o sutaupytus pinigus paaukoti artimiausiai gyvūnų prieglaudai. Kasdienės situacijos ir yra geriausia vieta auginti vaikų finansinį savarankiškumą“, – pasiūlė ji.

Na, o pokalbio pabaigoje ji pataria pernelyg neišlaidauti dedant dovanas į vokelius ir įvertinti savo galimybes.

„Kartais norėdami pritapti susiduriame su sunkumais tvarkydami savo įsipareigojimus ir kasdienius finansus. Jei pinigais negalite prisidėti, paieškokite kitų būdų ( kaip Gilučių šeima ir padarė“, – juokiasi J.Cvilikienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.