Sveikina virtualiai
„Brangi Močiute,
sveikinu Tave su šv. Kalėdomis! Žinau, man irgi liūdna ir graudu, kad mes kartu negalėsime, kaip kiekvienais metais susitikti ir ragauti Tavo beprotiškai skanių, ant gražaus Kūčių stalo patiektų, gardžiausių valgių.
O taip, ar prisimeni, kaip reikėdavo pastatyti papildomai dar vieną, mažą staliuką, nes netilpdavo visi patiekalai ant vieno didelio stalo? O dabar reikės pastatyti didesnį kompiuterį, kad visi sutilptų į ekraną. T
ačiau tikiuosi, kad viskas pasikeis į gerąją pusę ir kitais metais galėsime patiekti dvidešimt keturis valgius ir už šias šventes, ir už ateinančias!
Močiute, būk sveika ir tegul joks atstumas mums nesutrukdys, kad ir kitaip, švęsti šv. Kalėdų. Su artėjančiomis šventėmis!
Myliu Tave! Anūkė Rūta N.“
Niekas švenčių neatėmė
„Anima psichologija“ psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė patvirtina, kad daugeliui šios šventės gali atnešti daug nerimo, nes Kalėdų tradicijos mūsų šalyje įsišaknijusios labai giliai, todėl sunku įsivaizduoti, kaip gali būti kitaip.
„Man ir vaikai, ir suaugusieji kartais pasako, kad šiais metais nebus švenčių, nes koronavirusas jas atėmė. Tiesa kitokia – niekas švenčių neatėmė, jos tikrai bus, tik kitokios ir jas mes turime susikurti patys“, – pataria psichologė.
Ji siūlo tėvams atvirai pasikalbėti su vaikais, priminti, kad švenčiame atskirai dėl visų saugumo ir tam, kad galėtume kuo greičiau susitikti bei apkabinti.
„Jokiais būdais negalima sakyti, kad nieko čia tokio ir viskas gerai. Normalu, kad liūdna, nes liūdna visiems. Galite vaikams ir patys prisipažinti, jei jaučiate nusivylimą, jus kankina tėvų ilgesys. Pasikalbėkite, kad šiais metais turime prisitaikyti ir susikurti kitokias šventes“, – pabrėžia V.Bartkutė-Vyšniauskienė.
Ji priduria, kad turbūt kiekvienas mūsų esame savo gimtadienį sirgdami ir tuomet teko pakeisti šventės planus, bet juk gimtadienis nedingo – jis buvo, tik turbūt paminėjote jį kitaip.
Šiais metais tėvai turėtų įdėti daugiau pastangų pagalvodami apie savo šeimos tradicijas, sukurti šventinę nuotaiką, pasiūlydami žaidimus ar savo ritualus, kurie būtų smagūs visiems ir tęsiami metai iš metų.
„Galbūt, tai kaip tik proga praleisti šventes ramiau ir pabendrauti giliau, nei tuomet, kai suvažiuoja visas būrys giminaičių. Gal prie stalo sėdės mažiau žmonių gyvai, bet vietų gali būti dar daugiau, nes yra ekranai. Taip pat skirkime laiko ilgesniems pokalbiams, o sakydami, kad pasiilgome pasidalinkite, ko labiausiai trūksta ir už ką tą žmogų mylite“, – pataria Viktorija.
