– Mamos rūpinasi ne tik savo, bet ir vaikų kilogramais. Ar pastebite, kad besidomintys vaikų mityba nori ne tik kad vaikai gautų visų reikiamų medžiagų, bet ir numestų svorio?
– Pirmiausiai, norėčiau pabrėžti, kad vaiko svorį reikėtų stebėti nuo kūdikystės. Mums atrodo, kad tas mažylis, kuris toks visas labai putlutis, su daug raukšlelių, yra gražu, bet gali būti, kad jis turės svorio problemų ateityje. Polinkį į nutukimą vaikais gali turėti ir jei mama, jo besilaukdama valgė už du arba atvirkščiai – badavo. Todėl vis daugiau šnekame apie nėščios moters mitybą.
– Ar yra toks dalykas, kaip dieta vaikams? Kokio amžiaus vaikams jos tinka?
– Nutukimas vaikų tarpe didėja ir reikia spręsti, ką daryti. Jei kalbame apie dietą, kaip subalansuotą mitybą, režimą – tai viskas yra gerai. Bet jei žodį „dieta“ vartojame, kaip kažkokį griežtą ribojimą tam tikrų produktų ar maisto medžiagų grupių – tokios netinka nei vaikui, nei suaugusiam. Na, nebent yra gydytojo rekomendacija dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, alergijos, celiakijos ir panašiai. Vaikams dietų tam, kad jie numestų svorio taikyti negalima, reikia subalansuoti jų mitybą, režimą, fizinį aktyvumą ir miegą.
– Kada verta susirūpinti vaikų svoriu? Ar yra kokia riba? Kaip žinoti?
– Dabar visi ugdymo įstaigas lankantys vaikai turi apsilankyti pas gydytoją sveikatos pažymai, kur juos sveria, matuoja ūgį. Tuomet specialiose lentelėse stebima proporcija – ar tam tikras ūgis atitinka tam tikrą svorį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaikų svorio pokyčius prasidėjus paauglystei. Keičiasi hormonai ir vieni labai priauga, kiti netenka svorio. Jei pokytis didesnis – verta pasikonsultuoti su gydytoju.
– Kokios dažniausios vaikų antsvorio priežastys?
– Dažniausiai ne genai, kaip daugelis mąsto, o nesubalansuota mityba. Vaikai valgo bet kaip, bet kada ir bet ką. Taip pat būna blogi mitybos įpročiai šeimoje arba tėvų geri, bet vaikas su tėvais kartu nevalgo, pats pasiima tai, ko nereikia gaminti. Tada atsiranda problemos.
Paauglystėje didelę įtaką daro draugai, kurie, pavyzdžiui, kaskart per pietus eina valgyti kebabų, mėsainių, gerti „late“ kavos su sirupais... Jei taip nutiko, nerekomenduoju drausti valgyti tuos kebabus, bet pasikalbėti apie sąmoningą pasirinkimą. Pasiūlykite valgyti ne didelę, o mažą porciją, su mažiau ar visai be padažo, nesirinkti greito maisto kompleksų, o tik vieną gaminį.
Nekritikuokite vaikų „siaubas, kaip tu gali tokį valgyti“, nedrauskite, nes tuomet jums gali pradėti meluoti, o tarkitės. Suprantu, kad tėvams baisu, nes suvokia pasekmes, tačiau vaikams valgymai jiems yra svarbi socializacijos dalis, o jei visi draugai eina valgyti – jis turi atsisieti nuo tos grupės. Kas paaugliui gal būti labai skausminga patirtis ir sunkiai įgyvendinama.
Pasiūlykite, kad jei eina pirkti traškučių, tegu jis renkasi mažą pakuotę ir ja pasidalina su kitais. Vaikai neskaičiuoja kiek kas suvalgė, svarbu, kad buvo proceso dalis. Tokiomis mažomis gudrybėmis galima daug pasiekti.
– Kiek jiems normalu numesti svorio?
– Apie svorio metimą ir kilogramus siūlau kalbėti atsargiai. Pirmiausia, turime galvoti apie įpročių keitimą, nes tik tai turės ilgalaikį poveikį ir svorio korekciją ateities perspektyvoje. Jei paauglystėje dėl to spausime vaiką, galime sulaukti daug neigiamų pasekmių tiek emocinių, kuomet tai gali virsti valgymo sutrikimais, tiek fiziologinių, nes, kaip minėjau, keičiasi hormonų pusiausvyra ir pasekmės gali likti visam gyvenimui.
Na, o jei gydytojai nusprendžia, kad reikėtų susirūpinti vaikų svoriu, tada sprendžiama kiek didelė problema ir kaip koreguoti, priaugti svorio mažesniais, tempais, laikyti svorį ar mesti vos po kelis šimtus gramų per mėnesį.
– Ką dėl to gali daryti tėvai? Palaikyti, gėdinti, barti, kartu mesti svorį, neduoti valgyti?
– Apie barimą ir gėdinimą neturi būti jokios kalbos. Jau pradinukas supranta, kad turi antsvorio, galbūt, patiria patyčias, tai šeima turi būti užuovėja, kur tėvai myli jį besąlygiškai. Negalima ir versti vaiką svertis – tai kelia stresą. Dar nesu mačiusi nei vieno žmogaus, kuris nuo svėrimosi sulieknėjo. Svoris keičiasi keičiant įpročius, o ne nuo svarstyklių.
Svarbiausia, kaip ir sakiau, akcentuotis ne į kilogramus, o į įpročių keitimą. Ir, kas dažnai pamirštama, tai turi prasidėti nuo tėvų. Dažnai tėvai atveda vaiką pas specialistą, kad jį „sutaisytų“ ir bet kuris geras specialistas paklaus – o ar jūs patys esate pasirengę keistis?
Išimtis tik subrendę paaugliai, bebaigiantys mokyklą su stipria vidine motyvacija, kurie patys perka produktus ir gamina. Bet net ir tada jam reikia palaikymo ir kompanijos.
Jei norime, kad vaikas keistųsi, turime keistis ir mes patys – susidėlioti mitybos režimą, rodyti pavyzdį, valgyti kartu be televizoriaus ar išmanių telefonų. Kasdien akcentuokite gerus dalykus – tai, kad suvalgėte penkių skirtingų spalvų daržoves, vietoje bandelės pasirinkome obuolį ir panašiai. Geras dalykas yra net tai, kad neužsisakė viso komplekso kaip įprastai, o tik mėsainį. Jei suvalgė ne visą pakelį sausainių, o trečdalį. Vaikai nori patikti savo tėvams, todėl rezultatą daug lengviau pasieksite girdami, o ne gėdindami.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite ieškoti naujų receptų. Paaugliai mėgsta įsitraukti į šį žaidimą – galime pasiūlyti surask tinkamą mūsų mitybai receptą, o aš arba mes kartu pagaminsime ir ragausime, kas gavosi.
Labai dažna vaikų antsvorio priežastis yra tėvų dėmesio ir kokybiško laiko kartu trūkumas.
Manęs dažnai prašo sudaryti mitybos planą paaugliams – mažyliams iki trejų turiu rekomendacinius, vyresniems ir pradinukams vis planuoju padaryti, o paaugliams nesudarinėju ir neplanuoju to daryti. Vaikas pasodintas vienas su tuo planu, gramais, jausis atskirtas. Jei norite keisti jo mitybą, reikia tai daryti visai šeimai kartu. Todėl jei norite šiek tiek koreguoti vaiko svorį, turite būti motyvuoti patys keistis kartu.
Ir dar kartą primenu – prie stalo kalbėkite tik gerus, malonius dalykus. Paaugliai vengia kartu vakarieniauti, jei narstomi jo pažymiai ar elgesys.
Labai svarbu ir fizinis aktyvumas – ne tik dėl sudeginamų kalorijų, bet ir energijos trūkumo. Jam esant – valgyti norisi daugiau.
Paaugliai dažnai nepakankamai miega, o tai lemia, kad atsikelia pavargę, nori dažniau saldumynų, miltinių produktų ar greito maisto.
Laikantis režimo tos pačios taisyklės galioja tiek vaikams, tiek ir tėvams. Todėl nerekomenduoju drausti tam tikrų produktų, nes draudžiamas vaisius labai norimas, geriau juos riboti.
– Kokia jūsų nuomonė, jei tėvai savo dukrą ar sūnų vadina „mažasis mūsų meškutis“ ir pan?
– Na, turbūt taip vadina ir lieknus, ir stambesnius vaikus. Tėvai turbūt šiam epitetui nesuteikia prasmės, daugiau, kaip mielumo simbolis, bet reikia paklausti vaiko, kaip jis jaučiasi ir atsižvelgti į jo nuomonę.
– Jei mama stambi, tėtis stambus, tai ir vaikas bus stambus. Ir jokios čia dietos nepadės. Ką manote į šiuos teiginius?
– Gali būti polinkis, bet jis neapsisprendžia vaiko svorio. Gali būti linkę, bet nereiškia, kad turi būti stambus. Perduodami ne tik genai, bet valgymo įpročiai. Jei tėvai valgo prie įjungto televizoriaus, vaikas valgys prie kompiuterio ar planšetės. Jei tėvai vis zuja prie šaldytuvo, pavyzdį ims vaikas. Jei vaikui liepiate suvalgyti viską, kas yra lėkštėje – kaip jis išsiugdys supratimą apie sotumo jausmą? O jei tėvai suvalgo maišelį sausainių ar saldainių, tai kokia prasmė su vaikais kalbėtis apie cukraus žalą?
Gera žinia, kad situacija pataisoma, reikia tik nuoseklumo, kantrybės ir noro keistis.
