Į ugdymo įstaigas grįžtančių vaikų laukia padidėjusi virusų rizika ir emocinis stresas Pedagogai tik didina įtampą

Jau beveik tu mėnesius darželinukai ir pradinių klasių moksleiviai ugdomi namuose. Prabilus apie karantino sąlygų atlaisvinimą planuojama, kad jie į darželius ir mokyklas sugrįš po žiemos atostogų vasario 22 dieną. Nors žinia džiugi, vaikų sveikatos specialistai nėra nusiteikę taip optimistiškai ir primena tėvams bei pedagogams, kad tam pasiruošti reikia iš anksto.

 Planuojama, kad į mokyklos suolus pirmiausiai sugrįš pradinukai ir abiturientai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Planuojama, kad į mokyklos suolus pirmiausiai sugrįš pradinukai ir abiturientai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vaikų sveikatos bėdas vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė siūlo išspręsti dabar, „nes ligų sukėlėjai mūsų vaikų silpnąsias vietas tikrai suras“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vaikų sveikatos bėdas vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė siūlo išspręsti dabar, „nes ligų sukėlėjai mūsų vaikų silpnąsias vietas tikrai suras“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė susirūpinusi dėl abiturientų – mokytojai juos per dažnai gąsdina grįžimu į mokyklas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė susirūpinusi dėl abiturientų – mokytojai juos per dažnai gąsdina grįžimu į mokyklas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vaikų gydytoja ir socialinės paskyros „Ir vėl sloga“ autorė Elena Landsbergytė-Bukauskienė mano, kad vaikai ne tik serga mažiau, bet ir tėvai nesunkias ligas gydo namuose ir nepraneša gydytojams.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Vaikų gydytoja ir socialinės paskyros „Ir vėl sloga“ autorė Elena Landsbergytė-Bukauskienė mano, kad vaikai ne tik serga mažiau, bet ir tėvai nesunkias ligas gydo namuose ir nepraneša gydytojams.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Planuojama, kad į mokyklos suolus pirmiausiai sugrįš pradinukai ir abiturientai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Planuojama, kad į mokyklos suolus pirmiausiai sugrįš pradinukai ir abiturientai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 5, 2021, 2:25 PM, atnaujinta Feb 5, 2021, 4:20 PM

Jaučia nerimą

„Daugelis darželinukus auginančių tėvų nedrąsiai pasidžiaugia – kol neina į darželius, vaikai neserga. Tą tikrai pastebime ir mes, gydytojai. Klinikos gerokai patuštėjusios. Džiaugiuosi ir aš, bet kartu širdyje jaučiu šiokį tokį nerimą, nes kai baigsis karantinas ir visi pasipils į gatves, džiaugsis ir ligų sukėlėjai nepasiruošusiais ligoms vaikais“, – pastebi alergologė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė.

Ji primena, kad nuotoliniu būdu imuninė sistema apie virusus ir bakterijas neišmoksta kovoti.

Imunitetas įgyjamas tik tiesiogiai susidūrus su niekadėjais, juos atpažinus ir nugalėjus. Arba, aišku, pasiskiepijus. Vaikai, ilgai užsibuvę namuose, tikrai bus labai smalsūs – su visais norės pabendrauti, paragauti ar visus virusus įkvėpti“, – teigia specialistė, patarimais besidalijanti socialinėje paskyroje „Kasdieniniai vaikų gydytojos užrašai“.

Imunitetas priklauso nuo sąlygų namuose

Vaikų gydytoja ir socialinės paskyros „Ir vėl sloga“ autorė Elena Landsbergytė-Bukauskienė šypteli, kad oficiali statistika, kad vaikai mažiau serga, gali būti susijusi ne tik su buvimu namuose, bet ir tuo, kad daugelis tėvų esant nesunkiai ligos formai, bando gydyti vaikus namuose ir tiesiog apie ligą šeimos gydytojai nesužino.

„Pradėjus vėl lankyti darželius, tikėtina, kad virusinių ligų vaikų tarpe padidės, nes vaikai jau bus kolektyvuose, uždarose patalpose. Tačiau čia nėra nieko naujo, visi tėvai gali man paantrinti, kad ir be pandemijos, pradėjus leisti vaiką į darželį, ypač pirmus keletą metų, jis gali sirgti daug. Daug turiu omenyje 10-12 kartų per metus“, – skaičiuoja gydytoja.

Paklausus, ar sėdint namuose vaikų imunitetas stiprėja, o gal silpnėja, E.Landsbergytė-Bukauskienė kviečia į šį klausimą pažvelgti plačiau, nes jis priklauso nuo daugelio faktorių.

„Jeigu namuose yra tinkamos sąlygos vaikui, jis apsuptas meile, rūpesčiu, gauna visų maisto medžiagų ir mineralų: valgomas įvairus, kokybiškas maistas, vartojamas sakykim vitaminas D ar žuvų taukai ir panašiai, laikomasi miego higienos, neleidžiama vaikui sėdėti prie ekranų visą dieną ir reguliariai einama į lauką – tokiu atveju, tikėtina, kad imunitetas stiprės. Tačiau, jeigu namuose yra sunkesnė situacija, vaikas jaučia stresą, prastai miega, prastai valgo, tada gali būti ir atvirkščiai – imunitetas gali silpnėti“, – vieno atsakymo nepateikia gydytoja Elena.

Ji primena, kad vaikams dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos, virškinamojo trakto virusinės infekcijos, rečiau – bakterinės infekcijos – tonzilitai, bakteriniai ausies uždegimai, plaučių uždegimai ir panašūs susirgimai.

„Nemanau, kad kažkas labai keisis pradėjus vėl lankyti darželius, tik reikia tikėtis, kad vardan dažnesnio rankų plovimo, patalpų vėdinimo, paviršių dezinfekcijos ir na, bendrai, pandemijos akivaizdoje taikomų aukštesnių higienos standartų, bus stebima mažiau mano minėtų ligų. O pasaugoti labiau reikėtų vaikus su gretutinėmis ligomis ar dėl tam tikrų priežasčių turinčius imuniteto deficitą“, – pataria medikė.

Ruoštis grįžimui – iš anksto

Planuodami vaikų grįžimą į ugdymo įstaigas tėvai turėtų jau dabar pradėti tam ruošti vaiko organizmą, kuris turės jėgų apsisaugoti nuo virusų.

„Grįžkime prie tikslios miego, mitybos dienotvarkės, pradėkime su vaikais sportuoti, pamokykime kūną stiprinančių pratimų, nes vaikų dūkimas namuose – tai ne sportas, pasirūpinkime jų mityba, apžiūrėkime jų kūnelius ar nėra bėrimų, kreivokos nugaros, raumenų silpnumo, priaugtų nereikalingų kilogramų. Radote, kas jus neramina? Gal verčiau tai išspręsti dabar, nes ligų sukėlėjai mūsų vaikų silpnąsias vietas tikrai suras“, – šypteli I.Plėštytė-Būtienė.

Gydytoja E.Landsbergytė-Bukauskienė primena, kad svarbu pasiruošti ir emociniam stresui.

„Reikėtų pasistengti, kad vaiko imunitetas būtų stabilus. Sakau stabilus, nes, na, nedrįstu sakyti, sustiprinti imunitetą, nes tam reikia gana ilgo laiko tarpo ir kartais net ir to neužtenka. Imuniteto stabilumui reikėtų, kaip minėjau anksčiau, užtikrinti kokybišką vaiko mitybą, pasirūpinti, kad gautų visus reikiamus mineralus ir vitaminus, stengtis laikytis miego higienos principų, reguliariai užsiimti aktyvia veikla tiek namie, tiek lauke ir be galo svarbu emocinė aplinka namuose. Geras emocinis fonas ir atliepti vaiko poreikiai yra labai svarbūs imuniteto palaikymui“, – įsitikinusi medikė.

Tėvų juokeliai gali traumuoti

Tai, kad vaikus reikėtų ir emociškai paruošti sugrįžimui į ugdymo įstaigas primena ir „Anima psichologija“ psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

„Grįžimas į ugdymo įstaigas bus tikrai sudėtingas. Prasideda lygiai tokia pati adaptacija, kaip po vasaros ar kitų ilgesnių atostogų, nes pasikeičia rutina, vaikams reikia būti atskirai nuo tėvų“, – paaiškina vaikų psichologė.

Ji pritaria medikėms, kad šiam momentui reikia ruoštis iš anksto – ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

„Pradėkite kalbėtis ir nuteikinėti iš gerosios pusės. Klausinėkite, kas smagaus laukia darželyje, ką veiks susitikus su vienu ar kitu draugu mokykloje, priminkite, kaip jo pasiilgo auklėtojos. Reikia sukelti įdomumą, kad vaikas turėtų didesnį interesą grįžti ir nevertintu to, kaip atsiskyrimo nuo tėvų“, – pataria V.Bartkutė-Vyšniauskienė.

Blogiausia, ką tėvai gali padaryti, tai vaiką gąsdinti, kaip bus jam sunku ar džiaugtis, kaip bus jiems gera vaikui išėjus į ugdymo įstaigą.

„Tai labai baisus, net traumuojantis dalykas vaikui. Jis nenori būti atsikratytas, todėl tėvai turi labai atidžiai rinktis žodžius, net jei mano, jog vaikai negirdi – jie dažniausiai girdi“, – primena psichologė.

Pasak jos, toks neigiamas į vaiką tėvų požiūris gali jį pasivyti suaugus, kuomet reikės spręsti rimtesnes psichologines bėdas.

Ji taip pat pataria pradinių klasių mokytojams grįžimo etapą vertinti, kaip adaptacijos periodą – porą savaičių ar mėnesį vaikams leisti priprasti palengva prie rutinos, nereikalauti iš jų per daug.

Abiturientams – iššūkiai didesni

Dar vieną moksleivių grupę, kurią išskiria psichologė V.Bartkutė-Vyšniauskienė, yra abiturientai. Šiems didelį stresą kelia situacijos neaiškumas ir nežinojimas, kuriuos egzaminus reikės laikyti, kaip jie tiksliai vyks.

„Tiek pedagogai, tiek sistema turėtų įnešti kuo daugiau stabilumo ir ramybės, nes chaosas atima labai daug energijos ir kelia didžiulį nerimą“, – pastebi specialistė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į pedagogų elgesį, nes šie dažnai vaikus gąsdina „O kai grįšime į mokyklą – pradėsime rimtai mokytis“, „Grįžus laukia kontroliniai ir patikrinimai“, „Oi bus jums, kai grįšim“ ir panašiais grasinimais taip sukeldami moksleiviams baimę grįžti į mokyklą.

„Jau ir taip vaikams yra didžiulis stresas dėl egzaminų, dėl pačios situacijos, o visa tai kartais padidina patys pedagogai. Suprantu ir mokytojus, nes jie jaučia įtampą dėl rezultatų, bet jos negalima perduoti vaikams. Daugelis paauglių ir karantino metu mokėsi rimtai, turėjo savo rutiną, savo tvarką, todėl mokytojas mano siūlymu turėtų išlikti pagalbininkas, kuris jau susidarytoje rutinoje atsiradus kontaktiniams susitikimams, padėtų vaikams su iškylančiais klausimais, bet ne gąsdintų“, – pataria psichologė Viktorija.

Jei įmanoma, ji siūlo, individualiai atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, nes iki egzaminų liko nebe daug ir moksleiviams reikia skirtingų dalykų.

„Neabejoju, kad reikia gyvų konsultacijų, bet ir akcentuočiau, kad tai yra konsultacijos, pagalba mokiniui, o ne prievolė, prievarta“, – šypteli ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.