Psichologės Ugnės Juodytės patarimai, kaip lavinti vaiko emocinį intelektą

Ugnė Juodytė – mama, žmona, psichologė, geštalto psichoterapijos praktikė, mindfulness trenerė, viena iš klubų „start4networking“ įkūrėjų. Jos patirtis – daugiau nei 10 metų dirbas mokymų ir psichologinės pagalbos srityje. Ugnė sujungia keletą paradigmų: geštalto psichoterapiją, kognityvinę terapiją, mindfulness, koučingo ir schemų terapijas.

Jei vaikas patiria emociją, jausmą, reikia suprasti, kad jos visos turi teisę būti išgyventos.<br>„Unsplash“ nuotr.
Jei vaikas patiria emociją, jausmą, reikia suprasti, kad jos visos turi teisę būti išgyventos.<br>„Unsplash“ nuotr.
Psichologė U.Juodytė pataria tėvams mokytis kritiškai pažvelgti į situaciją iš šalies, nes kai vaikas stipriai reiškia emocijas, tai naudinga gebėti „neįkristi“ į jas kartu su vaiku, o matyti situaciją tarsi kito žmogaus akimis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Psichologė U.Juodytė pataria tėvams mokytis kritiškai pažvelgti į situaciją iš šalies, nes kai vaikas stipriai reiškia emocijas, tai naudinga gebėti „neįkristi“ į jas kartu su vaiku, o matyti situaciją tarsi kito žmogaus akimis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 26, 2021, 2:23 PM

Psichologė ne tik dirba su žmonėmis, bet nuolatos mokosi ir pati – kursuose, supervizijose ir asmeninėse terapijose. Su specialiste kalbamės apie vieną iš jautriausių laikotarpių vaiko gyvenime – pirmuosius kelerius metus.

– Psichologo darbas yra gana atsakingas, reikalaujantis kantrybės ir didelio žinių bagažo. Kas paskatino pasinerti būtent į tokio pobūdžio veiklą?

– Noras geriau pažinti, visų pirma, save. Ir psichologai man atrodė lyg magai, kiaurai permatantys kitus žmones bei gebantys daryti stebuklus. Tokios galios labai viliojo. O studijuodama supratau dar ir tai, kad mokytis šioje srityje niekada negalėsiu sustoti, todėl tai dar labiau įtraukė.

– Ar dažnai tenka konsultuoti tėvelius dėl vaikų auginimo ankstyvajame jų raidos etape? Kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turi vadovautis tėvai, auginantys tokio amžiaus vaiką?

– Mano „arkliukas“ yra suaugusio žmogaus santykis su savimi, tačiau tikrai tėvai teiraujasi ir apie savo vaikus. Tokio amžiaus vaikus ir vyresnius auginantys tėvai, visų pirma, turi pasirūpinti savimi. Tik tada jie gali tinkamai pasirūpinti vaiku.

Svarbu mokėti arba mokytis pažinti savo emocijas, poreikius – mokytis išgyventi laikotarpius, kurie yra kupini neapibrėžtumo ir negalėjimo patenkinti savo poreikius čia ir dabar. Taip pat labai svarbi empatija.

Tėvai „jaučia“ savo vaikus, tačiau kartais neberanda balanso tarp nuojautos ir turimų įsitikinimų, kaip reikėtų elgtis. Tėvams svarbu mokytis kritiškai pažvelgti į situaciją iš šalies, nes kai vaikas stipriai reiškia emocijas, tai naudinga gebėti „neįkristi“ į jas kartu su vaiku, o matyti situaciją tarsi kito žmogaus akimis. Tai leidžia sureaguoti išmintingai.

– Kokiomis priemonėmis ugdyti vaiko (nuo 2 iki 4 metų amžiaus) emocinį intelektą?

– Būdų yra labai įvairių, kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamiausią. Keletą paminėsiu:

  • Skaitykite kartu knygas, aptarkite personažų emocijas;
  • Jei turite šuniukų, katyčių ar kitų augintinių, aptarkite ir jų emocijas;
  • Namuose turėkite emocijų sąrašą prie kurio sustotumėte kelis kartus per dieną ir perskaitytumėte;
  • Patys tėvai turėtų įvardyti ir savo jausmus (tiek teigiamus, tiek neigiamus), tai būtų puikus pavyzdys vaikams;
  • Taip pat pastebėję vaiko emocijas jas įvardykite. Labai tinkamas toks formatas: „Man atrodo, kad dabar pyksti...“;
  • Aptarkite, kaip suprantate, kokią emociją, jausmą patiriate jūs ir kiti.

– Neretai patiems tėvams trūksta teorinių žinių apie jausmų atpažinimą ir jų suvokimą. Kokią literatūrą rekomenduotumėte skaityti?

– Apie emocijas ir jausmus yra gausybė informacijos internete. Visos knygos, straipsniai parašyti: psichologų, psichoterapeutų, neuromokslininkų – tai tikrai bus puikus informacijos šaltinis.

– Kokią vaikams skirtą literatūrą rinktis garsiniai skaityti su savo vaiku, kuri būtų susijusi su emocijų atpažinimu ir jų supratimu?

– Norint mokyti atpažinti emocijas ir jausmus, tinka bet kuri knyga, kurios herojai yra žmonės, gyvūnai ir net sužmoginti robotai. Per pasakas paprasčiausia perduoti vaikams norimą informaciją. Mažesniems yra gausiai iliustruotos knygelės – jas galima aptarinėti, apipinti istorijomis.

– Kokiais kitais būdais galima mokyti vaiką pažinti savo ir kitų emocijas?

– Galima naudoti korteles, kuriose būna pavaizduoti įvairūs veidai. Labai įdomu su didesniais klausytis garso įrašų ir spėlioti, kaip herojus jautėsi. Galima žaisti žaidimą, rodant įvairias mimikas ir klausiant: „O kaip manai, kaip jaučiuosi dabar?“

– Kartais viena emocinė išraiška turi dvilypę prasmę. Ar tikslinga emocijas ir jausmus skirti į blogus ir gerus?

– Manau, kad nėra tikslinga. Vertingiau būtų tiesiog mokyti jas atpažinti ir mokyti, ką galima su tuo daryti. Nes kai sakome, kad emocija yra bloga – jos norisi vengti. O to tikrai nereikėtų skatinti.

– Kokių klaidų vengti, lavinant vaiko emocinę raišką?

– Kai vaikas pyksta, nerimauja – susilaikyti sakant: „Tu nepyk.“ Jei vaikas patiria emociją, jausmą, reikia suprasti, kad jos visos turi teisę būti išgyventos. Čia toks pat prašymas, kaip sergančiam diabetu sakytume: „Tu nesirk“.

Derėtų vengti tokių pasakymų: „Aš žinau, kad pyksti“. Juos keiskite į klausimus: „Pyksti?“ arba „Man taip atrodo, kad pyksti, ar aš teisus?“. Tai svarbu, nes tik tas žmogus, kuris patiria jausmus, emocijas žino, koks konkrečiai jausmas dominuoja tą akimirką. Rekomenduoju vengti stereotipų diegimo – „Berniukai neverkia“ ir panašiai.

– Neseniai vedėte paskaitą „Kaip nenuslopinti vaiko pasitikėjimo savimi?“. Ar ne per anksti rūpintis šiuo klausimu tėveliams, auginantiems nuo 2 iki 4 metų amžiaus vaiką? Kada pradeda ryškėti vaiko asmenybė?

– 5 mėnesių mažyliai gali atskirti skirtingas emocijas ir jausmus iš balso išraiškos. Nuo 18 mėn. vaikai jau supranta, kad emocija ir jausmas yra susiję ir su žmogaus pasirinkimais. 2 metų mažyliai dažniausiai jau kalba apie jausmus. 3 metų žmogučiai dažniausiai jau gali įvardyti ir šuniuko jausmą. Tad rūpintis vaiko emocinio intelekto lavinimu galima tikrai anksčiau nei 2–4 metų laikotarpiu. O vaiko asmenybės raišką galime stebėti nuo pat gimimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.