Mokyklose neatpažįstama 50 proc. gabių vaikų: paaiškino, kokiomis savybėmis jie išsiskiria

Kol dėl pandemijos lieka užvertos mokyklų klasės ir netyla diskusijos, kokios bus nuotolinio mokymo proceso pasekmės moksleiviams, beveik nekalbama apie tai, kaip šis laikmetis paveiks vaikų psichoemocinę būklę. Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“, siekianti atrasti talentingus vaikus ir ugdyti jų gebėjimus, rūpinasi ne tik skirtingų sričių gebėjimais, bet ypatingą dėmesį skiria ir psichologiniams aspektams.

gabių vaikų apibūdinimas apima ir kūrybiškumą, nestardinį mąstymą, naujų idėjų generavimą, netradicinių sprendimų radimą.<br>„Pexels“ nuotr.
gabių vaikų apibūdinimas apima ir kūrybiškumą, nestardinį mąstymą, naujų idėjų generavimą, netradicinių sprendimų radimą.<br>„Pexels“ nuotr.
„Yra nuomonių ir straipsnių, kur pažymima, kad mokyklose neatpažįstama iki 50 proc. gabių vaikų. Tai viena iš problemų, nes gabumas ne visada pasireiškia aukštais akademiniais rezultatais“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Yra nuomonių ir straipsnių, kur pažymima, kad mokyklose neatpažįstama iki 50 proc. gabių vaikų. Tai viena iš problemų, nes gabumas ne visada pasireiškia aukštais akademiniais rezultatais“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Gabių vaikų apibūdinimas apima ir kūrybiškumą, nestardinį mąstymą, naujų idėjų generavimą, netradicinių sprendimų radimą.<br>„Pexels“ nuotr.
Gabių vaikų apibūdinimas apima ir kūrybiškumą, nestardinį mąstymą, naujų idėjų generavimą, netradicinių sprendimų radimą.<br>„Pexels“ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atidarymo akimirka.<br>„Gifted“ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atidarymo akimirka.<br>„Gifted“ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atidarymo akimirka.<br> „Gifted“ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atidarymo akimirka.<br> „Gifted“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 1, 2021, 12:29 PM

Kaune startavusi programa ateinantį rugsėjį duris atvers ir sostinėje. Apie gabių vaikų ugdymą Lietuvoje taikant Izraelio patirtį pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė.

– Kaip reikėtų apibūdinti gabų vaiką? Kodėl aukščiausia vieta olimpiadoje dar nereiškia, kad vaikas išskirtinai gabus?

– Kad ir labai svarbūs, akademiniai gebėjimai dar neapibrėžia gabaus vaiko. Kai diskutuojame apie gabius vaikus, neapsiribojame vienu gabumu, o olimpiadininkas dažniausiai yra daug pasiekęs konkrečioje srityje.

Įvairios gabių vaikų identifikavimo metodikos apima visą kompleksą gabumų. Dažniausiai nustatomi bendrieji intelektiniai gebėjimai – mąstyti, suprasti abstrakčias sąvokas, orientuotis. Be to, gabių vaikų apibūdinimas apima ir kūrybiškumą, nestardinį mąstymą, naujų idėjų generavimą, netradicinių sprendimų radimą.

Tai gali būti ir meninių gabumų raiška – ypatingi gabumai muzikos, šokio, dailės srityje, ir labai ryškiai pasireiškiantys socialiniai gebėjimai – vaiko lyderystė, gebėjimas organizuoti ir panašiai. Net jei dėtume lygybės ženklą ties stipriu olimpiadininku ir gabiu vaiku, labai didelis dėmesys turėtų būti skiriamas kitų gabumų ugdymui.

Ypatingai svarbu ugdyti socialinius gebėjimus, nes nemažai gabių vaikų yra labiau užsisklendę, intravertiški, kartais nepasitiki savimi, turi savivertės problemų. Asmeninė ūgtis – vienas iš gabių vaikų ugdymo prioritetų.

– Nes olimpiadininkas neretai ir lieka mokyklos laikų olimpiadininku?

– Taip, jeigu apleidžiami socialiniai gebėjimai, kūrybiškumas. Nes baigus studijas ir kuriant karjerą labai svarbūs tampa ne vien akademiniai pasiekimai, bet ir asmeninės savybės – užsispyrimas, tvirtumas, tikslo siekimas, lyderystė, gebėjimas spręsti problemas, analizuoti ir pan.

– Kaip atrandami gabūs vaikai? Ar metodikos neklysta?

– Yra nuomonių ir straipsnių, kur pažymima, kad mokyklose neatpažįstama iki 50 proc. gabių vaikų. Tai viena iš problemų, nes gabumas ne visada pasireiškia aukštais akademiniais rezultatais. Kai gabumai neatpažįstami, vaikas nėra motyvuotas augti toliau, dar blogiau – kartais mokytojams jis gali atrodyti net ir nelabai pažangus mokinys.

Mokslininkai jau sutaria dėl tam tikrų požymių, atpažįstamų jau ankstyvojoje vaikystėje, o juos pirmieji pastebi tėvai. Ankstyvojoje vaikystėje stebima, kad gabių vaikų kalbinė raida daug spartesnė nei bendraamžių. Gabus vaikas anksčiau pradeda kalbėti, būdamas vos trejų gali išmokti skaityti. Ir tam jam nereikia ypatingų pastangų.

Be to, jis labai greitai pagauna ir supranta sakinių, žodžių sandaros principus. Sudėtingesnių sakinių sudarymas jau yra vienas iš gabumų bruožų, todėl ateidami į darželį gabūs vaikai geba pakankamai raiškiai išsakyti savo mintis, o į mokyklas ateina jau būdami geri skaitovai.

Antras aspektas, labai ryškus ankstyvojoje vaikystėje, susijęs su smulkiąja motorika. Pastebime, kad vieni vaikai tą pačia dėlionę sudeda akimirksniu, tuo tarpu kiti sėdi prie jos ir ilgai galvoja. Jeigu vaikas sugeba greitai konstruoti, sudėlioti kaladėles, tai ženklas, kad jo smulkioji motorika vystosi greitai.

Pradinėse klasėse gabūs vaikai įvardijami ir atpažįstami kaip natūralūs besimokantieji. Tai vaikai, kurie puikiai moka mokytis, jiems nereikia detalių paaiškinimų, instrukcijų, naują informaciją jie pagauna pavėjui. Ir praktikai mokytojai, ir mokslininkai pastebi, kad jeigu jiems įdomu, siekdami maksimaliai patenkinti savo smalsumą šie vaikai linkę klausinėti, kad apie juos sudominusį dalyką viską išsiaiškintų kuo išsamiau.

Taip pat pastebimas labai aiškus gabių vaikų gebėjimas spręsti problemas, žymiai greičiau negu bendraamžiai orientuotis situacijoje. Įdomus paradoksas, kad, jei ankstyvajame amžiuje gabumai pamatomi ir pastebimi lengviau, vaikui augant kai ką jis kaip asmenybė užslepia. Mokykloje gabų vaiką dažnai sutapatiname su aukštais pažymiais, bet dešimtukai tikrai nėra teisingas rodiklis.

Todėl rengiant mokytojus labai svarbu, kad jie suvoktų, jog gabus vaikus turi visą kompleksą savybių. Kad stebėdami savo vaikus klasėje, jie pamatytų ir vaiką, kuris galbūt nėra pirmūnas, tačiau ypatingai kūrybiškas, siūlo naujas idėjas, į įvairias veiklas įtraukia ir klasės draugus, ir savo bendraminčius. Ir pasiūlytų tėvams su tokiu vaiku išmėginti profesionalų, dažniausiai psichologų, atliekamus testus.

– Kas svarbiausia, kad jau pastebėtas gabus vaikas būtų kuo labiau ugdomas ir auginamas?

– Gabių vaikų IQ vidurkis yra apie 130 bet yra vaikų, kurių šis rodiklis yra 140 ir daugiau. Tokiais atvejais mokykloje pusę ugdymo programos laiko jie neturi ką veikti, jiems per lengva, nuobodu. Kai kurios mokyklos ieško sprendimų, organizuoja papildomą ugdomąją veiklą. Svarbu,kad tai nebūtų tik žinių pagilinimas, o per neformalų ugdymą būtų lavinami įvairūs vaiko gabumai. Tai gali būti gamtamokslinis, šachmatų, šokių ar bet koks kitas konkrečių gabumų realizavimui tinkamas būrelis.

Šalys, turinčios patirties organizuojant papildomą gabių vaikų ugdymą, renkasi įvairius sprendimus. Dažniausiai yra dvi strategijos: arba mokykloje suformuojama gabių vaikų klasė ir organizuojamas papildomas ugdymas per neformalias veiklas, arba tai yra specifinės programos, vykstančios po mokyklos, kur vaikai gauna būtent jiems pritaikytą papildomo ugdymo programą.

Izraelis, su kuriuo ir mes dirbame, šalies mastu vykdo nacionalinę programą. Gabiems vaikams atpažinti čia sukurti specialūs testai, veikia ugdymo centrų tinklas. Gabūs vaikai kartą per savaitę tris, kartais ir daugiau, valandas skiria savo gabumų ugdymui. Svarbiausias keliamas uždavinys – žadinti ir skatinti vaiko smalsumą.

Nes viena iš gabių vaikų problemų yra ta, kad jie klasėje pasijaučia patys geriausi, protingiausi, ir nustoja mokytis. Jų ugdymasis nebėra toks kokybiškas bei efektyvus ir galiausiai sustoja. Mes pritariame sprendimui gabius vaikus palikti savo klasėje, neformuoti atskirties toje pačioje mokykloje sudarant atskirą gabių vaikų klasę.

Vėliau, po pamokų, jiems labai svarbu būti tokių pačių gabių vaikų būryje, kur jie pamato, kad nėra vieninteliai tokie, o gabumų gali būti labai įvairių. Tai juos labai skatina nesustoti, atsiranda stimulas mokytis, galvoti kūrybiškai, meniškai augti ir brandinti save kaip asmenybę. Pradedant gabių vaikų atpažinimu „Gifted“ remiasi patikrinta mokslu pagrįsta metodika.

Mes nesiorientuojame į Lietuvoje populiariausius intelektinių gabumų testavimo būdus, o taikome Izraelio kolegų patirtį. Tai ilgas testavimas – per dieną grupė psichologų ir edukologų ištestuoja 5 vaikus.

Antras svarbus dalykas, kad mokytojų parengimui skiriame beveik metus. Organizavome mokytojų atranką, mokymus vedė specialistai iš Izraelio, psichologai. Net ir tie mokytojai, kurie nepradėjo dirbti mūsų programoje, jau turi visa galva daugiau žinių dirbti savo mokyklose su gabiais vaikais.

Taip pat labai daug laiko skiriama psichologams. Jie programoje dalyvauja ne tik atpažindami vaikus, bet ir dirbdami su jais vėliau. Gabių vaikų psichoemocinei būsenai reikia skirti nemažai dėmesio, nes tikrai ne visi pasitiki savimi. Psichologai su gabiais vaikais užsiėmimus turi turi lygiagrečiai su mokytojais, jie taip pat dirba su gabių vaikų tėvais, kuriems kyla labai daug klausimų.

Taigi „Gifted“ apima visas būtiniausias grandis – šeimą, mokytojus ir programą, kurioje dalyvauja. Iš Izraelio perėmėme dar vieną įdomią patirtį – vienuoliktokams, kurie baigs programą, dvyliktoje klasėje Vytauto Didžiojo universitetas suteiks galimybę vieną ar kitą kursą studijuoti kartu su studentais. Tai tikrai labai motyvuoja, jie jaučiasi brandesni, labiau įvertinti. Jei šie jaunuoliai vėliau pasirinks studijas mūsų universitete, išklausytas kursas bus įskaitytas.

Labai aiški metodologija, parengti mokytojai ir atsakingas požiūris yra stipriosios „Gifted“ pusės. Siekiame, kad vaikai būtų motyvuoti, savimi pasitikintys, norėtų toliau augti. Juk šitie vaikai tai būsimieji šalies politikos, švietimo, verslo, medicinos lyderiai.

– „Gifted“ rugsėjį startuoja ir Vilniuje. Kas su gabiais vaikais dirbs sostinėje?

– Vytauto Didžiojo universitetas organizuoja seminarų ciklą „Gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas remiantis Lietuvos ir Izraelio švietimo patirtimi“, kurio trukmė – 108 val. Jo metu Izraelio ir Lietuvos lektoriai (mokslininkai ir praktikai) padės įgyti priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams, dalykų mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, asmenims, dirbantiems pagal neformaliojo vaikų švietimo programas reikalingų psichologinių bei pedagoginių kompetencijų specifinėje darbo su gabiais mokiniais srityje.

Tarptautinė lektorių komanda supažindins su Izraelio švietimo patirtimi bei pristatys Lietuvai adaptuotos programos rezultatus, pateiks praktinius darbo su gabiais ir talentingais vaikais pavyzdžius, supažindins su tokių vaikų atpažinimo įrankiais, apžvelgs naujausias strategijas šioje srityje, ugdymo turinio konstravimo bei (į)vertinimo elementus.

Baigę mokymosi programą dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus bei Tarptautinius sertifikatus, įrodančius įgytas bei patobulintas kompetencijas „Gifted“ vaikų programoje. Registracija vyksta iki kovo 26 dienos el. paštu dileta.tindziuliene@vdu.lt nurodant dalyvio vardą, pavardę, įstaigą, pareigas, kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą). Kilus klausimams skambinkite 8 686 81373 arba rašykite el. paštu dileta.tindziuliene@vdu.lt.

O daugiau informacijos apie tarptautinę Lietuvos – Izraelio gabių vaikų programą „Gifted“ rasite: https://gifted.vdu.lt/ ir Facebook puslapyje – Tarptautinė Lietuvos-Izraelio gabių vaikų programa Gifted. Labai kviečiu kuo daugiau sostinėje dirbančių mokytojų atsiliepti į kvietimą ir dalyvauti mokymuose.

– Kokia, Jūsų nuomone, gabių vaikų ugdymo situacija Lietuvoje?

– Teko skaityti vienos psichologės straipsnį, kuriame pažymima, kad iki 2002 metų Lietuvoje nebuvo jokios gabiems vaikams skirtos programos. Vėliau atsirado įvairių iniciatyvų, tiek nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, tiek privataus verslo, buvo įgyvendinta keletas projektų.

Lietuvos problema, kad neturime sisteminio požiūrio į gabių vaikų ugdymą. Kas kaip išmano, tas taip sukasi. Tai nėra gerai, nes gabūs vaikai juk auga ne vien miestuose, jų yra ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo atveju turime pakankamai didelę atskirtį dėl netolygaus ugdymo prieinamumo. To stokojame, nes pavienės projektinės iniciatyvos neišauga į nacionalinę sistemą.

Antra problema, kad ilgą laiką rengiant mokytojus nebuvo skiriama pakankamai dėmesio individualiems vaikų poreikiams. Dirbantiems mokytojams dabar tai bandoma kompensuoti profesinio tobulėjimo mokymais. Vis dėlto, Lietuvoje labai mažai šia sritimi rimtai besidominčių mokslininkų ir tyrėjų, galinčių kalbėti apie mokslu pagrįstas metodikas, pažinimo ir ugdymo priemones, todėl daug tokių mokymų yra labai paviršutiniški ir nepasiekiame gerų rezultatų.

Aukštosios mokyklos jau įsivedusios į savo studijų programas, skiria dėmesį individualių poreikių atpažinimui, ugdymo proceso organizavimui, kad būtų atliepti įvairūs poreikiai. Žinoma, kalbame ne tik apie ypatingai gabius vaikus, bet ir apie mokymosi sunkumų patiriančius vaikus. Po truputį auginame jaunąją mokytojų kartą, kuri jau turės žinių ir gebėjimų dirbti su gabiais vaikais, bet kol kas jų skaičius palyginti su mokytojais, tokių studijų neturėjusiais, dar labai mažas.

Dabar su ministerija dialogas, kad turėtų atsirasti nacionalinės mokytojų tobulinimo programos, kad kuo daugiau mokytojų galėtų įgyti naujų kompetencijų, žinių, prasidėjęs. Galbūt tai leis mums situaciją pagerinti, nes iki šiol nebuvo suvokta, kad kalbant apie gabius vaikus tai nėra pavieniai atvejai, statistiškai kiekvienoje mokykloje yra apie 2 proc. ypatingai gabių vaikų. Vertinant per visą Lietuvą, tokių vaikų tikrai nemažai.

– Kaip vertinate karantino pasekmes Lietuvos moksleiviams?

– Viena iš jau dabar nerimą keliančių pasekmių – vaiko psichoemocinė būsena. Tik virtualus bendravimas su draugais daro jai įtaką. Rudenį, kai buvo taikytas miršus mokymas, po nuotolinio mokymo sugrįžus į klases pirmomis dienomis laiko, kad vaikai grįžtų į ritmą, nes jie buvo ištroškę dėmesio. Todėl jų psichoemocinė būklė bus vienas iš iššūkių pedagogams, kai pradėsime grįžti į mokyklas.

Kalbant apie mokymosi proceso spragas, viskas priklausys nuo to, kiek vaikas iki karantino turėjo savarankiško mokymosi ir planavimo gebėjimų. Jeigu jie buvo silpni, spragų bus ženkliai daugiau. Pandemija akivaizdžiai parodė, kad reikia skirti didesnį dėmesį vaikų savarankiško mokymosi gebėjimų stiprinimui.

Tačiau kai kuriems vaikams karantinas gali net pasitarnauti. Nes tai ir buvimas šeimoje, tėvų pagalba, jeigu tokia galimybė yra. Vaikai gauna ne tik pamokų iš mokytojo nuotolinio būdu, bet ir konsultacijų iš tėvelių. Bet žinoma, situacijų ir šeimų yra įvairių. Jei mokytis ir dirbti visiems tenka viename kambaryje, ugdymo kokybė neabejotinai nukentės. Vis dėlto, tai nėra tokios didelės spragos, kaip bandoma pateikti viešoje erdvėje.

Vaikus, norinčius dalyvauti „Gifted“ programoje, organizatoriai kviečia registruotis https://gifted.vdu.lt/registracija/​ ir dalyvauti testavime. Į „Gifted“ centrus Vilniuje ir Kaune registruotis kviečiami 3, 4, 5, 10 ir 11 klasių moksleiviai. Testavimas numatomas balandžio-birželio mėnesiais.

Kaune į šeštadieninę „Gifted“ mokyklėlę registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai (5–6 m.), kurie rugsėjį eis į priešmokyklinę grupę. Jų testavimas numatomas kovo mėnesį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.