Debatai tapo tokia mokymosi forma, kuri atskleidė mokiniams, kad mokykloje galima siekti pokyčių, ugdyti kritinį mąstymą, išgirsti kito nuomonę ir ją priimti, atskirti faktus ir nuomones, pagarbiai dalyvauti dialoge.
Trūko vienybės ir vieni kitų palaikymo
D. Dumčiaus auklėtiniai – šeštokai. Pasak mokytojo, klasėje trūko vienybės, susitelkimo, vieni kitų palaikymo, didesnės mokinių iniciatyvos, bendradarbiavimo, todėl buvo nuspręsta dalyvauti programoje „Tyrinėjimo menas“, kurią inicijuoja Britų taryba, o įgyvendina kūrybinių sričių profesionalus vienijanti asociacija „Kūrybinės jungtys“.
Taip į klasės veiklą įsitraukė „Kūrybinių jungčių“ atstovai – edukatorius Lukas Kulikauskas ir grafikos dizainerė Indrė Kupstienė, kurie beveik pusmetį kartu su mokytojais sprendė mokymosi iššūkius.
„Pirmojo susitikimo metu paklausėme vaikų, kokią jie įsivaizduotų tobulą pamoką. Jie pradėjo pasakoti, kad pamokos neįdomios, užduodama daug namų darbų. Į klausimą, kas galėtų tai pakeisti, mokiniai tvirtino, kad mokyklos vadovai, o jie patys niekam daryti įtakos negali“, – pirmąją pažintį su mokiniais prisimena I.Kupstienė.
Įtraukė debatai apie miegą ir faktų paieška
„Tyrinėjimo meno“ programos metu vykstančiose integruotose pamokose jungiamos kelios skirtingos disciplinos. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos projekte tai buvo anglų kalba, istorija ir dorinis ugdymas. Kaip tik buvo pastebėta, kad į šeštokų istorijos programą įtrauktos temos apie senąsias civilizacijas, apie Graikijos agoras ir romėnų forumus, o tai yra debatų pradžia. „Kūrybinių jungčių“ atstovams pasitarus su mokytojais kilo idėja debatus pasitelkti kaip pagrindinę mokymosi priemonę.
Pirmose sesijose buvo atliktas eksperimentas ir visiems mokiniams buvo leista pamokas pradėti iš lovų.
„Suskirstėme vaikus į keturias grupes. Vieni turėjo pagrįsti, kodėl gerai miegoti iki 6 valandų, kiti – kad reikia miegoti bent 10 valandų ir daugiau. Mokiniai pradėjo ruoštis, ieškoti faktų ir jiems patiko įsitraukti į šį procesą. Tuomet pasiūlėme, kad galima debatuose kelti įvairius klausimus, susijusius su mokykla. Taip išsikėlėmė pagrindinį tikslą – atnešti pokytį mokykloje remiantis debatais su mokytojais“, – pasakoja I.Kupstienė.
Mokiniai vieningai nusprendė, kad minimalus tikslas – debatai tarp bendraklasių ar kitų šeštų klasių mokinių, didesnis tikslas – debatai su mokyklos vadovais ar gimnazijos mokytojais, o didžiausias – kartu su kitų mokyklų ar nacionalinės valdžios – LR Seimo arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – atstovais.
Iš pradžių pritaikant dorinio ugdymo pamokose besiugdomas pagarbos, tolerancijos, bendradarbiavimo vertybes ir gimnazijoje diegiamus mąstymo drauge, nuoširdaus ir empatiško klausymo, mąstymo įpročius buvo kuriamos debatų taisyklės, jų struktūra, kas leidžiama ir kas – ne. Mokiniai pateikė net 15 temų, apie ką jie norėtų diskutuoti. Padedant profesionaliai debatų meistrei Gedminei Marijai Račkienei buvo pasirinktos trys aktualiausios temos: daugiau renginių tradicinių pamokų metu ar ne, uniformos ar laisva apranga mokykloje ir mobilieji telefonai – už ir prieš. Šios temos ir tapo pagrindinėmis baigiamajame debatų renginyje.
Siekiant sujungti istorijos ir užsienio kalbos pamokas, nuspręsta, kad anglų kalba vyks debatai apie uniformas, taip pat bus sukurti palaikomieji šūkiai ir plakatai bei audiokvietimas žmonėms į baigiamąjį renginį.
Diskutavo ir su mere, ir su Seimo nare
Baigiamasis nuotolinis debatų renginys sulaukė didžiulio dėmesio. Jame dalyvavo daugiau nei 150 žmonių, tarp kurių buvo ne tik mokyklos bendruomenė ir vadovybė, bet ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė, LR Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja profesorė Vilija Targamadzė.
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė pasirinko temą apie renginius pamokų metu, į savo komandą pasikvietė pavaduotoją ir vieną iš mokytojų bei nuotolinių debatų metu susirungė su mokinių komanda.
Temoje apie telefonų naudą ir blogį su mokiniais diskutavo V. Targamadzė, E. Rudelienė ir „Kūrybinių jungčių“ programų kuratorius, aktorius ir režisierius Paulius Tamolė. O derybose dėl uniformų ar laisvos aprangos mokyklose mokiniai oponavo vieni kitiems, vienai iš komandų talkinant G. M. Račkienei.
„Refleksijos metu išgirdome, jog vaikams buvo labai įdomu ieškoti faktų, kad pagrįstų savo argumentus. Pavyzdžiui, jiems patiko rasti informacijos, kad uniformos mokyklose neturėtų būti privalomos. Be to, kaip atkreipė dėmesį, kad pavyko įveikti viešo kalbėjimo baimes. Prieš baigiamąjį renginį mokiniai prisipažino, kad buvo labai daug nerimo ir streso, bet įgautas pasitikėjimas viską atpirko“, – pasakojo I.Kupstienė.
„Kūrybinių jungčių“ praktikei ypač įsiminė vienos mokinės žinutė, kad debatai ją paskatino įsitraukti į mokymosi procesą.
„Mokiniai pamatė, kad mokymosi procesas gali būti įtraukiantis. Jie prisipažino, kad dabar kelia kur kas daugiau klausimų, nebijo jų klausti ir ieškoti atsakymų“, – pasakoja I.Kupstienė. Prie projekto idėjos ir pamokų planavimo itin prisidėjo ir „Kūrybinių jungčių“ praktikas L.Kulikauskas, klasės auklėtojas D.Dumčius ir anglų kalbos mokytojai Paulius Juodis ir Ana Valančiauskienė.
Refleksija tampa neatsiejama pamokos dalimi
Šeštokų auklėtojas D.Dumčius pastebėjo, kad kai kuriems mokiniams, kurie nebuvo tokie aktyvūs įprastų pamokų metu, vieši debatai ir ruošimasis jiems buvo pozityvus postūmis. „Vaikams tai buvo labai stipri pilietiškumo pamoka. Po renginio jie buvo labai įsikvėpę, įgavę daugiau ryžto ir motyvacijos mokytis“, – atkreipė dėmesį mokytojas.
Jo teigimu, programa „Tyrinėjimo menas“ ir kūrėjai paskatino pamokų metų daugiau naudoti refleksiją ir supažindino su negirdėtais metodais, kaip tą padaryti. „Dabar jau tampa įprasta pamokos pabaigoje paklausti mokinių reflektuojančių klausimų ar paprašyti įsivertinti, ką jie išmoko. Mokinius tai išjudina pagalvoti, ką jie sužinojo, išmoko, kaip jie jaučiasi, kokie įspūdžiai“, – pasakoja mokytojas.
Kūrėjų atskleisti metodai ir patarimai padėjo mokytojams sukurti labiau įtraukiančias nuotolines pamokas.
„Šiuolaikiniams vaikams labai svarbu, kad jie įsitraukia ir jų artima aplinka yra įdarbinama mokymosi procese. Per integruotą pamoką pakvietėme mokinius atsinešti iš kambario daiktus, kurie būtų susiję su jų laisve, asmens įsipareigojimu šeimai ar šaliai. Jie grupėse pristatė, kuris daiktas reiškia asmens laisvę, o kuris įsipareigojimą savo šeimai ar šaliai. Tada kartu su kolege paprašėme grupėse pasvarstyti, kas būtų, jei tie daiktai turėtų priešingą prasmę. Pavyzdžiui, atneštas telefonas reikštų ne asmens laisvę, o įsipareigojimą savo šaliai. Apgalvoti ir kūrybingi mokinių atsakymai išties maloniai nudžiugino ir skatino šypsotis tiek mokytojus, tiek pačius vaikus“, – programos metu išgirstus ir dabar pamokose taikomus metodus gyrė D.Dumčius.
Mokytojo teigimu, atrodytų tokie nesudėtingi veiksmai padeda mokiniams tapti ne pasyviais stebėtojais, o mokymosi proceso dalyviais.
Programa „Tyrinėjimo menas“, kurioje ugdomi svarbiausi XXI a. vaikui būtini gebėjimai – kūrybingumas, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, jau penkti metai vyksta Lietuvos mokyklose. Šiemet joje dalyvauja Trakų, Klaipėdos, Visagino, Vilniaus miesto ir rajono mokyklos. Programą vykdo asociacija „Kūrybinės jungtys“ bendradarbiaudama su Britų taryba Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybe. „Kūrybinių jungčių“ strategijos ir programų įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba.
