Tarptautinė vaikų gynimo diena: prisiminkime, nuo ko juos reikia saugoti

Kalendorinės vasaros pradžią žymi daugelio vadinama „vaikų diena“. Iš tiesų, minėtina data yra Tarptautinė vaikų gynimo diena, kuriai jau daugiau nei 70 metų. Primename, kokios šios dienos ištakos ir prasmė – nuo ko reikia ginti mažuosius?

Iš tiesų, nors data minėtina, kaip tarptautinė, vaikų diena visame pasaulyje švenčiama skirtingomis dienomis.<br>123rf nuotr.
Iš tiesų, nors data minėtina, kaip tarptautinė, vaikų diena visame pasaulyje švenčiama skirtingomis dienomis.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 1, 2021, 11:55 AM

Datos – skirtingos

Iš tiesų, nors data minėtina, kaip tarptautinė, vaikų diena visame pasaulyje švenčiama skirtingu laiku.

Vaikų dienos ištakos skaičiuojamos dar XIX amžiuje, kai vienas JAV pastorius antrą birželio sekmadienį pavadino Rožių, o vėliau Gėlių diena, kuri buvo skirta vaikams.

1920 metais šią dieną pradėjo švęsti turkai. 1925 metais Ženevoje per pasaulinę vaiko gerovės konferenciją birželio 1-oji oficialiai buvo paskelbta, kaip Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ši diena įteisinta, kaip vaikų teises ginanti data ir 1949 metais Maskvoje vykusioje tarptautiniame moterų demokratijos federacijų susitikime. Todėl nuo 1950-ųjų ji minima daugelyje Sovietų sąjungai priklausiusiose šalyse.

Vakarų kraštuose vaikų diena laikoma lapkričio 20-toji, kuri žymi 1959 metais Jungtinėse tautose priimtą vaikų teisių konvenciją. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1995 metais, o įgyvendinant jos nuostatas 1996 metais buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris vis atnaujinamas siekiant geriau užtikrinti vaiko teises.

Vaikų teisės visiems vaikams

Tarptautinę vaikų gynimo dieną verta su vaikais aptarti vaiko teises ir pareigas, kurios galioja asmenims iki 18 metų.

Pirmiausia akcentuojama, kad valstybės, pasirašiusios šią konvenciją, garantuoja vaikams jų teises nepriklausomai nu vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija skelbia:

  • Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.
  • Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
  • Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
  • Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine: rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
  • Valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.
  • Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.[[ge:lrytas:lrytas:15106722]][[ge:lrytas:lrytas:15106278]]
  • Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis ir siekia ją įgyvendinti.
  • Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius.
  • Valstybės dalyvės gina vaiką nuo visų išnaudojimo formų, darančių kokią nors žalą jo gerovei.
  • Valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.