Nuo naujų mokslo metų savivaldybės sulaukia valstybės finansinės paskatos plačiai atverti ikimokyklinio ugdymo įstaigų duris vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Jų ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui, įskaitant ir lydinčius asmenis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai skiria 1,3 mln. Eur 2021 m.
Varėnos rajono savivaldybės sėkmingo darbo receptas
Varėnos rajono savivaldybėje švietimo ir socialiniams darbuotojams pavyksta pritraukti vaikus iš socialiai jautrių šeimų. Iš viso Varėnos rajone nuo rugsėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 489 vaikai. Iš jų 47 darželinukams paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Varėnos savivaldybės Švietimo sk. darbuotoja, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Mazaliauskienė pasakoja, kad Varėnos rajono savivaldybės sėkmingą darbą su socialinės rizikos šeimomis lemia komandinis darbas. „Mes esame susitelkę, labai gerą tarpusavio ryšį turi socialiniai darbuotojai, atvejų vadybininkai, kurie dirba Varėnos socialinių paslaugų centre ir tiesiogiai teikia paslaugas toms šeimoms, ir mūsų Vaiko gerovės komisija, kuri svarsto prašymus skirti vaikams privalomą ugdymą. Jie glaudžiai bendradarbiauja ir su visomis ugdymo įstaigomis“, – tvirtina savivaldybės atstovė.
Visose Varėnos ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra vaikų, kuriems yra paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Daugiausiai vaikų iš socialinės rizikos šeimų – 20 – ugdo miesto centre įsikūręs Varėnos lopšelis-darželis „Pasaka“.
Kada vaikams skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas?
Vaikams privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas, jei jis auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką. Privalomas ugdymas taip pat gali būti skiriamas ir vaikui, jei tėvai stokoja socialinių ar pozityvių tėvystės įgūdžių, jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, bet tėvai nesudaro sąlygų juos tenkinti, jei vaiko tėvai išgyvena sunkumus ar yra netekę darbo ir pan. atvejais. Vaikas darželyje yra ugdomas kartu su bendraamžiais, jei reikia, pagalbą tėvams ir vaikui teikia švietimo pagalbos specialistai.
Varėnos lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Vorevičienė pasakoja, kad tokiems vaikams iš tiesų trūksta socialinių įgūdžių: jie nemoka patys nusiprausti, apsirengti, taisyklingai laikyti rankoje pieštuką. Jiems ilgiau reikia pratintis prie dienos režimo. „Turėjom ir tokios patirties, kad vaikas net nežino, kad reikia valgyti sėdint prie stalo. Turėjome mergaitę, kuri negebėjo naudotis stalo įrankiais. Pastebėjome, kad neretai tokių vaikų kalbos raida būna sulėtėjusi, jiems būna sunku bendrauti su savo bendraamžiais“, – sako direktorės pavaduotoja.
L. Vorevičienė pritaria švietimo skyriaus atstovei, kad bendromis viso kolektyvo pastangomis jų darželio darbuotojams pavyksta surasti bendrą kalbą su socialinės rizikos šeimomis. Darželyje organizuojamos šventės, vykdomi projektai, į kuriuos įtraukiami ir vaikai, ir tėvai. „Bendradarbiaujame su Varėnos švietimo centro pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistais, vaikams prireikia ir psichologo, ir specialaus pedagogo pagalbos. Mūsų įstaigoje dirba neformaliojo švietimo kūno kultūros mokytojas, logopedas, kurie taip pat efektyviai dirba su vaikais“, – pasakoja direktorės pavaduotoja.
Bendravimo ugdymas per meną
Varėnos ikimokyklinio ugdymo įstaigos vykdė projektą „Socialinės rizikos vaikų ir jų šeimų bendruomeniškumo ugdymas pasitelkiant menus“. Kaip pasakoja D. Mazaliauskienė, šis projektas labai padėjo pritraukti socialiai pažeidžiamas šeimas. Vaikams buvo užtikrinamas užimtumas ir savaitgaliais, vyko pažintinės išvykos. „Tie pasibuvimai kartu buvo labai svarbūs, nes tėvai juose mokėsi, kaip elgtis su vaikais, kaip juos prižiūrėti, ugdyti, surasti kontaktą“, – pasakoja švietimo skyriaus specialistė.
„Pasakoje“ vaikai pagal šį projektą vaikai mokėsi lipdyti molio dirbinius. Kaip pasakoja ikimokyklinio mokymo mokytoja (auklėtoja) Jūratė Gecevičienė, vaikai labai noriai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, o savo darbelius nešdavosi namo. Kai sulaukdavo tėvų klausimų, kur galėtų įsigyti lipdymui tinkamo molio, pedagogė suprasdavo, kad jos ugdytiniai ir namuose norėjo toliau lipdyti darbelius. „Projekto pabaigoje vaikai jau viską mokėjo. Pradėjome nuo rutuliukų, virvelių, o kai projektas jau buvo užbaigiamas, tai vaikai mokėjo ir žmogų nulipdyti“, – prisiminė darželio auklėtoja.
Vaikai išmoksta bendrauti ir pasirengia mokyklai
Aušra Petrošienė, kurios dukra lanko „Pasaką“ kartu su 20 vaikų, kuriems yra paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, džiaugiasi, kad jos mergaitei darželyje labai patinka: „Aš matau, kaip ji bėgte nubėga pamačiusi auklėtoją ir draugus. Išsprūsta man iš rankų ir bėga“. Moteris sako, jog labai svarbu, kad ugdymas prasideda nuo mažens. „Darbeliai, pamokėlės, paskui vaikui ir mokykloje bus lengviau. Namuose neturime tiek priemonių, o ir fantazijos tiek, kiek auklėtojos visko prigalvoja. Bet visų svarbiausia vaikui – bendravimas. Namuose tikrai neišmoks, kaip bendrauti su kitais vaikais“, – džiaugiasi moteris.
D. Mazaliauskienė sako, kad vaikai labai sparčiai tobulėja. „Jau po metų mes pamatome, kaip vaikas atkunta, gražiau pradeda kalbėti, nes su juo padirbėja logopedas, atsiranda bendravimo įgūdžiai. Išmoksta bendrauti ir su kitais vaikais. Į priešmokyklinį ugdymą vaikas ateina daug labiau pasiruošęs. O svarbiausia, vaikui būna saugu visą dieną, nes socialinės rizikos šeimose turime visokių situacijų. O ir mums ramu, kad vaikui viskas gerai.
Paklausta, ką galėtų patarti kitų švietimo įstaigų pedagogams, kad privalomu ugdymu pasinaudotų kuo daugiau šeimų, „Pasakos“ direktorės pavaduotoja L. Vorevičienė dalinasi savo pastebėjimais: „Reikėtų įsiklausyti, skirti daugiau dėmesio, nes vaikam, kurie ateina iš socialinės rizikos šeimų, reikia ilgesnio laiko ir adaptuotis, jiems reikia daugiau šilumos. Kada pedagogai tą suteikia vaikui, tuomet, manau, ir atsiranda ryšys, glaudus bendradarbiavimas ir noras eiti į įstaigą“.
Lanksčių ugdymo modelių taikymą atsižvelgiant į šeimų poreikius skatina ES fondų finansuojamos priemonės.
