Užsienyje vaikų susilaukę lietuviai tėvynėje jų registruoti neskuba: dalis nežino, kiti vengia kariuomenės

Praėjusiais metais tėvams, kurie abu yra lietuviai arba vienas jų Lietuvos respublikos pilietis, gimė 30 969. mažylių iš kurių tik 24 060 yra gimę Lietuvoje. Tai reiškia, kad 6363, arba daugiau nei 20 proc. iš visų gimusių yra gimę užsienyje.

Apie 20 proc. mažųjų Lietuvos respublikos piliečių gimsta ne Lietuvoje.<br> „Pexels“ nuotr.
Apie 20 proc. mažųjų Lietuvos respublikos piliečių gimsta ne Lietuvoje.<br> „Pexels“ nuotr.
Susilaukus mažylio užsienyje tėvams reikia pateikti dokumentus el.būdu, kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba atvykti tiesiai į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje.<br>„Pexels“ nuotr.
Susilaukus mažylio užsienyje tėvams reikia pateikti dokumentus el.būdu, kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba atvykti tiesiai į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje.<br>„Pexels“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 9, 2022, 5:51 AM

Pranešti galima internetu

2021 metais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 10 527 gimimo įrašai, kurių daugiau nei trečdalis – ne Lietuvoje gimusių mažylių.

„Iš jų Vilniaus mieste gimusių vaikų – 6673 gimimai, 3854 – vaikų gimusių užsienyje gimimai įtraukti į apskaitą. Nėra statistikos, kiek Lietuvos piliečių nesikreipia dėl gimimo įtraukimo į apskaitą. Visgi manytina, kad dauguma kreipiasi, nes apskaita užtikrina vaikų pilietybės klausimą, socialines ir visas kitas garantijas.“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Susilaukus mažylio užsienyje tėvams reikia pateikti dokumentus el.būdu, kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba atvykti tiesiai į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje.

„Gimimo registravimo tvarka yra labai paprasta. Prašymas yra pildomas el. būdu, vienam iš vaiko tėvų prisijungus per elektroninės valdžios vartų portalą prie Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (MGVDIS).

Prisijungus reikia užpildyti prašymą dėl vaiko gimimo įregistravimo. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą – jį įvykdo ir vaiko gimimo išrašą el. būdu per MGVDIS išsiunčia vaiko tėveliams“, – paaiškino J.Kuzmienė.

Privaloma, bet nebaudžiama

Lietuvos teisės aktai nustato, kad vaiko, gimusio užsienio valstybėje, kai abu jo tėvai (ar vienas iš jų) yra Lietuvos piliečiai, gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje. Įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą. Gimimas įtraukiamas į apskaitą nepriklausomai nuo vaiko pilietybės.

Bet ar visi taip tėvai elgiasi?

„Teisės aktais nėra sureglamentuota atsakomybė už neinformavimą apie vaiko gimimą. Bet teisės aktai numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi pareigą užregistruoti vaiko tiek gimusio Lietuvoje, tiek gimusio užsienyje gimimą. Nėra statistikos, kiek tėvų neužregistravo savo vaikučių, gimusių užsienyje“, – atvirauja J.Kuzmienė.

Nepranešė, nes bijo kariuomenės

Prancūzijoje gyvenanti beveik dvejų dukrą auginanti Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) prisipažįsta nežinojusi, kad privalo informuoti Lietuvos institucijas apie vaiko gimimą.

„Padarėme tai dėl to, kad dukra turėtų antrą pilietybę“, – prisipažįsta moteris, kurios mažylė turi Lietuvos ir Italijos pasus.

Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai gimdami įgija Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur gimė. Mišrių šeimų vaikai daugeliu atveju gali turėti dvi pilietybes. Žinoma, jei apie gimimo faktą informuojama Civilinės metrikacijos skyrius Lietuvoje.

Tiesa, šia galimybe pasinaudoja ne visi. Linos draugė, gyvenanti Ispanijoje, apie sūnaus gimimą Lietuvos institucijoms specialiai nepranešė – esą ji nenori savo sūnui antros pilietybės, o labiausiai stengiasi apsaugo nuo galimai gresiančios privalomos karinės tarnybos.

Rūpi tik sugrįžtantiems

Remiantis Statistikos departamento duomenimis nuo 2004 metų iš Lietuvos išvyko beveik 704 tūkst. žmonių, kurių daugiau nei 70 proc. yra 15-44 metų amžiaus. 2021 metais Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis apie 510 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje.

Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje informacijos, kiek emigrantų susilaukė vaikų – nerenka, tad vienintelis šaltinis sužinoti skaičius yra tėvai, kurie informavo reikiamas institucijas.

„Per 2021 metus iš užsienio lietuvių sulaukėme 542 klausimų apie vaiko gimimo ir auginimo išmokas. Užsienyje gimusio vaiko įtraukimu į apskaitą Lietuvoje domėjosi 158 su mumis susisiekę interesantai“, – teigia Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ programos vadovė Jovita Sandaitė.

Specialistė pabrėžė, kad į juos dažniau kreipiasi šeimos, ketinančios grįžti gyventi į Lietuvą.

„Dažniausiai grįžtančiųjų į Lietuvą su vaikais klausimai yra susiję su šveitimu – kaip mokyklos padeda vaikams tobulinti lietuvių kalbos žinias, kadangi vaikai neretai būna ją primiršę. Tėvams įdomu, ar gali būti suteikiamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, ar sudaromos išlyginamosios klasės ar individualus mokymosi planas tokiems vaikams“, – vardija J.Sandaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.