Vaikai pavargsta
Prisiminkite, kad vaikai nedaro taip tyčia siekdami jus išvesti iš proto. Šis tėvus siutinantis elgesys dažniausiai susijęs su pačiu vaiku. 7-8 metai vaikai vis labiau kontroliuoja savo gyvenimą ir daugiau nei bet kada anksčiau skiria dėmesį išoriniam, jam įdomesniam pasauliui. Pavyzdžiui, mokyklai, draugams, muzikai, sportui.
Jų selektyvus kurtumas yra vienas iš būdų patikrinti jų augančios asmenybės nepriklausomybės ribas ir taip pat susidoroti su nauju spaudimu bei atsakomybe.
„Tokio amžiaus vaikai didžiąją dienos dalį mokykloje praleidžia vadovaudamiesi instrukcijomis“, – portalui „Parents“ teigė psichologė, vaikų psichologė Carla Fick.
Kadangi vaikai saugiausiai jaučiasi namuose, tai yra vieta, kur jie greičiausiai gali skirti laiko pailsėti ir dažnai jie tai daro elgdamiesi taip, tarsi tėvai būtų tik fonas. Gera žinia, kad galime susigrąžinti vaikų dėmesį nekeliant balso, o tiesiog pasinaudojant šiais patarimais.
1. Pažvelkite plačiau
Rėkimas, kad atkreiptumėte savo vaiko dėmesį, neduos daug naudos. Na, nebent trumpalaikės ir dažniausiai pasibaigiančios konfliktu.
Verčiau pažvelkite į viską plačiau ir pripažinkite, kad vaikas nebando tyčia jus erzinti, o tiesiog elgiasi pagal savo amžių.
Paieškokite būdų, kurie padėtų pasiekti vaiko sąmonę. Vienas jų, paprašyti vaikų pakartoti, ką sakėte – ši taktika padeda jiems prisiminti, ką turi padaryti.
2. Praneškite apie savo buvimą
Vaikai kartais tiek susikoncentravę į savo reikalus, kad jūsų tiesiog nepastebi. Išnaudokite fizinį kontaktą – apkabinkite ar bakstelėkite į petį ir vaikas pajus jus fiziškai.
Arba pabandykite išmušti iš vėžių pasakydami kažką visiškai nesusijusio su pokalbiu: „Žiūrėk, sninga bananais“.
3. Jūs ne aidas
Vėl ir vėl šaukiate vaiką vardu kol pradeda skaudėti gerklę? Kaip ir begalinis kartojimas „išnešk šiukšles“, „sutvarkyk stalą“?
Susėskite su vaiku rimtam pokalbiui, kai jo dėmesys sutelktas į jus ir informuokite apie pasekmes, jei jis nereaguos į jūsų prašymus: „Jei pasakius, kad važiuojame į mokyklą tu nereaguosi, aš tiesiog išvažiuosiu viena/as.“
Kitas būdas – naudoti laikmatį, kuris yra kiekviename telefone.
Pavyzdžiui, nustatykite jį trims minutėms, kad vaikas galėtų pabaigti žiūrėti filmuką, bet po to jis turi eiti valytis dantų arba dešimt, kad susiruoštų į mokyklą.
4. Apgalvokite, ką sakysite
Prieš įsitraukdami į diskusiją su vaikais įsitikinkite, kad susikoncentravote į tuos dalykus, kurie tikrai svarbūs. Vaikai jau po trečio punkto pamiršta, ką jie turėjo padaryti pirmiausiai. Todėl vaikams viską reikėtų sakyti paeiliui, atlikus vieną užduotį po kitos, o ne suvardinti: padaryk tą, tą ir tą, paskui aną ir dar kitą.
Lygiai taip pat, būkite nuolaidūs – žinoma, jie turi prisidėti prie namų ruošos darbų, bet kartais prieškambaryje besimėtantys sportbačiai gali palaukti rytojaus.
5. Klausykite savo vaiko
Kartais vaikai negirdi tėvų, nes jaučia, kad niekas į juos nekreipia dėmesio.
Tėvai dažnai patys yra taip užsiėmę, kad ne visada sutelkia dėmesį į dalykus, kurie, jų nuomone, yra nereikšmingi, tačiau tai gali būti patys svarbiausi dalykai.
Haris Poteris gali būti paskutinis žmogus, apie kurį norėsite pakalbėti pasibaigus įtemptai dienai, tačiau tai, kas vyksta Hogvartse, jūsų vaikui gali būti taip pat svarbu, kaip jums – nebaigti namų darbai. Kai vaikai jaučiasi, kad jumis rūpinatės, juos supranta ir gerbia, jie daug labiau linkę išgirsti, ką turite pasakyti.
