Šio vitamino trūkumas gali virsti košmaru, o pažeidimai vaikams lieka visą gyvenimą

Ilgą laiką manyta, kad didžiausią riziką patirti vitamino B12 deficitą turi tie, kas nevartoja gyvūninės kilmės produktų, tai – vegetarai ir veganai. Vis dėlto tyrimai parodė, kad net ketvirtadaliui suaugusiųjų būdingas vitamino B12 nukrypimas nuo normos. Manoma, jog deficitą turi kur kas didesnė populiacijos dalis to net neįtardama. Kas patenka į rizikos grupę ir kodėl?

„Jeigu į mane kreipiasi klientas, kuris skundžiasi galvos skausmais, dideliu nuovargiu, mieguistumu, turi išblyškusią odą, visuomet rekomenduoju pasitikrinti vitaminą B12“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.<br>123rf nuotr.
„Jeigu į mane kreipiasi klientas, kuris skundžiasi galvos skausmais, dideliu nuovargiu, mieguistumu, turi išblyškusią odą, visuomet rekomenduoju pasitikrinti vitaminą B12“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.<br>123rf nuotr.
„Jeigu į mane kreipiasi klientas, kuris skundžiasi galvos skausmais, dideliu nuovargiu, mieguistumu, turi išblyškusią odą, visuomet rekomenduoju pasitikrinti vitaminą B12“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
„Jeigu į mane kreipiasi klientas, kuris skundžiasi galvos skausmais, dideliu nuovargiu, mieguistumu, turi išblyškusią odą, visuomet rekomenduoju pasitikrinti vitaminą B12“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 20, 2022, 9:54 AM

„Imituoja“ neurologines ir psichines ligas

„Jeigu į mane kreipiasi klientas, kuris skundžiasi galvos skausmais, dideliu nuovargiu, mieguistumu, turi išblyškusią odą, visuomet rekomenduoju pasitikrinti vitaminą B12“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.

Vitaminas B12 (kitaip – kobalaminas) padeda palaikyti sveikas nervų ląsteles, gaminti DNR ir RNR ir yra būtinas žmogaus gyvenimui. Jis ne veltui įvardijamas kaip „energijos vitaminas“, kadangi gali padėti įveikti nuovargį ir išsekimą, o tie, kuriems trūksta šio vitamino, kenčia nuo rimtų sveikatos problemų.

Pasak T. Šliažaitės-Miller, apie tai, kad organizmui trūksta „energijos vitamino“, gali išduoti itin platus spektras simptomų. Tai – anemija, atminties suprastėjimas, nuotaikų kaita, apatija, rankų ir kojų tirpimas, raumenų skausmai, sutrikusi eisena ir orientacija, nemiga, migrena, šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimai.

„Iš tokių įdomesnių požymių išskirčiau raudoną, degantį, ištinusį liežuvį“, – priduria T. Šliažaitė-Miller.

Natūropatinės mitybos specialistės teigimu, esant B12 deficitui, galima klaidingai įtarti neurologinius ar psichinius sutrikimus, kuriems būdingi panašūs simptomai.

„Dirbdama privačioje psichoterapijos klinikoje Londone susidūriau su atvejais, kai vaikui yra diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit / hyperactivity disorder), nors jam iš tiesų trūksta kobalomino“, – pasakoja ji.

Kai trūksta vitamino B12 ilgesnį laiką, pokyčiai – dramatiški: gali sutrikti raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, normalus nervų sistemos darbas, atsirasti negrįžtamų smegenų, ypač atminties, pažeidimų, išsivystyti depresija, migrena. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo.

„Didžiausia rizika – vaikams. Jų smegenys dar tik vystosi, ir jeigu jiems trūksta vitamino B12, galime padaryti neatstatomą žalą visam likusia gyvenimui“, – pabrėžia T. Šliažaitė-Miller.

Virškinimo problemos, alkoholis, ligos ir kiti „vagiai“

Natūralus vitamino B12 šaltiniai – gyvulinės kilmės produktai, t. y. mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai. Tačiau net ir visavertė mityba ne visada gali užtikrinti pakankamą šio vitamino įsisavinimą.

„Atrodo, viską valgome, bet B12 gali trūkti, jeigu mūsų žarnyno veikla nėra puiki. Bėda ta, kad šiais laikais daug kas turi virškinimo sistemos problemų. Kone kas antras 50-metis geria vaistus nuo rūgštingumo, o mažas skrandžio rūgštingumas yra dažna vitamino B12 trūkumo priežastis. Be to, lietuviai, kaip ir britai, mėgsta alkoholį, o šis – tikrai ne į naudą“, – komentuoja T. Šliažaitė-Miller.

Kobalamino įsisavinimas silpsta ir su amžiumi.

„Jeigu mums yra daugiau kaip 60 metų, mūsų virškinimo sistema veikia ne taip sklandžiai, ir mes negaminame pakankamai skrandžio vidinio faktoriaus (angl. intrinsic factor), kuris yra reikalingas įsisavinti B12 ir kurio gamyba su amžiumi prastėja“, – teigia natūropatinės mitybos specialistė.

Kita grupė žmonių, potencialiai galinti patirti vitamino B12 deficitą – nėščios ir žindančios motinos. Nėštumo metu kūdikis ima mamos atsargas tam, kad susikrautų savąsias, tad keli nėštumai ir žindymo laikotarpiai gali išsekinti vitamino B12 atsargas mamoms, kurios šio vitamino su maistu negauna pakankamai.

Su B12 deficitu susiduria žmonės, kuriems diagnozuotos tam tikros ligos, pavyzdžiui, lėtinė uždegiminė virškinamojo trakto liga (Krono liga) arba genetinė autoimuninė liga, pasireiškianti žarnų nepakantumu rugių ir kviečių baltymui (celiakija).

Sergantieji diabetu labiau rizikuoja vitamino B12 trūkumu. Manoma, kad padidėjusi gliukozės koncentracija sulėtina kai kuriuos biocheminius procesus ląstelėje, dėl to padidėja šio vitamino suvartojimas. Taip pat nustatyta, kad gydant diabetu sergančius ligonius metforminu ši rizika dar labiau padidėja.

„Dar vienas svarbus momentas, kai šio vitamino stoka gali išsivystyti, – parazitai žarnyne ar esant žarnyno disbiozei. Šią problemą pakankamai dažnai pastebiu, kai mano pacientai darosi išmatų tyrimus“, – priduria natūropatinės mitybos specialistė.

Diagnozė ir gydymas – kaip nustatyti, ką rinktis?

Vitamino B12 trūkumas įvertinamas atlikus kraujo tyrimą. Kobalamino norma kraujyje suaugusiesiems yra 118–959 pmol/l. Visgi, pasak T. Šliažaitės-Miller, tyrimas ne visada parodo realią situaciją.

„Jeigu mūsų kraujo tyrimai rodo, kad B12 užtenka, tačiau mums pasireiškia jau minėti simptomai, ypač jeigu esame veganai (!), reikia pasikliauti savijauta. Kitas dalykas, jeigu patenkame į apatinę normos ribą, ir mus kamuoja simptomai, tikėtina, kad trūksta vitamino B12. Bet kuriuo atveju, jeigu jau artėjame prie apatinės ribos, rekomenduoju įtraukti B12 papildomai“, – sako T. Šliažaitė-Miller.

Rekomenduojama vitamino B12 paros dozė yra 3–4 μg (mikrogramai). Nėščioms ir maitinančioms moterims reikia 4–5 mikrogramų per parą. Svarstant apie papildus, svarbu įvertinti organizmo gebėjimą juos pasisavinti.

Su maistu ar maisto papildais gautas vitaminas B12 absorbuojamas plonosiose žarnose. Tačiau tais atvejais, kai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimai (dėl amžiaus, vartojamų vaistų ar kitų ligų), trūksta vidinio faktoriaus, per žarnų sienelę gali būti absorbuojamas tik labai mažas šio vitamino kiekis.

Tokiais ir kitais atvejais sprendimas – rinktis pažangių technologijų būdu sukurtą mikrokapsuliuotą liposomose vitamino B12 formą. Liposoma – tai mikrokapsulė, kurios apvalkalas sudarytas iš giminingų ląstelėms komponentų, dėl to yra žarnyno ląstelių atpažįstamas ir lengvai patenka į jų vidų.

Mikrokapsulė yra mažesnė už ląstelę, todėl liposominis vitaminas tinkamas absorbcijai žarnyno ląstelėse be papildomo smulkinimo ir greitai pasisavinamas. Patentuota efektyvaus pasisavinimo technologija užtikrina mikrokapsulių pagaminimo kokybę (mikrokapsulės dydį, vienodumą, iš ko pagaminta ir pan.).

Per kiek laiko atsistato reikalinga vitamino B12 norma? Be abejo, tai priklauso nuo individualių kiekvieno organizmo poreikių, mitybos pokyčių bei vartojamų papildų. Visgi daugeliu atvejų tai trunka mažiausiai kelias savaites ir galbūt kelis mėnesius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.