Neigiamai veikia vaikų brendimą
Šiais laikais dažniausiai informacija pasiekiama kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, o per COVID-19 pandemiją pasitelkus nuotolinį mokymąsi šis procesas dar labiau suintensyvėjo.
Kuo daugiau informacinių technologijų, tuo daugiau tiek moksleivių, tiek vyresnių žmonių susiduria su regėjimo problemomis. Akių nuovargis ir išsausėjimas neigiamai veikia regėjimo kokybę. Tai ypač aktualu tiems vaikams bei moksleiviams, kurie nešioja akinius ar kontaktinius lęšius.
Nekreipiant dėmesio į šias bėdas gali ne tik išsivystyti sunkesnės akių ligos, kamuosiančios visą likusį gyvenimą, bet ir atsirasti kitų problemų. Sutrikus regėjimui sunkiau perprantama informacija, gali pasireikšti kiti organizmo negalavimai, o tai neigiamai veikia vaikų augimą ir brendimą.
Prastesnis regėjimas gali riboti ir sporto šakų, profesijų pasirinkimą. Tad kaip reikėtų stabdyti pirmiausia jaunosios kartos regėjimo problemų plitimą?
„Riboti mokymą ir lavinimąsi naudojant šiuolaikinius elektroninius prietaisus? Tikrai ne, – įsitikinusi labdaros ir paramos fondo „Angelo akys“ įkūrėja Aušra Baltonienė. – Juk išsilavinimas, šiuolaikinės technologijos ir jų naudojimas yra svarbu ruošiant vaikus ateities veiklai.“
Moko mankštinti akis
Panevėžiečių įkurtas fondas ėmė propaguoti prevencines akių ir regėjimo saugojimo mankštas. Tinklalapyje www.angeloakys.lt galima rasti ne tik patarimų, kaip palaikyti esamą regėjimą ar net jį pagerinti, bet ir specialių mankštų akims.
Remdamiesi pasaulinės patirties analize panevėžiečiai pirmiausia siūlo ugdyti vaikų įpročius – skaitant, rašant ar piešiant taisyklingai naudotis įvairiais prietaisais, laikytis reikiamo akių atstumo nuo ekranų ar kitų veiklos įrankių.
Pasaulinėje praktikoje seniai žinomas akių ir regėjimo saugojimo būdas yra prevencinės mankštos. Mokant vaikus ir moksleivius savarankiškai atlikti akių mankštas, kaip yra mokoma valyti ir prižiūrėti dantukus, formuojami bendri kūno priežiūros įgūdžiai.
Pernai fondas „Angelo akys“ kreipėsi į šalies savivaldybes ir atsakingas ministerijas ragindamas mokyklose imtis priemonių saugant vaikų regėjimą. Fondo iniciatyva buvo įtraukta ir į Lietuvos prezidentūros projektą „Lietuvos galia“.
„Kas svarbiausia vaikams ir moksleiviams skaitant, rašant ar piešiant, naudojantis elektroniniais prietaisais? Tai sėdėjimo poza, apšvietimas, naudojimosi trukmė ir daromos pertraukos“, – sakė fondo „Angelo akys“ vadovė A.Baltonienė.
Ypač tai aktualu naudojantis elektroniniais prietaisais, pirmiausia išmaniaisiais telefonais. Dėl mažo ekrano akių valdymo raumenys veikia pasyviai, o akių fotoreceptoriai yra tiesiogiai veikiami elektromagnetinio spinduliavimo, perduodančio matomų vaizdų spalvas.
Rūpintis akimis turi būti įprotis
Dirbant kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais prietaisais pertraukas ir jų metu akių mankštą reikėtų daryti kas 45 minutes, kiekvienai iš jų skiriant apie 4–5 minutes. Mankštą galima atlikti individualiai ir su visu kolektyvu, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, namuose, įvairiose stovyklose bei kitoje aplinkoje.
Kad yra norinčiųjų saugoti vaikų akis ir regėjimą, parodė pernai vasarą fondo „Angelo akys“ organizuota sveikatingumo stovykla „Pelėdžiukų linksmybės“, kurioje dalyvavo per 30 vaikų. Tokio pobūdžio stovyklas planuojama rengti kiekvienais metais.
Labai svarbu, kad reikiamų sąlygų laikymasis bei sisteminis akių ir regėjimo mankštų darymas vaikams taptų norma ir geraisiais įpročiais, kurie ne tik juos lydėtų visą gyvenimą, bet kad tuos įpročius jie perduotų ir ateinančioms kartoms.
Fondo „Angelo akys“ vadovė A.Baltonienė iš savo patirties pasiūlė akių atpalaidavimo („palmingo“) ir akių judesių (žvilgsnio krypties keitimo) pratimų. Šie pratimai išpopuliarėjo pasaulyje, nes yra paprasti, juos atlikti gali tiek vaikai, tiek suaugusieji, nereikia specialios patalpos, tai galima daryti namie, prekybos centre laukiant eilėje prie kasos ar keliaujant automobiliu.
Akių pratimai
Akių atpalaidavimas, arba vadinamasis „palmingas“ (išvertus iš anglų k. „palm“ reiškia delną), ne tik padeda pailsėti akims. Nuo seno šiuos pratimus naudoja jogai. Juos siūloma atlikti pajutus akių nuovargį ir įtampą. Akių mankšta atliekama tam tikra tvarka. Iš pradžių reikia atsipalaiduoti ir nusiraminti. Pasistenkite 1–2 minutes ritmingai kvėpuoti, kelis kartus užsimerkite, stenkitės galvoti apie malonias emocijas sukeliančius dalykus.
Kitas veiksmas – nuplovus ar dezinfekavus delnus patrinti vieną į kitą, kol juose bus juntama šiluma. Vėliau šiek tiek išgaubtais delnais, bet nesiekdami blakstienų uždenkite akis taip, kad neliktų jokių plyšių tarp pirštų, pro kuriuos galėtų patekti šviesa.
Uždėkite delnus švelniai, nespauskite nosies, kad nebūtų sutrikdytas kvėpavimas. Kad geriau atsipalaiduotumėte, svajokite apie malonius dalykus, kvėpuokite lėtai – įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite pro burną.
Įsitikinę, kad šviesa nepatenka į akis, lėtai užsimerkite, bet neįtempkite vokų, stenkitės tokią būseną išlaikyti 1–2 minutes.
Galima būti užsimerkus ir ilgesnį laiką, nes kai kurie specialistai pataria ilginti pratimo trukmę iki 5 minučių. Tačiau gali būti naudingas ir trumpalaikis atsipalaidavimas, atliekamas vos 10–15 sekundžių.
Vėliau atitraukę delnus nuo akių atsimerkite, bet tai darykite pamažu, kad akys priprastų prie šviesos. Galite kelis kartus lėtai sumirksėti. Galima akis atmerkti dar prieš atitraukiant delnus nuo jų. Manoma, kad „palmingas“ duoda daugiausia naudos, kai visi pratimai atliekami sėdint ir atsirėmus alkūnėmis į stalą, taip pat galima pratimus daryti stovint.
Poveikis regėjimui bus dar geresnis, jei šie pratimai bus atliekami kaip kasdienės akių mankštos dalis.
Skubioji pagalba pavargusioms akims gali būti ir pratimai, kai keičiama žvilgsnio kryptis. Dar 1901 metais amerikietis akių gydytojas Williamas Batesas (1860–1931) parašė darbą, kuriuo norėjo įrodyti, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – susiję su akis valdančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įsitempę, o kai kurie per daug atsipalaidavę. Nusivylęs akiniais, kurie prasto regėjimo neišgydo, amerikiečių oftalmologas W.Batesas taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda akių valdymo raumenis atpalaiduoti arba įtempti.
Akių judesių (žvilgsnio krypties keitimo) pratimai taip pat mažina akių nuovargį, padeda apsaugoti regėjimą, o kai kuriais atvejais gali jį netgi pagerinti. Kai kurie specialistai pripažįsta, kad akių judesių pratimai lavina atmintį, stimuliuoja smegenų veiklą.
Šiems pratimams atlikti nereikia jokios specialios įrangos ar priemonių. Akių judesių pratimų esmė – žvilgsnio krypties kaitaliojimas, pradedant iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, tada aukštyn, žemyn ir atvirkščiai.
Šie pirminiai pratimai gali būti papildomi sudėtingesniais judesiais. Pratimų sudėtingumas priklauso nuo to, ar jie skirti vaikams, ar suaugusiesiems. Mažiems vaikams iš pradžių patariama atlikti pratimą, kai akių žvilgsnis keičiamas tik horizontalia ir vertikalia kryptimi, o prie sudėtingesnių pratimų pereiti vėliau.
Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tokių apribojimų nėra, visus pratimus patariama atlikti kartojant nuo vieno iki kelių kartų. Žvilgsnio krypties keitimo pratimus, kaip ir akių atpalaidavimą, sveika atlikti bent kartą per dieną, tačiau tokia mankšta gali būti kartojama ir dažniau.
Tai priklauso nuo krūvio, kuris tenka akims, taip pat nuo juntamo akių nuovargio.
