Netradiciniai užsiėmimai
„Gal universitete greitai bus nuomonės formuotojo specialybė? Antrokai mokysis kurti ir kelti populiarius „TikTok“ video?“ – nuostabos neslėpė viena mama.
Skambiu pavadinimu pasivadinę organizatoriai influencerių kartą užauginti žada ne tik sostinė, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Anykščiuose, Molėtuose, Utenoje ir Zarasuose. Kas bus tiksliai mokoma užsiėmimų metu – būrelio sumanytojai nedetalizuoja, kaip ir informacijos, kas būtent bus tie jaunąją kartą mokantys nuomonės formuotojų specialistai. Būrelio kaina 25–30 eurų mėnesiui pasinaudojus neformalaus vaikų švietimo krepšeliu, kuris suteikia 20-ties eurų nuolaidą. Jei jį panaudojote kitose įstaigoje, užsiėmimų kaina atitinkamai šokteli iki 45–50 eurų už mėnesį pamokų.
Į netradicinius užsimimus tik mergaites kviečia kiti organizatoriai – savo kursuose jie tikisi įkvėpti jaunas paneles pasitikėti savimi, pamilti net ir didžiausius savo trūkumus bei įgauti įgūdžius, kurie pravers suaugus. Grupės skirstomos pagal amžių 9–11 ir 12–14 metų mergaitėms. Mėnesio kaina yra 115 eurų, bet dabar taikoma nuolada ir kainuoja 89 eurus. Pamokos vyks dukart per savaitę.
Įsigilinti turi tėvai
Edukologė, „Family Lab Academy“ įkūrėja Jovita Starkutė pripažįsta, kad neformalaus ugdymo pasiūla vaikams yra stipriai padidėjusi. Jei anksčiau buvo meniniai ar sportiiai užsiėmimai, dabar spektras ženkliai įvairesnis.
„Pasiūla didžiulė, todėl ir tėvų atsakomybė jį atsakingai pasirinkti – padidėja“, – naujienų portalu lrytas.lt teigė ji.
Lygiai taip pat skiriasi ir neformalaus ugdymo rezultatas – vienur vaikai įgija papildomas žinias, kitur socializuojasi ir smaigia praleidžia laiką.
„Neformalaus ugdymo nauda vaikams yra didžiulė, tačiau priklauso nuo to, kas pasirenkama, kokios srities gebėjimai yra gilinami, kiek ilgai yra lankoma ir kaip dažnai lankoma. O jei mokykloje didelis tempas, vaikai gali pasirinkti laisvą, įdomią veiklą, kuri vaikams suteikia atsipalaidavimo. Bet kokiais atvejais neformalus laikas ir veiklos vaikams leidžia socializuotis kitose aplinkose, susipažinti, bendrauti, įgyti papildomų žinių ir įgūdžių, kurie galbūt ne visada giliai paliečiami ir ugdomi įstaigoje“, – pabrėžia Jovita.
Edukologė pripažįsta, kad šiuolaikiniai vaikai dažnai užsiėmimus užsinori lankyti pamatę reklamą ar išgirdę iš bendraamžių, todėl labai susitarti, kiek laiko vyks tyrinėjimas: „Vaikai, neretai pabandę ir susidūrę su pirmaisiais iššūkiais nori veiklos atsisakyti jų net neįveikus. Todėl svarbu sutarti su vaikais ir būtinai laikytis, kiek būrelis bus lankomas siekiant pažinti ir suprasti veiklą, tinkama ar netinkama ji vaikui.“
Pasak J. Starkutės tėvų laukia itin svarbi užduotis – įsigilinti į būrelio turinį vien todėl, kad būtų pateisinti vienos ar kitos pusės lūkesčiai.
„Renkantis būrelį reikėtų domėtis ne tik skambiu pavadinimu, aprašymu, patogiu pasiekiamumu ar tiesiog reikalingu tuo metu tėvams vaiko užimtumu, bet ir turiniu, temomis, perduodamos vaikams vertybėmis. Svarbu pasigilinti ne tik į suteikiamas žinias, formuojamus įgūdžius, bet ir perduodamas vertybes. Klausimai tėvams – ar jos sutampa su šeimos skiepijamomis vaikams vertybėmis? Pavyzdžiui, kaip ten dirbantys pedagogai reaguoja į emocijas, nesėkmes, dalijimosi ir kitas bendradarbiavimo situacijas būrelio metu? Ar atsižvelgiama į kylančias emocijas, ar padedama vaikui suprasti, jas valdyti ir pan.? Ar gilinamasi tik į suplanuotas veiklas?“, – vardija Jovita.
Būrelių įvairovė, pasak jos, priklauso nuo paklausos – jei nebūtų besidominčių, tada ir tokių užsiėmimų niekas nesiūlytų.
J.Starkutė besirenkant būrelius siūlo atkreipti į keletą kriterijų:
1. Labai svarbu sužinoti daugiau apie pačią organizaciją, turimą jos patirtį pasirinktoje srityje, susipažinti su būrelio aplinka, esančiomis joje priemonėmis.
2. Susipažinkite su pamokas vedančiais specialistais, sužinokite daugiau apie jų patirtį, kompetencijas, kaip jie patys mokosi, auga ir tobulėja.
3. Pasidomėkite veiklos turiniu, ko ir kaip, kokiais metodais remiantis vaikai bus mokomi, ką mokysis, kokios temos, kokie gebėjimai bus ugdomi. Svarbu pakalbėti, kokiomis vertybėmis ugdymo procese yra vadovaujamasi, kokia kultūra vaikams yra diegiama ir formuojama. Nes būrelis nėra vien tik mokymasis, lygiagrečiai eina vertybiniai dalykai, kurie diegiami vaikams ir mokytojams bendraujant ir bendradarbiaujant.
Visko nori greitai ir lengvai
„Šiuolaikinė visuomenė nori viską gauti greitai ir lengvai – tą tendenciją galime matyti tiek suaugusiems siūlomuose seminaruose, tiek vaikų užsiėmimuose. Noriu būti influenceriu, nes galėčiau gerai gyventi, pirkti gražius daiktus ir daug keliauti, bet apie nematomas šio darbo puses niekas nekalba, tad, galima sakyti, einame per manipuliaciją ir apgaulę“, – teigia studijos „Anime psichologija“ psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.
Pasak jos, nėra nieko blogo, kai grožio specialistas moko mergaites, kaip susitvarkyti nagus, laikytis higienos, bet svarbu likti savo žinių rėmuose ir nemanyti, kad paskaičius keletą knygų ar aplankius gyvenimo būdo seminarų, jau galime mokyti kitus, kaip tapti sėkmingu ar laimingu.
„Mes sukuriame stiprią iliuziją, ypač paaugliams, kad nieko nedarydamas gali kažką turėti, svarbu patikėti savimi. Konsultuodama žmones dažnai matau, kad jie bijo kažką daryti, bet tik gerai išanalizavę galime atverti kiekvienam individualius blokus ir jau jis gali su didesne drąsa artėti prie bandymo. Jei mokysime vaikus, kad viskas lengvai pasiekiama, baigsis greitosiomis paskolomis su didelėmis palūkanomis“, – ironizuoja psichologė.
Dėmesys – specialistų profesionalumui
Tiems tėvams, kurie nuo mažumės vaikams parenka būrelius investuodami į atžalą ir planuodami jiems gyvenimą bei karjerą, V. Bartkutė-Vyšniauskienė siūlo pristabdyti ir palaukti, kol vaiko poreikiai bus ryškesni.
Mažesnių vaikų, tėvai pirmieji dažniausiai sužino informaciją apie užklasines veiklas ir tada gali pasiūlyti ikimokyklinukams ar pradinukams tam tikras veiklas. Paaugliai šias žinias gauna iš draugų ir socialinės žiniasklaidos, tad dažnai „pasimauna“ ant veiklų su skambiais pavadinimais.
„Tai nėra blogai – galima nueiti ir pabandyti viską, bet svarbiausias dalykas vaikams ir tėvams – išsaugoti sveiką protymą ir kritišką mąstymą. Ne viskas 100 proc. mums tinka, nėra ne vienos pasaulyje mokyklos, kuri visus absoliučiai išmokytų būti laimingu ir sėkmingu, nes tai individualūs dalykai, kaip ir jūsų vaikas“, – pabrėžia vaikų ir suaugusių psichologė.
Kalbant apie moteriškumo ugdymą mergaitėms Viktorija pastebi, kad dabar ir pačios paauglės nori prašokti tą nemalonų laiką, kai santykis su kūnu yra sudėtingas, pokyčiai neįprasti.
„Turime kalbėti apie pokytį, o ne apie moteriškumą. Meilės sau moumas yra skambus pavadinimas – kas ta meilė sau? Ir kas tas specialistas, kuris to mokys?“, – retoriškai klausia psichologė.
Ji pataria leisti vaikams išbandyti norimas veiklas, nežudyti užsidegimo „noriu būti dainininke“, komentarais „tu dainuoji, kap višta“. Kaip ir edukologė J. Starkutė, taip ir psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pataria iš anksto susitarti laiką, kiek truks tas pabandysimas, kada vaikas priims sprendimą tęsti ar mesti veiklą.
„Būrelį reikia atsirinkti kritiškai, nepriimti kitų žmonių pažadų, kaip šventos tiesos – niekas negali pasakyti, kad visiems viskas bus gerai, nes gali būti visaip. Specialistai gali pasidalinti savo gyvenimo istorija, bet ne mokyti – jam pavyko, bet jis nežino ar kitams pasiseks. Gerai, jei tipiniai atvejai, pavyzdžiui, mes kiekvienas galime išimti paviršiuje esantį pašiną, bet įlūžusį giliau ištrauks ar išpjaus tik gydytojas. Taip ir kalbant apie tą patį pasitikėjimo ugdymą – ne veltui mokomasi šešis ar net dešimt metų, kad sugebėtume spręsti tokias situacijas, nes gali pasisukti viskas ir suicidine linkme. Specialistas turi gebėti valdyti pasekmes“, – pabrėžia psichologė Viktorija.
