Praėjusiųjų metų lapkritį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pasidalijo geromis naujienomis. Pasidžiaugta, kad pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja.
Tačiau neprabėgo nė metai ir optimizmą pakeitė kur kas niūresnės nuotaikos.
Liūdnai konstatuojama, kad smurto prieš vaikus atvejų šalyje daugėja drastiškai.
Nemaloni statistika
Vaiko teisių gynėjų surinkti duomenys rodo, kad smurto prieš vaikus atvejų lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius išaugo 14 procentų arba beveik 200 atvejų visoje Lietuvoje.
Išaugo ir bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius. Jų per šių metų pirmąjį pusmetį sulaukta beveik 2,5 tūkst. daugiau (22 328) nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį (19 835).
Nors ir toliau didžioji dalis vaiko teisių pažeidimų išlieka nesmurtinio pobūdžio, tačiau auga beveik visų smurto rūšių skaičiai.
Beveik 6 proc. nuo visų gaunamų pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus yra apie smurto atvejus.
Net 45 procentai visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės – tėvai.
Nors visi puikiausiai žino, jog jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos, visa tai vyksta kasdien. Remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus apie 67 procentus smurto atvejų fiksuojama miestuose.
Pajūris – ne išimtis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad didėjant smurto prieš vaikus atvejų skaičiui visoje Lietuvoje, Klaipėdos apskritis nėra išimtis.
„Klaipėdos apskrityje taip pat pastebima smurto prieš vaikus atvejų daugėjimo tendencija. 2021 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos apskrityje gauti 2237 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 122 buvo smurtiniai atvejai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje fiksuota beveik 2300 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 5 proc. atvejų (131) pranešta apie smurtą.
Fizinio smurto – 67 atvejai, seksualinio – 8, psichologinio – 24, nepriežiūros – 32“, – teigė A. Žilinaitė.
Tiria ir policija
Smurtas prieš vaikus nelieka ir be teisėsaugos dėmesio. Tik ne visada pavyksta jį įrodyti.
Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius uostamiestyje dėl prieš vaikus iki 14 metų amžiaus panaudoto smurto pradėta apie 15 ikiteisminių tyrimų. Šeši iš jų nutraukti nesant nusikaltimo požymių.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu pradėti aštuoni tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai. Šeši iš jų nutraukti nesant nusikaltimo požymių.
Kenčia ir mergaitės, ir berniukai
Įvairų smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia nuo jo kenčia vaikai nuo 10 metų.
Pastebėta, kad dažniau fiziškai smurtaujama prieš berniukus nei prieš mergaites.
2021 m. I pusm. nuo jo nukentėjo 442 berniukai ir 338 mergaitės. O 2022 m. pirmąjį pusmetį fizinį smurtą patyrė 401 mergaitė ir net 844 berniukai.
Seksualinio smurto atvejų padaugėjo nuo 120 atvejų (99 mergaitės, 21 berniukas) praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 137 atvejų šiais metais. Daugiausia seksualinio smurto patyrė mergaitės (115 atvejų).
Šiek tiek mažėjo vaikų nepriežiūros. 2021 m. I pusmetį tokių atvejų buvo 401 (185 mergaitės, 216 berniukai), o šiais metais – 257 (143 mergaitės, 114 berniukai).
Vis dar sunkiausiai visuomenėje atpažįstama smurto rūšis – psichologinis smurtas. Tačiau ir jo atvejų skaičius išaugo nuo 115 atvejų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 129 atvejų šiais metais. Šios rūšies smurtą dažniau patiria mergaitės.
Priežastys – ne paslaptis
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, smurto prieš vaikus atvejų daugėjimui įtakos turėjo pastarųjų keleto metų globalūs įvykiai pasaulyje.
Nerimas, nepasitenkinimas, neapibrėžtumas neretai prasiveržia smurtu artimoje aplinkoje.
„Svarbu suprasti, kad keletą metų trukusi pandemija, gyvenimo ribojimai padarė didžiulę žalą žmonių psichikos sveikatai, išbalansavo mūsų visuomenę.
Šių metų pradžioje prasidėjęs karas Ukrainoje dar labiau paaštrino šią situaciją ir įaudrino žmones, tad dar labiau padaugėjo smurto artimoje aplinkoje. Deja, dažnai nuo jo nukenčia vaikai“, – teigė I. Skuodienė.
Smurtas būna įvairus
Visuomenėje smurtu dažnai laikomas tik fizinio skausmo sukėlimas, pamirštant, kad smurtu prieš vaiką laikomas ir vaiko žeminimas bei nepagarba jam, nuolatinis rėkimas ant vaiko. Visa tai yra psichologinis smurtas.
Lietuvos įstatymais yra apibrėžtos keturios smurto prieš vaikus formos – fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
Anot specialistų, lengviausiai iš visų formų atpažįstamas fizinis smurtas: pliaukštelėjimas, trenkimas, mušimas.
Psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, vaiko normaliai raidai būtinos veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas.
Seksualiniam smurtui priskiriami įvairūs prisilietimai prie intymių vaiko vietų, vertimas liesti kito žmogaus intymias vietas, sekso scenų rodymas ar jo seksualinis išnaudojimas.
Smurtu įvardijama ir vaiko nepriežiūra, kuri reiškia nuolatinį vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.
Ateitis – neguodžianti
„Manome, kad smurto prieš vaikus atvejų statistika ir toliau augs. Tai dėl atsinaujinusių galimybių lengviau identifikuoti smurto atvejus, nes karantino metu buvo mažiau tiesioginių kontaktų, todėl galimas smurto apraiškas buvo sunkiau pastebėti.
Smurto prieš vaikus daugės ir dėl suprastėjusios psichikos sveikatos padėties visuomenėje. Todėl reikia kuo skubiau plėsti paslaugų tinklą ir galimybes žmonėms laiku gauti reikiamą pagalbą“, – neabejoja I. Skuodienė.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, šiuo metu aktualios įvairios pagalbos ir terapijos formos, galinčios padėti sunkumus patiriančioms šeimoms greičiau išspręsti problemas.
Apie tai aktyviai diskutuojama su šalies savivaldybėmis, socialiniais partneriais, ieškoma įvairių paslaugų plėtros būdų.
Vienas iš sėkmingai veikiančių inovatyvių metodų yra šiuo metu tarnyboje vykdoma bandomoji multidimensinės šeimos terapijos programa.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog ji jau duoda pirmuosius rezultatus ir yra labai gražių pavyzdžių, kai šeimoms pavyksta pakeisti gyvenimo būdą, išspręsti savo problemas ir gyventi darniai.
Siekiant spręsti smurto prieš vaikus problemą, šiuo metu rengiama mokymų programą tėvams. Tikimasi, kad ji padės lengviau suprasti vaikus, ypač paauglius, ir rasti nesmurtinius problemų sprendimo būdus.
Šiais metais jau buvo pristatyta kino terapijos metodika, kurios apmokyti daugiau nei 100 su vaikais dirbančių specialistų, galinčių identifikuoti smurto prieš vaikus atvejus.
