Kur dingsta motyvacija mokytis?
Šiuolaikiniame pasaulyje mokytis būtina visą gyvenimą, tačiau ne kiekvienam pavyksta užtikrinti nuolatinį savo augimą. Neretai ir suaugusiam sunku atsakyti, kodėl vieną dieną džiuginęs darbas ar veikla nebedžiugina, sumažėja energija ir noras veikti, atsiranda nuobodulys, apatija. J. Starkutė pabrėžia, jog „norint suprasti, kur dingsta motyvacija, svarbu suvokti, kur ji kuriasi ir iš kur atsiranda“.
„Kiekvienas jaučiamės pakylėtas ir turintis kalnus motyvacijos, kai atliekame veiklas, kurios susijusios su mūsų individualiomis stiprybėmis ir gebėjimais, kuriose galime panaudoti turimas žinias, patirtis ir potencialą, kai jaučiamės įvertinti, kai mėgaujamės procesu, esame laimingi ir pasitikintys savimi“, – pasakoja edukologė.
Anot pašnekovės, vaikai iš prigimties pasižymi smalsumu, noru pažinti naujus dalykus ir mėgautis procesu. „Vėliau tampa labai svarbu suprasti mokymosi naudą ir prasmę, kodėl ir kam tai darome, nes tai skatina su užsidegimu siekti akademinių žinių“, – akcentuoja J. Starkutė.
Visgi ilgainiui pažinimo procesas tampa rutiniškas, nauji dalykai virsta įprastais, siekį atrasti nebelydi pagyrimai, o vis dažniau pasigirstanti kritika tik dar labiau slopina motyvaciją.
„Šiuolaikiniai vaikai, susidūrę su iššūkiais, greitai pasiduoda, nuliūsta ar nori imtis kitos veiklos, tuo pačiu krenta ir motyvacija mokytis, todėl ugdymo procese dėmesys turi krypti į pačio vaiko asmenybės ugdymą, stiprinimą“, – teigia moteris.
Ji atkreipia dėmesį į tai, jog motyvacija mokytis susijusi su atsakomybe, todėl svarbu, kiek pats vaikas jaučiasi atsakingas už save ir savo mokymąsi. „Tėvams tampa vis sudėtingiau priversti vaiką iš tikrųjų kuo nors domėtis, todėl kalbėti jau reikia apie mokymąsi mokytis“, – konstatuoja švietimo konsultantė.
Modernios ugdymo metodikos gelbėja tradicinį mokymą
Elementarus žinių, informacijos perteikimas mokiniams kartais atrodo nuobodokai, todėl jų motyvacijai sužadinti ir ugdymo procesui paįvairinti pasitelkiamos patyrimio ugdymo ir STEAM metodikos.
„Tai vienos svarbiausios ir šiuolaikinių vaikų poreikius atliepiančios metodikos, kurių pagrindas – pažinimas, bandymai, tyrinėjimai“, – užtikrintai sako J. Starkutė. Moters įkurtoje visuminio ugdymosi šeimai akademijoje didelis dėmesys yra skiriamas būtent šiems ugdymo būdams, nes jie „yra vaikams įdomūs ir tinkami mokymosi procese žinioms, įgūdžiams įgyti bei motyvacijai didinti, išlaikyti“.
Patyriminis ugdymas, priešingai nei tradicinis, kur akcentuojamos žinios, protavimas, kviečia moksleivius mokytis iš savo asmeninės patirties. Edukologė įsitikinusi, kad šiuolaikiniams bei smalsiems vaikams, kurie patys nori bandyti, patirti toks mokymosi būdas yra ypač naudingas ir reikalingas. Verta paminėti ir STEAM metodą, kurio esmė – integruotas mokymasis. Kitaip tariant, moksleiviui sudaroma galimybė tuo pačiu metu mokytis kelių mokslo sričių ir pritaikyti įgytas žinias praktiškai.
Moksleiviai neretai naudojasi ir kitu išmaniu ugdymo būdu, kurio centre atsiduria išmanieji įrenginiai ir internetas. Jie turi galimybę naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, kurie dažnu atveju yra įdomesni nei teorinės pamokos, o mokytojas neatstoja greito, interaktyvaus interneto, kuris leidžia savarankiškai susirasti reikiamą informaciją internete, domėtis papildomai ir gilinti žinias.
J. Starkutė pabrėžia, kad pedagogo vaidmuo mokymo procese yra išskirtinai svarbus ir jo negali pakeisti internetas. „Laikas su ugdytoju turi būti kitoks, kupinas pokalbių, refleksijų, pamąstymų, ko vaikai negali gauti ieškodami informacijos ar žiūrėdami video medžiagą, – įžvalgomis dalijasi specialistė, – pamokose turi būti kuriama vertė per santykį, per tokį dalinimąsi, kokio negali rasti internete. Taip ir didėja motyvacija, domėjimasis tuo dalyku – per žmones, santykį, skatinimą, motyvavimą ir įkvėpimą.“
Komplikuotos motyvacijos paieškos
Mokinių noras mokytis priklauso nuo daugybės veiksnių, vienas iš jų yra aplinka, kuri gali būti tiek motyvacijos skatintoja, tiek slopintoja. „Tėvai, draugai, jų pasiekimai ir laimėjimai, nuolatinis kalbėjimasis, dalinimasis pavydžiais, kur žinios pasitarnavo, kokius sprendimus leido priimti turima informacija“, – motyvuojančią aplinką apibūdina edukologė.
Pasak jos, ugdymo įstaigoje neturėtų būti pamirštos vaiko šeimoje suformuotos ar įgimtos asmeninės savybės, tokios kaip užsispyrimas, kantrybė, mąstymo gebėjimai ir daugelis kitų.
„Vienas iš sunkumų, kylančių ugdytojams, suprasti, kad vaikai yra kitokie, matyti, kaip jie mokosi, kas jiems įdomu ir kaip jie mato pasaulį“, – konstatuoja specialistė ir priduria, jog vaiko gilesniam pažinimui rasti daugiau laiko yra sudėtinga.
Ugdymas prasideda dar kūdikystėje, kai formuojamas įgūdis mokytis, o vaiko pirmaisiais ir svarbiausiais mokytojais tampa tėvai.
„Vaikutis dar nemoka vienas žaisti, neranda sprendimų ir kyla daugybė iššūkių atlikti vieną ar kitą veiksmą. Ką daro tėvai? Padeda, skatina ir motyvuoja, žaidžia kartu ir rodo galimus sprendimus, o savarankiškėjant – atsitraukia ir leidžia vaikui kurti, veikti pačiam“, – kalba J. Starkutė ir sako, kad nuolat būdami šalia vaikų, juos drąsindami ir skatindami tėvai moko.
Visa tai daro įtaką ir kituose amžiaus tarpsniuose. „Vaikui būtina leisti pačiam patirti ir bandyti, o atsiradus kliūtims bei iššūkiams – skatinti nepasiduoti ir bandyti iš naujo. Tikriausia čia ir slypi motyvacijos, noro mokytis esmė“, – samprotauja edukologė. Ji ragina pagalvoti, kas mus pačius motyvuoja nuolat augti, tobulėti ir mokytis, nes tai dažnai veikia ir vaikams.
