Psichologė apie vaikų išdaigas: statymas į kampą padės trumpam

Žaisdamas kamuoliu išdaužė kaimynų langą. Važiuodamas paspirtuku subraižė automobilį. Tokiomis istorijomis apie savo vaikus dalijasi beveik visi tėvai – mažųjų išdaigos dažnai baigiasi nuostoliais tėvams, nes būtent jie turi kompensuoti išlaidas. Apie tai, kodėl vaikai taip elgiasi kalba psichologė, o kaip išvengti papildomų išlaidų – draudimo ekspertai.

Civilinės atsakomybės draudimas padės išvengti papildomų išlaidų, kurias patirsite po vaikų išdaigų.<br>„Unsplash“ nuotr.
Civilinės atsakomybės draudimas padės išvengti papildomų išlaidų, kurias patirsite po vaikų išdaigų.<br>„Unsplash“ nuotr.
„Svarbu suprasti, kad visų pirma netinkamas vaiko elgesys dažnu atveju išduoda tam tikrą problemą artimoje vaiko aplinkoje ir turėtų būti priimamas kaip pagalbos šauksmas“, – pokalbį pradeda „Anima psichologija“ centro psichologė Upė Ernesta Gvozdė<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Svarbu suprasti, kad visų pirma netinkamas vaiko elgesys dažnu atveju išduoda tam tikrą problemą artimoje vaiko aplinkoje ir turėtų būti priimamas kaip pagalbos šauksmas“, – pokalbį pradeda „Anima psichologija“ centro psichologė Upė Ernesta Gvozdė<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-12-20 13:31

Vaikai irgi klysta

„Svarbu suprasti, kad visų pirma netinkamas vaiko elgesys dažnu atveju išduoda tam tikrą problemą artimoje vaiko aplinkoje ir turėtų būti priimamas kaip pagalbos šauksmas. Nors pagalbos yra šaukiamasi netinkamais būdais tai labai veiksmingai atkreipia aplinkinių dėmesį. Vaikui bet koks dėmesys yra dėmesys, tad vaikas nepratęs gauti „gero“ dėmesio t. y pagyrimų, paskatinimų, dėmesio gauna kitais t. y netinkamais būdais“, – pokalbį pradeda „Anima psichologija“ centro psichologė Upė Ernesta Gvozdė

Žinoma, veikia ir individualios vaiko savybės, kaip impulsyvumas ar padidintas aktyvumas. Šiuo atveju vaikui kyla sunkumų suvaldyti savo impulsus, kitaip sakant – pirma padaro, o tik tada pagalvoja.

„Vaikai dar tik mokosi pažinti, atpažinti savo emocijas, o kai mokaisi tai savaime suprantama, kad ir klysti. Dažnas vaikas augdamas girdi, kad pykti negalima, negražu, blogai, taip pyktis ir agresija, netinkamas elgesys yra suplakamas į vieną. Todėl netinkamas elgesys kartais tiesiog nutinka, įvyksta kaip jausmo išveika“, – paaiškina psichologė.

Siūlo sprendimą

Net ir atradus sprendimą, kaip teisingai elgtis su vaikais, verta pasirūpinti, kad dėl jų išdaigų nenukentėtų jūsų piniginė. „If“ civilinės atsakomybės draudimas – tai apsauga nuo netikėtų finansinių nuostolių, jei vaiko neatsargumas ar neatsakingas elgesys padarytų žalos kitiems žmonėms ar jų turtui.

Šis draudimas kompensuoja per neatsargumą įprastais, kasdieniais veiksmais vaiko padarytą žalą, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu subraižytaąkaimyno automobilį, žaidžiant krepšinį sužeidus draugą ir panašiais atvejais.

Šį draudimą galima derinti ir kitais, pavyzdžiui, vaikų sveikatos draudimu.

„Dvigubas vaiko draudimas susideda iš draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimo. Tai reiškia, kad draudimas galioja ir gausite piniginę pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, kad vaikas kuo skubiau pasinaudotų geresnėmis medicinos ar reabilitacijos paslaugomis. Taip pat turėsite užtikrintą apsaugą nuo netikėtų finansinių nuostolių, jei vaiko neatsargumas ar neatsakingas elgesys padarytų žalos kitiems žmonėms ar jų turtui. O drausti vaikus galite nuo pat gimimo“, – pataria draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė.

Tėvai kuria elgesio žemėlapį

Dažniausiai tėvai į netinkamą vaiko elgesį reaguoja bausmėmis nuo statymo į kampą iki telefono atėmimo. Pasak U.E.Gvozdės tokios priemonės sudrausmins tik kurį laiką ir tokia bausmė ne pamokys vaiką, bet tik baugina. Tėvų užduotis – būti saugiais žmonėmis savo vaikui, į kuriuos jis gali kreiptis pagalbos, jei vaikas mūsų bijo, į ką jam tuomet kreiptis?

„Daug svarbiau yra ieškoti tokio elgesio priežasties bei kokį poreikį vaikas patenkiną atitinkamai elgdamasis. Kiekvienas vaikas nori būti geru, būti mylimu, branginamu ir skatinamu, tačiau praktikoje neretai vaikai procese yra paliekami vieni, o vertinamas tik rezultatas. Kai keliaujame nuo taško A iki B, mums reikia ne tik koordinačių, bet ir žemėlapio. Suaugusiųjų užduotis yra sukurti žemėlapį ir suteikti nuoseklią pagalbą elgesio modeliavimo procese. Svarbu išmokti džiaugtis mažais žingsneliais link pokyčio, dirbti su savo lūkesčiais. Tuomet, skirti laiko ir pastangų žingsnis po žingsnio išmokyti vaiką kitokio elgesio modelio“, – pataria psichologė Upė Ernesta.

Vaikai visų pirma yra žmonės, todėl ekspertė primena, prieš imantis bausmių ar bandant vaiką išmokyti elgtis tinkamai, labai svarbu atkreipti dėmesį ar vaikas yra pavalgęs, pailsėjęs, galbūt buvo daug įspūdžių, emocijų kuriems reikia laiko susigulėti ir suvirškinti? Darbas su elgesiu turėtų vykti ramybės būsenoje, tik tada tiek mes, tiek vaikas galime blaiviai mąstyti ir susitelkti į mokymąsi.

Drausminimas nėra bausmė

Visi vaiką prižiūrintys, auginantys žmonės turi susitarti ir laikytis aiškių ribų ir taisyklių kurios galioja vaikui, geriausia jas nusistatyti kartu su vaiku. Ribos vaikui ne tik padeda suprasti ko mes iš jo norime, bet teikia ir saugumą.

Na, o jeigu kažkas jau nutiko, drausminimas turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus ir konkretaus atvejo, tačiau jokiu būdu tai negali būti vaiką žeminantys, gėdinantys ar smurtiniai būdai.

„Nubausti yra labai lengva, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neveikia. Tikslas, kad vaiko elgesys pasikeistų ir jis suprastų kaip tai padaryti bei būtų palaikomas viso proceso metu. Svarbu yra pradėti nuo paskatinimų ir dėmesio fiksavimo į teigiamus aspektus. Šitoj vietoj pasitarnauja įvairios apdovanojimų sistemos, taškų, lipdukų rinkimas, akcentavimasis į teigiamas vaiko savybes, elgesį. Taip pat, laikas kartu, nuolatinis kalbėjimasis ir vaiko įtraukimas į sprendimų paieškas yra vieni iš skatintinų būdų kaip tvarkytis su netinkamu elgesiu. Jei situacijos sprendimas apsunksta, svarbu nekentėti ir drąsiai kreiptis į mokyklų/darželių ar kitų įstaigų psichologus, kurie yra apmokyti ir turi atitinkamų žinių apie vaikų raidą, psichologinius procesus bei gali padėti susidaryti būtent jūsų vaikui tinkamą pagalbos planą“, – įžvalgomis dalijasi psichologė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.