Skubios pagalbos gydytoja pataria, kada kreiptis pagalbos: dažnai tėvai į priimamąjį keliauja be reikalo

Liga visada sukelia nerimo, o kai suserga vaikas – jaudulio dar daugiau. Dažnai girdimas medikų raginimas neskubėti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, tik kartais taip sunku susigaudyti: jau metas lėkti į ligoninę, ar galima ramiai gydytis namie. Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė atsako, kada nieko nelaukti ir kreiptis į medikus, o kada užtenka pagalbos namuose.

I. Sapagovaitė pataria tėvams objektyviai įvertinti vaiko sveikatą, galimybes gauti pagalbą iš arčiau esančių medikų ir tik tada skubėti į priėmimą.<br>123rf.com nuotr.
I. Sapagovaitė pataria tėvams objektyviai įvertinti vaiko sveikatą, galimybes gauti pagalbą iš arčiau esančių medikų ir tik tada skubėti į priėmimą.<br>123rf.com nuotr.
Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė atsako, kada nieko nelaukti ir kreiptis į medikus, o kada užtenka pagalbos namuose.<br>Santaros klinikų nuotr.
Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė atsako, kada nieko nelaukti ir kreiptis į medikus, o kada užtenka pagalbos namuose.<br>Santaros klinikų nuotr.
I. Sapagovaitė pataria tėvams objektyviai įvertinti vaiko sveikatą, galimybes gauti pagalbą iš arčiau esančių medikų ir tik tada skubėti į priėmimą.<br>123rf.com nuotr.
I. Sapagovaitė pataria tėvams objektyviai įvertinti vaiko sveikatą, galimybes gauti pagalbą iš arčiau esančių medikų ir tik tada skubėti į priėmimą.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 18, 2023, 6:45 AM

Tėvai neįvertina situacijos

Nuo gruodžio mėnesio Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius persikėlė į naujas patalpas Santariškių g. 7 ir įsikūrė naujai pastatytame, moderniame pastate.

Ir nors sąlygos apžiūrėti ir gydyti vaikus yra šiuolaikiškos, metų pabaigoje čia nusidriekė tokios laukiančių eilės, kad kai kurie tėvai su mažyliai jose praleido net po 6–7 valandas.

„Taip, pacientų srautai išaugo ne tik Santaros klinikose, bet ir kituose miestuose. Pastebėjome dvi tendencijas – ne visada tėvai kreipiasi į šeimos gydytoją ar pediatrą, o vietoje to skuba į skubios pagalbos skyrių taip sudarydami eiles. Antra, didžioji dalis tėvų – tik suskaudus ar sukarščiavus puola vežti vaiką į ligoninę, kai tuo tarpu galima pabandyti suteikti pagalbą namuose“, – neslepia priežasčių I. Sapagovaitė.

Ji pataria tėvams objektyviai įvertinti vaiko sveikatą, galimybes gauti pagalbą iš arčiau esančių medikų ir tik tada skubėti į priėmimą.

Įvardijo, kam pirmenybė

Jau daugiau nei dešimtmetį ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija dėl didesnio besikreipiančių pacientų kiekio, prailgėjusio laukimo laiko ir didesnės rizikos nepastebėti rimto susirgimo, kuriam svarbi kuo greitesnė pagalbą.

„Visi atvykę pacientai įvertinami – vaikams atliekamas vizualinis vertinimas, kaip kvėpavimas, sąmonės būklė ir kraujotaka. Vėliau atliekamas išsamesnis gyvybinių funkcijų matavimas, kurie leidžia įvertinti kokio rimtumo susirgimas“, – aiškina medikė.

Patiems rimčiausiems pacientams, kuriems reikalinga kuo skubesnė pagalba, suteikiama raudona spalva, mažiau skubiems – oranžinė, tada geltona, žalia ir mažiausiai skubūs mėlynos spalvos.

„Jei atvyksite su vaiku, kuriam pagalbą buvo galima suteikti poliklinikoje, kurio būklė nėra sunki, gali tekti palaukti ir kelias valandas, o didesniam srautui esant – net iki šešių valandų“, – primena Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.

Aišku, neišvengiamai kyla konfliktų, nes ne visi tėvai supranta tvarką, kitus veikia jaudulys dėl mažylio sveikatos.

„Pripažinkime, kad tai didžiulė problema, nes vien tas pasakymas jums teks palaukti porą valandų sukelia neigiamą reakciją. Priklauso ir nuo atvykusių žmonių, dauguma iš jų tą faktą priima nesiginčydami, nes jiems svarbiausia rezultatas. Kiti išlieja emocijas, bet darbuotojai nuo to nepradeda greičiau dirbti, o traumuojami psichologiškai, todėl ne visi gali dirbti priėmimo skyriuje ir dalis darbuotojų palieka“, – apgailestauja I. Sapagovaitė.

Greitoji ar vežti patiems?

Vaikui susirgus ir tėvams nusprendus, kad reikia keliauti į skubios pagalbos skyrių, dažnai kyla klausimas – vežti patiems ar kviestis greitąją medicininę pagalbą.

„Mano nuomone, greitoji medicininė pagalba reikalinga tuomet, kai įtariame sunkią traumą – kritimą iš aukščio, elektros trauma, autoįvykiai, nusideginimas ir panašios nelaimės. Tada, kai vaiko būklė gali blogėti greitai ir reikia, kad medikas būtų šalia bei suteiktų kvalifikuotą pagalbą“, – teigia gydytoja.

Kai vaiką kamuoja pilvo skausmai, sumušimas, karščiavimas ir visi kiti negalavimai, dėl ko negresia pavojus jo gyvybei bei esant patenkinamai būklei, tėvai gali patys vežti į priimamąjį.

Skubi pagalba vaikams suteikiama bet kokiu atveju, bet paprasčiau ir lengviau, jei medikai gauna vaiko asmens kodą – nesvarbu, tėvai parodys dokumentą ar patys pasakys.

„Važiuojant į priėmimo skyrių ,ypač savaitgalį poliklinikų nedarbo metu, kai didesni srautai ir galime prognozuoti, kad teks palaukti, mažesniems vaikams tėvai turėtų pasiimtų kas reikalinga – persirengti, atsigerti, maisto, žaisliuką. Nepanaudosite, tai nepanaudosite, bet jei prireiks – turėsite šalia“, – pastebi I. Sapagovaitė.

Pagalba namuose

Gydytoja taip aptarė negalavimų grupes, kaip padėti namuose prieš nusprendžiant ar verta kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Jei vaikas sukarščiavo: temperatūra yra organizmo kova su patekusiu virusu, bakterija ir tai rodo, kad organizmas kovoja. Ją mažinti reikėtų tada, kai vaiko būklė bloga ar blogėja – jis tampa vangus, lūpos ir liežuvis išdžiūvę. PIrmiausia reikėtų duoti ibuprofeno ar paracetamolio turinčius preparatus ir daug skysčių. Tėvai turi stebėti, ar būklė keičiasi, temperatūra mažėja, ar vaikas pakankamai šlapinasi. Priešingu atveju ar pastebėjus bėrimą, būklei blogėjant, prasidėjus traukuliams – skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Jei vaikas patyrė traumą: nuskausminimas, šaltis ir imobilizacija. Jei nugriuvo ir susimušė kelį, neskubėkite į priėmimą, o pirmiau šaldykite, duokite nuskausminančių vaistų ir, galbūt, vaikas tuoj bėgios. Jei matote, kad sumušta vieta ar galūnė deformuota, sutinusi, skausmas nemažėja, tada važiuokite į gydymo įstaigą.

Esant žaizdoms: išplaukite sužeistą vietą, uždėkite tvarstį ar pleistrą. Jei kraujavimas tęsiasi, skausmas nepraeina – tada kreiptis į priėmimą.

Jei nusidegino: šaldykite tekančiu vandeniu ir duokite nuskausminančių vaistų. Skausmui nemažėjant, esant dideliam nudegimo plotui – kreipkitės į medikus.

Jei pilvo skausmai: vaikams dažnai pasireiškia funkcinio pobūdžio pilvo skausmai susiję su maistu, todėl pirmiausiai ribokite egzotinius, keptus, rūkytus, aštrius produktus ir duokite drotaverino preparato (tokie, kaip „No-spa“). Jei nepraeina – tada kreiptis į medikus.

Jei patiria galvos traumą: neužmirškime nuskausminimo ir jei nustojo verkti, valgo, užsiima įprasta veikla, neskubėkite važiuoti į priimamąjį. „Atvykus iš karto, mes, kaip ir jūs, nematysime nieko. Vaikus po galvos traumos reikia stebėti dvi paras – pirmą intensyviai, paskui retkarčiais“, – paaiškina medikė.

Jei kosėja: susirūpinti tada, kai užsitęsęs, varginantis, trukdo miegoti, trinka kvėpavimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.