Viešoje erdvėje vis dažniau kalbant apie finansinį raštingumą klausimas apie tai neretai kyla ir vaikus auginantiems tėvams. Kada yra tinkamas laikas pradėti to mokyti vaikus?
Pirmos pamokos būna vaikystėje
Kauno Herojaus gimnazijos matematikos mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doktorantė Monika Grigaliūnienė sako, kad pirmąsias finansinio raštingumo pamokas vaikas gauna dar ankstyvoje vaikystėje.
„Kai mes kalbame apie finansinį raštingumą, tai atrodo didelė ir sudėtinga tema. Bet iš tiesų tai yra įgūdžiai, kurių mokosi jau ir ketverių metų vaikas. Jis turi monetą ir žino, jos užteks norimam daiktui, ar neužteks? Pirmokas, gavęs dovanų pinigų, taip pat dažniausiai žino, ką už juos pirks. Ar jam užteks, o gal dalis pinigų dar ir liks. Tai jau yra finansinis raštingumas“, – kalbėjo M. Grigaliūnienė.
Jei vaikas dovanų gautus pinigus taupo trokštamam pirkiniui ar poreikiui – tai taip pat yra finansinio raštingumo ugdymas.
„Iš pradžių tai yra lengva mokymosi forma ir net negalvojame, kad ketverių metų vaikas tokiu būdu mokosi finansinio raštingumo. Bet tokie yra pagrindai. Taip vaikas ima suprasti, kas yra pinigai, kokia jų vertė, ką galima už juos nusipirkti. Ir kas bus, jei jis taupys“, – sakė mokytoja.
Žinios – per matematikos uždavinius
Tačiau rimtesnės finansinio raštingumo pamokos prasideda jau mokykloje. Pasak M. Grigaliūnienės, dalis jų yra integruota į matematikos pamokas, o finansinio raštingumo vaikai pradedami mokyti nuo penktosios klasės. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, skiriasi ir jiems dėstomo dalyko turinys.
„Jei kalbėtume apie penktoką, šeštoką – jiems pati finansinio raštingumo pradžia yra terminai. Tai – pajamos, pelnas ir kiti. Finansinio raštingumo mokymas yra integruotas matematikos uždaviniuose. Kartu su vaikais gilinamės į užduoties tekstą ir ko iš mūsų reikalaujama“, – pasakojo M. Grigaliūnienė.
Su mažesniais vaikais apie procentus paprasčiau kalbėti per realius pavyzdžius. Tarkime, parduotuvėse skelbiamas nuolaidas žaislams.
Šeštų, septintų klasių mokiniai jau mokomi skaičiuoti palūkanas ir įvertinti, kiek iš viso kainuos paskola. Dar vyresnėse klasėse kalbama apie sudėtines ir paprastąsias palūkanas. Mokiniai supažindinami ir su tuo, kaip „perskaityti“ ir suprasti įvairias reklamas, skelbiančias apie paskolas arba apie vykstančias akcijas.
Iš penktoko lūpų – apie sudėtines palūkanas
Mokytoja sako, kad vaikai turi labai skirtingus finansinio raštingumo pagrindus. Vieni jų žino ir sudėtingesnius terminus, tuo tarpu kitiems reikia aiškinti, ką reiškia nuolaidos prekybos centruose ir kiek su nuolaida kainuos prekė, kaip suskaičiuoti procentus.
„Tačiau kartais vaikai nustebina. Tarkime, buvo vienas penktokas, kuris pasakojo apie sudėtines palūkanas, indėlius, investavimą. Pasirodė, kad jo tėtis dirba finansų srityje, tad žinios – iš šeimos“, – prisiminė mokytoja.
Tai, kiek šeima turi žinių ir finansinio raštingumo įgūdžių, matosi bendraujant su vaikais. Mokytojos teigimu, natūralu, kad kai kurios šeimos finansinio raštingumo žinių turi mažiau ir šių pradmenų negali perduoti savo vaikams. Būtent tokiais atvejais finansinio raštingumo integravimas į mokyklines programas yra labai svarbus.
„Moksle yra prielaidos, kad finansinio raštingumo pradmenys yra svarbūs tolimesnei raidai. Tie, kurie turi stipresnius pagrindus, sėkmingiau dorojasi su finansinėmis problemomis, finansiniais klausimais, geba geriau suvokti. Tačiau jei žinių neturi tėvai, natūralu, kad jie vaiko negali išmokyti to, ko patys nežino. Beje, net ir suaugusiems žmonės bet kuriuo metu galima šias žinias gilinti, to mokytis“, – kalbėjo mokytoja.
Kodėl reikia mokytis finansinio raštingumo?
Pasak M. Grigaliūnienės, kartais patys vaikai užduoda klausimą: kam reikia mokytis finansinio raštingumo? Tačiau, sako mokytoja, pats klausimas padiktuoja ir atsakymą.
„Vaikai puikiai žino, kad tėvai moka paskolas, jie skaičiuoja, ar gali lizingu įsigyti automobilį. Vaikai šeimoje būna girdėję žodžius paskola, lizingas. Todėl nesunku paaiškinti, kodėl reikia mokytis finansinio raštingumo ir kodėl jie turi apie tai suprasti. Nes reikia žinoti, ar galėsi pirkti namą, ir kiek, sumokėjus įmoką už namą, tą mėnesį dar liks pinigų“, – sakė pašnekovė.
Ugdymo specialistai teigia, kad tiek šeimoje, tiek mokykloje mokant vaikus finansinio raštingumo viena iš svarbiausių užduočių – formuoti įgūdžius, taip pat išmokyti taupyti. Svarbu, kad vaikas išmoktų laikytis finansinės drausmės.
Priklausomai nuo vaikų amžiaus, šeimoje reiktų kalbėtis ir sudėtingesnėmis finansinėmis temomis – kuo naudingas investavimas, kodėl reikia mokėti mokesčius, kodėl kartais prireikia imti paskolą ar daiktą įsigyti išsimokėtinai arba kodėl svarbu laiku apmokėti sąskaitas.
Finansinio raštingumo tema, sakė M. Grigaliūnienė, gali būti ir labai gili: „Tai – ir tam tikri socialiniai gebėjimai, orientavimasis aplinkoje, visa finansų psichologija, kaip mes apibrėžiame ir suprantame pinigų vertę, kaip mes juos paskirstome. Kol kas, deja, mokyklose atskiro dalyko – finansinio raštingumo – nėra, mes tai integruojamame į ugdymo turinį. Tačiau tokioms temoms labiau tinka įvairios projektinės veiklos, kada vaikai gilinasi į temas, tada galima aptarti ir sudėtingesnius klausimus.“
