Edukologė apie vaikų užimtumą vasarą: tai nėra laikas gerinti akademines žinias, jiems reikia poilsio

Atšilę pavasariniai orai mokiniams ir jų tėvams primena apie netrukus prasidėsiančias vasaros atostogas. Vaikams braukant dienas kalendoriuje, tėvai griebiasi už galvų, bandydami išlaviruoti tarp savo darbų ir atžalų užimtumo atostogų metu. Vasaros pas močiutę kaime – beveik užmirštos. Šiandien tėvai stengiasi, kad vasaros metu vaikai būtų ne ką mažiau ugdomi, nei mokslo metų eigoje. Tačiau ar būtent to reikia vaikams? Kokios turėtų būti mokinių vasaros atostogos?

Edukologė pabrėžia, kad nė vienas – vaikas ar suaugusysis – nenorėtų leisti atostogų ten, kur daug dirba, todėl labai svarbu pakeisti aplinką ir pailsėti.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Edukologė pabrėžia, kad nė vienas – vaikas ar suaugusysis – nenorėtų leisti atostogų ten, kur daug dirba, todėl labai svarbu pakeisti aplinką ir pailsėti.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 29, 2023, 3:53 PM

Užimtumas – nuo pirmos atostogų dienos

Visus mokslo metus intensyviai akademiškai dirbę mūsų šalies mokiniai turi pustrečio mėnesio trunkančias vasaros atostogas. Dažnai tėvai, įsisukę į savo darbus ir patys turėdami vos vieną kitą laisvą atostogų savaitę, suplanuoja vaikų vasaros atostogos nuo pat pirmos jų dienos.

Ugdomosios vasaros stovyklos, užimtumo centrai, privačios mokyklos, siūlančios tęsti akademinę veiklą net ir vasaros metu – tai pasirinkimai, kurie neretai tampa išsigelbėjimu tėvams. Tačiau pastarieji, dėl savo užimtumo, pamiršta, jog vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, būtinas darbo ir poilsio režimas, kurio privalu laikytis.

„Vaikai tikrai labai pavargsta mokslo metų metu, todėl siaubinga, kai jie ir vasarą yra priversti lankyti mokyklą. Kai kurios privačios mokyklos siūlo paslaugą ugdyti vaikus vasaros metu. Aš suprantu jaunus tėvus, kurie nori komfortiškai gyventi ir dėl to turi dirbti daugiau, tačiau atostogos yra būtinos vaikų psichinei sveikatai. Ar suaugęs norėtų savo atostogas leisti darbo vietoje?“ – retoriškai klausia Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė.

Edukologė pabrėžia, kad nė vienas – vaikas ar suaugusysis – nenorėtų leisti atostogų ten, kur daug dirba, todėl labai svarbu pakeisti aplinką ir pailsėti. Prieš planuojant vaikų vasaros atostogas, specialistė siūlo paklausti vaikų – kokio poilsio jie norėtų ir kartu nuspręsti, koks variantas būtų tinkamas tiek vaikui, tiek ir patiems tėvams.

Vasaros stovyklos ar poilsis kaime?

Šiandien rinka perpildyta vaikų vasaros stovyklomis. Vos atsidarę savo interneto naršykles, galime išvysti daug skambių frazių ir kvietimų dalyvauti. Užsienio kalbų, sporto, menų, tiksliųjų mokslų ir dar daug kitokio pobūdžio stovyklų vaikams ir paaugliams. Prieš renkantis lavinamojo pobūdžio užimtumą, S. Petraitienė primena tėvams nepamiršti, kad vaikams reikia poilsio.

„Būtų gerai, kad tėvai vasaros metu nebenorėtų tęsti vaikų mokymo akademine prasme tam, kad vaikų atostogos nevirstų nesibaigiančia anglų kalbos arba matematikos stovykla. Tai atžalų poilsio laikas, todėl rinktis reiktų tas veiklas, kurios leistų vaikams atsipalaiduoti ir atgauti jėgas po mokslo metų. Puikus pasirinkimas – stovyklos gamtoje, o ne mokykliniame suole ar patalpose“, – teigia edukologė.

Šiandieniniams vaikams, kurie gana daug laiko praleidžia prie ekranų, svarbu pajudėti. Tinkamos atostogos turėtų skatinti vaiką fiziškai aktyviai leisti laiką, būti gamtoje ir turėti laisvo laiko buvimui su bendraamžiais ar šeimos nariais.

„Labai geras poilsis yra pas močiutę kaime. Tai būtų tobulos atostogos vaikams. Geriausia, kai vaikas atostogas leidžia kartu su savo šeima, tačiau, jeigu tėvai turi dirbti, vaikams iš tiesų labai naudinga pabūti su seneliais ar kitais artimaisiais. Reikėtų rasti pusiausvyrą tarp nuperkamų stovyklų, kurios dažnu atveju, ypač didžiuosiuose miestuose, vyksta per didelius karščius, kuomet asfaltas įkaitęs ir dulkėtas, ir kokybiško poilsio gamtos apsuptyje“, – pataria S. Petraitienė.

Stovyklavimas, ekspedicija, laikas gamtoje

Ne vienerius metus vasaros stovyklas organizuojanti Vilniaus humanistinė mokykla šiemet mokinius tradiciškai kvies į veiklas, kurios prasidės birželio antroje pusėje. Mokymo įstaigos vadovės teigimu, dažnu atveju, tos stovyklos, kurias organizuoja joje dirbantys pedagogai, vaikams sukelia kur kas mažiau streso, nes aplinkoje – pažįstami mokyklos bendruomenės nariai.

„Stovyklos metu mes išnuomojame stovyklavietę, kad vaikai atitrūktų nuo mokyklos aplinkos. Mokytojai su vaikais išvažiuoja bent su keliomis nakvynėmis. Tai puikus būdas apsiprasti prie stovyklų jaunesnio amžiaus vaikams. Vaikai, būdami septynerių ar aštuonerių, kartais ir vyresni, atsiskirdami nuo tėvų, patiria tam tikrą liūdesį, ypač vakarais. Tokiais atvejais labai naudinga, kuomet šalia jo – pažįstamas pedagogas, galintis jį nuraminti ir paguosti. Manau, kad būtent išvykos su nakvyne padaro labai didelį žingsnį auklėjimo prasme“, – teigia S. Petraitienė.

Antroji vasaros stovyklos užimtumo dalis – geologinė ekspedicija, tapusi ugdymo įstaigos mokytojų kūrybiniu rezultatu ir tradicija, gyvuojančia nuo mokyklos įkūrimo.

„Mes visi kartu tyrinėjame žemę. Pradinukai ekspedicijos metu vyksta į kelionę aplink Lietuvą. Kartu su pedagogais vaikai kasinėja kalcitą, fosilijas, titnagą. Tačiau Lietuvoje iškasenų nėra tiek daug, kiek mums norėtųsi, todėl vyresnieji mokiniai vyksta į ekspediciją po Europą. Vykstame į Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, kuriose yra kalnų, urvų, tinkamų kasinėjimui, ir malonių atradimų – įvairiausių mineralų, kristalų ir kitų iškasenų radyboms, kurias parsivežame į Lietuvą. Ekpedicijose taip pat organizuojami kalnų žygiai, kuriuose išgyvename labai daug. Juk tikrą draugą pažinsi būtent kelionėje“, – šypsosi mokyklos vadovė.

S. Petraitienės teigimu, organizuojant stovyklas yra atsižvelgiama į tai, ko vasaros metu reikia vaikams – gamta, fizinis aktyvumas, maudynės ir laisvas laikas buvimui su bendraamžiais: „Gera stovykla būna tuomet, kai jos metu yra numatytas laisvas laikas. Kartais stovyklos būna suorganizuotos taip, kad vaikams atokvėpio nėra. Norint išmokyti vaikus atsakingai elgtis, jiems reikia skirti didesnį pasitikėjimo kreditą.“

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.