Tikrai taip. Plungės lopšelis-darželis „Rūtelė“ nuo 2022 metų pradžios savo auklėtinius maitina iš ekologiškų produktų pagamintais patiekalais, be to, leidžia vaikams patiems nuspręsti, kokias daržoves ar garnyrą jie norės valgyti su mėsa ar žuvimi. „Vaikai namo dabar grįžta sotūs ir patenkinti, nė vienas nepuola iškart varstyti šaldytuvo durų. Valgydami sveikiau ir serga rečiau“, – įvykusiais pokyčiais džiaugiasi minėto darželio direktorė Kristina Valienė.
Sudėtingiausia buvo rasti ekologinės produkcijos tiekėjus
Pašnekovė atvira – valgiaraštį į sveikatai palankesnį darželis pradėjo keisti gerokai anksčiau. „Nacionalinės kokybės produktus renkamės jau nuo 2018 metų, o patys pirmieji žingsniai šia kryptimi buvo dar kokiais 2015 metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija viešai pradėjo kalbėti apie vaikų maitinimą ugdymo įtaigose ir paskelbė rekomendacijas sumažinti cukraus ir druskos kiekius patiekaluose, taip pat iš valgiaraščio eliminuoti sunkiai virškinamus ir skrandį „apkraunančius“ patiekalus.
Kas paskatino apskritai pereiti prie ekologiškos mitybos? Prieš kelerius metus perskaičiau, kad Ukmergės regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigos dalyvauja pilotiniame Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos projekte ir stengiasi vaikus maitinti ekologiškais ir pagal NKP sistemą užaugintais produktais. Mane tai labai sudomino. Netrukus Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė tokį projektą visai Lietuvai, tad ilgai nesvarstę pateikėme paraišką jame dalyvauti. Kolektyvas vienbalsiai palaikė šį sprendimą, nes esame įsitikinę, kad kuo kokybiškesnį maistą valgo vaikai, tuo sveikesni jie auga“, – pasakoja K.Valienė.
Sudėtingiausia, anot pašnekovės, buvo rasti ekologiško maisto tiekėjus. „Nežinau, kaip yra dabar, gal jau yra sukurta vieninga informacinė sistema, bet tuomet, mums tik apsisprendus dalyvauti projekte, aš dar prieš pateikdama paraišką, gerą pusmetį ar net ilgiau ieškojome ekologinių ūkių. Konsultavausi su „Ekoagros“, savaime suprantama, buvo apskambinti ir visi Žemaitijos ūkininkai, po to geografija plėtėsi ir galiausiai pradėjome bendradarbiauti su kooperatyvu BIO LEUA. Šis kooperatyvas yra subūręs šalies ūkininkus ir rūpinasi ekologiškų produktų tiekimu Ukmergės darželiams. Tad perkame produktus iš kooperatyvo narių arba iš jų trumpųjų tiekimo grandinių projekto-parduotuvės „Rupūs miltai“, – tvirtina K.Valienė.
Vaikai gali valgyti sezoninį maistą
Labai svarbu, kad minėtas projektas, į kurį įsitraukia vis daugiau šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų atitinka ir visas gydytojų rekomendacijas, pagal kurias sveikatai palankiu maistu laikomi sezoniniai produktai, užauginti ne kažin kur tolimame užsienyje, o šalia namų. „Džiugu, kad vaikai nuo šiol darželiuose gali valgyti ne tik skaniai, sočiai, bet ir gerokai sveikiau. Tai ypač reikalinga augančiam organizmui“, – teigia Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas.
Anot pašnekovo, geriausias įvertinimas ir įrodymas, kad toks projektas reikalingas – pasikeitę vaikų mitybos įpročiai: „Smagu klausytis, kai partneriai – darželių atstovai – pasakoja, kad vaikai vis dažniau renkasi ne iš tolimų kraštų atvežtą apelsiną, bet obuolį, kad šaltuoju metų sezonu mielai valgomos ūkininkų natūraliai raugintos daržovės.“
Į klausimą, kaip neapsigauti ieškant ekologiškų prekių, pašnekovas atsako, kad tokie produktai privalo būti paženklinti Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – iš baltų žvaigždučių suformuotu medžio lapu žaliame fone. Ekologiški produktai taip pat žymimi ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (užrašu „Ekologinis žemės ūkis“). Šie simboliai reiškia, kad produkcija sertifikuota remiantis ekologinę gamybą reglamentuojančiais teisės aktais – Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, taip pat ES reglamentu.
Tikrina, kaip laikomas ir ruošiamas maistas
Kaip tvirtina Plungės lopšelio – darželio „Rūtelė“ direktorė K.Valienė, jų įstaiga yra sertifikuota „Ekoagros“ ir turi sidabrinį ekologiško viešojo maitinimo sertifikatą.
„Tai reiškia, kad ekologiškų produktų, planuojant vaikų valgiaraštį, visame racione turi būti nuo 60 iki 80 procentų. Esame skaičiavę, kad pas mus ekologiškų produktų dalis svyruoja nuo 70 iki 86 procentų. Likusi maža dalis yra nacionalinės kokybės arba įprasti produktai. Ko tikrai negalime nupirkti kaip ekologiško produkto – tai žuvies. Kadangi, kaip ir minėjau, esame sertifikuoti, mus reguliariai tikrina. „Ekoagros“ atstovai atidžiai studijuoja visą dokumentaciją, sąskaitas faktūras, kas, kada ir iš kur buvo pirkta, patikrina, kaip laikomos ir sandėliuojamos daržovės, vaisiai, kruopos (negalima kryžminė tarša, kitaip tariant, ekologiški produktai turi būti laikomi atskirai nuo įprastų), įvertina, kaip ruošiamas maistas“, – tvirtina darželio vadovė.
Pica taip pat gali būti ekologiška
Tuo, anot K.Valienės, įsitikino auklėtinių tėvai. „Kai supažindinome su pasikeitusiu valgiaraščiu, iš pradžių tėvai buvo skeptiški. Bandė replikuoti, kodėl vaikams bus duodama dešrelių ar picos. Tačiau kai tėvai sužinojo, jog dešrelės yra pagamintos iš ekologiškos jautienos bei ėrienos, o picos paplotėlis keptas iš visagrūdžių miltų, visas jų skepsis kaipmat išgaravo. Su tėvais nuolat diskutuojame apie meniu, vaikų mėgstamus produktus namuose, pagal tai koreguojame valgiaraštį. Tėvai turi galimybę valgyti pietus kartu su savo vaiku. Tėvelių atsiliepimai puikūs, o jų išsakomos pastabos konstruktyvios ir į jas reaguojame“, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad darželiui perėjus prie ekologiškos mitybos, atsirado ir švediško stalo principas: vaikai nuo šiol patys renkasi, kokias daržoves iš 4–5 pasiūlytų įsidės, kokio garnyro – ryžių ar bulvių jie norės prie mėsos ar žuvies ir pan. Švediškas stalas davė ir kitų puikių rezultatų – darželyje beveik nebeliko maisto atliekų.
Darnus požiūris į aplinką
K.Valienė tvirtina, kad jau ne vienerius metus darželis siekia vaikus maitinti ne tik kuo sveikiau bet ir ugdyti tvarų požiūrį į aplinką. „Darome labai daug. Dalyvaujame darnaus vystymosi programoje. Su vaikais kalbame apie atsakingą vartojimą, sveikatai palankų maistą, fizinės veiklos svarbą, saugią aplinką, šiukšlių rūšiavimo būtinybę, taupymo naudą, savanorystę. Vaikus ir jų tėvelius įtraukiame į įvairias veiklas, skatinančias tvarumą. Ekologiškas maitinimas – tik viena iš priemonių, ką galime padaryti, ugdydami darnų ir atsakingą vaikų požiūrį į mus supančią aplinką. Bendradarbiaujame su Telšių regioniniu atliekų tvarkymo centru, miesto ekologu, Plungės rajono girininkijomis, vaikai padeda tvarkyti miškus, skruzdėlynus, sodinti medelius. Darželio teritorijoje kartu su mokytojomis augina įvairias daržoves, prižiūri žolinčių, kuriame auga vaistinės žolės arbatai“, – pasakoja lopšelio – darželio „Rūtelė“ direktorė.
Projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
