Sveikas dirvožemis ne tik dovanoja gerą derlių, bet ir atlieka svarbų vaidmenį maisto medžiagų apykaitoje, saugant anglį ir filtruojant vandenį, taip pat padeda švelninti klimato kaitą ir užkirsti kelią potvyniams bei sausroms. Gerą jo būklę atkurti užtrunka ilgai, tačiau tai daryti būtina. Juo labiau, kad ir maisto pasauliui reikės vis daugiau. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius planetoje bus beveik 10 milijardų.
„Dirvožemis yra pagrindinis turtas, pagrindinė vertė ir ta bazė, kur vyksta visas žemės ūkio verslas, ir nuo jo kokybės iš principo priklauso verslo sėkmė. Tai yra kiekvieno ūkininko rezultatas ir pasiekimas rezultatas kaip pajamos ar pelnas“, – „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
„Yra daug sprendimų, kurie leidžia valdyti augalo augimo sąlygas, bet vienas tokių stabiliausių yra dirvožemis, nuo kurio geros kokybės tiesiog neapsakomai stipriai priklauso augalų augimo sąlygos per visą augalo vegetaciją. Todėl visada pagrindas buvo ir manau, ilgalaikėje perspektyvoje, į priekį žiūrint išliks dirvožemio kokybė.“
Kad neigiami procesai būtų pristabdyti, o dirvožemio gera būklė atkurta, Europos Sąjunga imasi veiksmų, visų pirma tam, kad žmogaus veikla nustotų skurdinti viršutinius žemės sluoksnius. ES Dirvožemio strategijoje pažymima, kad geros būklės dirvožemis, kaip didžiausia Bendrijos sausumos ekosistema, palaiko daugelį ekonomikos sektorių, o dirvožemio degradacija Europos Sąjungai per metus kainuoja kelias dešimtis milijardų eurų.
Jei būtų sustabdytos ir pakeistos dabartinės dirvožemio degradacijos tendencijos, tai galėtų duoti iki 1,2 trln. eurų per metus siekiančios ekonominės naudos visame pasaulyje. Iškeltas tikslas iki 2050 metų pagerinti dirvožemio būklę visose Bendrijos šalyse.
Pagrindiniai Dirvožemio strategijos tikslai iki 2030-ųjų:
– siekti, kad žemės būklė nebeblogėtų;
– atkurti didelius plotus nualintų ir gausiaanglių ekosistemų, įskaitant dirvožemį;
– iki 2027 m. pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių ir požeminio vandens ekologinę, cheminę ir kiekybinę būklę;
– bent 50 proc. sumažinti maisto medžiagų praradimą;
– 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką;
– 50 proc. sumažinti naudojamų pavojingesnių pesticidų kiekį;
– pasiekti, kad nebebūtų didinamas bendras užimtos žemės plotas;
– sugerti, kaupti ir filtruoti vandenį, transformuoti maisto ir kitas medžiagas ir taip apsaugoti požeminio vandens telkinius;
– suteikti pagrindą gyvybei ir biologinei įvairovei, įskaitant buveines, rūšis ir genus;
– atlikti anglies kaupiklio funkcijas.
„Vertinant dirvožemį šalyje, iššūkių turime tikrai daug. Tiek rytinė, tiek vakarinė Lietuvos pusė yra linkusios rūgštėti, tai vėl gi – problema. Rūgščiose dirvose sunkiai vystosi augalų šaknų sistema, yra blokuojami tam tikri elementai, augalas negali jų įsisavinti ir kenčia. Tai pirmas darbas tokiuose dirvožemiuose yra kalkinti, nes tada visos kitos investicijos, kurias mes naudojame, jos yra daug efektyvesnės ir duoda daug didesnę grąžą, kada yra ph sureguliuotas“, – teigia „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
„Labai svarbus ir humuso kiekis. Lietuvoje jis šiek tiek mažesnis nei vidutinis. Humuso kiekis labai priklauso nuo organikos, kiek jos mes įnešame. Dirvožemyje kasmet vyksta mineralizacija ir humifikacija, humuso irimas, ir jo formavimasis. Iš irimo augalai gauna maisto medžiagų, o iš formavimosi ateina ta dirvožemio kokybė“, – apie procesus viršutiniuose žemės sluoksniuose pasakoja A.Lukoševičius.
„Didinant dirvožemio humuso kiekį, jo kokybę, vienas iš sprendimų yra įnešti organiką. Tai gali būti tiek organinės trąšos, tiek šalutinės produkcijos – šiaudų, šaknų, pelų – palikimas laukuose. Kitas būdas yra skatinti dirvodaros procesus, į dirvožemį įnešant mikroorganizmus. Mes, „Linas Agro“, siūlome skirtingų produktų su mikroorganizmais technologiją, kuri skatina organikos humifikavimą, tą pirminį, intensyvesnį skaidymą ir humuso formavimą, huminių rūgščių formavimą, kas labai stipriai įtakoja humuso didėjimą iš tos organinės masės.
Be to, turime labai didelį efektą maisto medžiagų išplovimo mažinimui, nes maisto medžiagos irgi yra ir įjungiamos į dirvodaros procesą ir jos lieka stabilios tame viršutiniame žemės sluoksnyje. Kitas produktas yra skirtas daugiau mitybai gerinti, patogenų arba patogeninių grybų gyvybingumui mažinti. Jis skatina augalų šaknų sistemą ir įtakoja efektyvesnį skirtingų elementų pasisavinimą augalams.“
Saugant dirvožemį, ūkininkai turi pereiti prie tvarios žemdirbystės ir atsisakyti intensyvių ūkininkavimo metodų, nesubalansuoto tręšimo, intensyvaus sunkiosios žemės ūkio technikos naudojimo, monokultūrų auginimo, turi taikyti įvairią sėjomainą ir nebepažeisti žemės cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip cheminiai augalų apsaugos produktai, sunkieji metalai ir kt.
Atkuriant ar siekiant išsaugoti gerą dirvožemį, labai svarbu išlaikyti anglies kiekį jame. Šis elementas yra dirvožemio biologinės įvairovės, geros būklės ir derlingumo pagrindas. Europos Sąjungos skaičiavimais, dėl netvaraus ūkininkavimo prarandama apie 7,4 mln. tonų anglies.
„Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia, kad geriausia tai daryti kuo natūralesniais metodais, kad vėliau nereikėtų kompensuoti trūkumo cheminėmis trąšomis. „Jeigu mes neturėsime organinės dalies, anglies kiekis bus mažas, mums reikės daugiau mineralinių trąšų. Anglies sukaupimas yra ta didžioji žalioji augalų masė. Nuo jos produktyvumo, nuo derlingumo priklauso grūdų derlius“, – pasakoja dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
„Organinė dalis padidina azoto ir kitų elementų kiekį ir gerina augalų augimą. Jie užauga vešlesni ir gaunamas didesnis derlius. Tada į žemę atiduodama ir daugiau organikos su ta anglimi ir nebereikia naudoti tiek mineralinių trąšų.“
Daugiausiai kritikos ūkininkai sulaukia dėl azoto trąšų naudojimo. Tiksliai neapskaičiuoti jų kiekiai, ypač esant prastai dirvožemio būklei, išplaunami į gilesnius sluoksnius, patenka į vandenis ir kenkia bioįvairovei. Pertekliniai azoto kiekiai gali prisidėti ir prie dirvožemio erozijos. Tačiau su ūkininkais dirbanti mokslininkė tikina, kad tokių situacijų mažėja ne tik dėl aplinkos spaudimo veikti tvariai, bet ir dėl pačių ūkininkų suvokimo, kad tik prižiūrimas ir geros būklės dirvožemis bus jų finansinio stabilumo garantas ir perspektyvus palikimas ateinančioms kartoms.
„Pertekliaus azoto dirvožemiuose praktiškai nėra. Kiekvienais metais Agrocheminių tyrimų centras tiria, sudaro Lietuvos žemėlapį, kiek yra likutinio azoto po žiemos. Kiek yra likusio. Nebūna labai didelių kiekių. Tai reiškia, kad ūkininkų dirvožemiai jau gali sukaupti ir akumuliuoti azotą, o ūkininkai jau geba paruošti tas dirvas taip, kad azotas „nebepabėgtų“. Nebėra tokių situacijų, kaip anksčiau, kad supila trąšas į dirvas, kaip į kiauras, išbėga viskas ir augalai nespėja pasisavinti. Taip nebėra“, – apie tvaresnį ūkininkų suvokimą ir pokyčius ūkininkavime pasakoja dr. G.Pšibišauskienė.
„Pasikeitė žemės dirbimas ir sukaupta organinė medžiaga geba užlaikyti azotą. Be to, ūkininkai visai nenori jo atiduoti nei upeliams, nei kažkur kitur, nes tai yra jų turtas, jų pinigai. Ir jie siekia, kad azotas pasiliktų prie augalo.“
Atsisakyti trąšų bėrimo į žemę skatina ir naujos technologijos. Vieną tokių siūlo „Linas Agro“.
„Vienas iš tokių naujų ir įdomių sprendimų yra mikroorganizmai, kuriais nupurškiame pasėlį, užkrečiame visus augalus ir tie mikroorganizmai, iš atmosferos fiksuodami azotą, juo aprūpina augalą. Tai yra visiškai naujas spendimas. O kalbant apie tvarumą, svarbu paminėti, kad kai tręšiame biriomis azoto trąšomis į dirvą, kai augalas turi paimti viską per šaknis, tai atsiranda daugybė įvairių faktorių, kodėl augalas negali paimti tų maisto medžiagų.
Be to, azoto panaudojimo efektyvumas yra žemiau nei 50 procentų. Tai reiškia, kad tik apie 50 procentų išbertų elementų augalas sunaudoja, o visa kita nukeliauja kažkur kitur, kur nenorime, kad nukeliautų. Tai ne tik reiškia išlaidas, neefektyvumą, bet ir taršą gamtai“, – apie sprendimus, lemiančius dirvožemio ir jį supančios aplinkos situaciją, pasakoja „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovas A.Lukoševičius.
„Mūsų sprendimas leidžia azotą, sufiksuotą augale, šimtu procentų sunaudoti augalo augimui ir mes neturime jokio neigiamo poveikio dirvožemiui. Tai tvarus, efektyvus sprendimas, kuris leidžia net ir nepalankias gamtines sąlygas augalui sušvelninti ir leisti jam normaliai augti.“
Vis garsiau kalbama apie siekį susieti išmokas ūkininkams su jų dirbamų žemių būkle. Taip būtų pasiekta asmeninė atsakomybė ir didesnis dėmesys dirvožemiui. Europos Sąjunga siekia paskleisti kuo daugiau informacijos apie dirvos priežiūrą ne tik ūkininkams, bet ir visiems žmonėms, kad dirvožemio kokybė būtų visų piliečių interesas ir rūpestis.
Kokie ūkininkų sprendimai kenkia, o kurie tausoja ir gerina dirvožemį irk ą reikėtų daryti, kad derlingą žemę išsaugotume ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms, plačiau pasakojama laidoje „Tvarumo kodas“.
