„Vienas krūmas dera, kitas nedera ir niekas nesuprantame – su visais kalbamės, pas visus tas pats“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo uogyno Bebruliškėje, prie Kazlų Rūdos, šeimininkas. Nors šilauogės jau skinamos, bet džiaugsmo šeimininkui maža.
Šie metai, pasak Šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio, ne uogų. Jam tenka bendrauti tiek su Lietuvos, tiek su Latvijos ir Lenkijos ūkininkais, todėl sako, kad situacija panaši visame Baltijos regione.
Uogoms pakenkė pavasario šalnos ir sausra. Kaip aiškino V.Juodsnukis, šiemet uogos yra smulkesnės. Nesvarbu, kiek laistai ir kiek rūpiniesi – iš gamtos šilauogės negauna pakankamai kritulių, todėl prasčiau įsisavina trąšas ir uogos neužauga tokios, kokios turėtų.
Tokie prasti metai, pasak uogų augintojo, būna kas penkti.
„Šie metai yra labai blogi, bet, neduok Dieve, jeigu dar sutaps tokie vieni blogi metai, faktiškai bus apleisti laukai, bus daug bankrotų“, – dėstė Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.
Nuostolius skaičiuojantis ūkininkas, sako, ne tik jis, pyksta ant valdžios – ūkininkai nesupranta valdžia požiūrio. Ji delsė paskelbti stichinę situaciją dėl dviejų mėnesių sausros. Liepos pradžioje pasirodė lietus ir „valdžiukė“ jau nusiplauna rankas. Kalbintas pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nors kiek ir palijo, derlius jau yra sunaikintas.
Kad derlius šiemet prastas, patvirtina ir mokslininkai. Mažiau šilauogių užderėjo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijoje.
„Mes vertiname vidutiniškai truputį mažesnį, negu vidutinį, visos kolekcijos derlių“, – kalbėjo Kauno botanikos sodo mokslininkė Laima Česonienė.
„Kiekviena veislė turi savo poreikius, savo kaprizus, kuriais reaguoja, į tai, kaip mes jas prižiūrim. Kai kurios veislės dera labai gerai, kai kurios tai nelabai šiemet pasirodo“, – aiškino ji.
Pasak mokslininkės šilauogių nauda organizmui labai didelė, o panašių konkurentų beveik nėra. Tačiau L.Česonienė pabrėžė, kad visi vaisiai ir uogos yra svarbios, visokių spalvų turi būti lėkštėje. Visgi mėlyna spalva dėl anticianų yra net labai pageidautina.
Mėlynės – artimos šilauogių giminaitės. Skirtumas tas, kad naudingąsias medžiagas mėlynės kaupia visoje uogoje, šilauogės – odelėje. Kaip aiškino Kauno botanikos sodo atstovė, jau seniai ištirta, kad šilauogės turi antikancerogeninį poveikį. Šiose uogose randami dideli kiekiai polifenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis
„Mūsų liaudies medicina rekomenduoja mėlynes, taip pat ir šilauoges, kaip artimas giminaites, valgyti, kad stipintume regėjimą, nes yra atlikti tyrimai, kad mūsų tinklainę sveiką išsaugo ilgiau“, – aiškino kalbinta moteris.
Daugiausiai suvartojama šviežių šilauogų. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, o smulkesnes – džiovinti.
