Parama padėjo sukurti giminės ūkį

Svarbu ne tik gera idėja ir palanki rinka, bet ir finansinės galimybės sumanymams įgyvendinti. Be paramos ko gero būtų sudėtinga ar net neįmanoma. Pavyzdžiui, uogininkystės ūkiams plėstis trukdo trūkumas modernios technikos, kurios įsigyti negali dėl lėšų stygiaus. Darbuotis ūkininkai galėtų daug sparčiau, jei ūkiai būtų mechanizuoti.

Uogų skynimo kombainai ar produkcijos perdirbimo cechuose būtini įrenginiai, ne visada būna „įkandami“ pavieniams ūkiams.<br>„Unsplash“ nuotr.
Uogų skynimo kombainai ar produkcijos perdirbimo cechuose būtini įrenginiai, ne visada būna „įkandami“ pavieniams ūkiams.<br>„Unsplash“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-08-09 15:02

Uogų skynimo kombainai ar produkcijos perdirbimo cechuose būtini įrenginiai, ne visada būna „įkandami“ pavieniams ūkiams. Tačiau susikooperavus, įsigyti technikos, paspartinančios darbus, tikrai realu. Pavyzdžiui, Tauragės savivaldybėje Gaurės kaime penki Macijauskų ūkiai pasuko kooperacijos keliu – bendrai jie prižiūri ir tvarko 100 ha juodųjų serbentų sodinukų. Vieniems Macijauskų ūkiams įsikurti, kitiems sustiprėti padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama.

Dar daugiau, giminės ūkiams kuriantis ir augant, pavyko ne tik suburti savus bendrai veiklai, bet ir susigrąžinti iš kaimo į miestą išvykusius atžalas.

Pirko kombainą

Pirmasis juodųjų serbentų ūkis Gaurėje įsikūrė 2004 metais, kai ūkininkas Algirdas Macijauskas pasinaudojo kompensacija sodinukams įsigyti ir iškart 13 ha apsodino juodųjų serbentų krūmeliais. Tuo metu atrodė, kad uogininkystės perspektyvos beribės, o juodųjų serbentų, kurie yra tikra vitaminų ir geležies bomba, visada reikės ne tik žmonėms, bet ir perdirbėjams.

Idėja buvo graži, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Nors į ūkį uogų skintis atvažiuodavo būriai miestiečių, patys skindavo ir kitus šiam darbui samdydavo, visų uogų vis tiek neišskindavo. Teko ieškoti galimybių, kaip ūkininkaujant pasiekti didesnio efektyvumo ir patirti mažiau nuostolių. Parengus ūkio modernizavimo projektą ir pateikus paraišką paramai pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti, ūkininkui buvo skirta finansinė paskata būtinai technikai įsigyti – paramos lėšas A. Macijauskas investavo į uogų skynimo mašiną.

Ūkiui stiprėjant atsivėrė galimybės plėtrai. Ūkininkas vėl ėmė dairytis finansinės pagalbos ir dar kartą kreipėsi paramos. Iš gautos 50 tūkst. eurų paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ A. Macijauskas įsigijo technikos serbentyno priežiūrai ir krovininį mikroautobusą uogų klientams išvežiojimui.

Grįžo sūnus, prisijungė dukra

A. Macijauskas neslepia – naudojosi visa įmanoma parama, be jos nebūtų galėjęs įsigyti technikos, leidusios ūkyje automatizuoti rankinį darbą bei sėkmingai ūkininkauti. Pavyko net iš miesto į kaimą ūkininkavimui prisivilioti sūnų ir į veiklą įtraukti dukrą. Proveržio versle Macijauskai sulaukė 2016 m., kai kiekvienas sukūręs savo ūkius suvienijo jėgas. Ekonomikos studijas baigusi Indrė Macijauskaitė turėjo gerą progą universitete įgytas žinias pritaikyti praktiškai – ūkyje įdiegė produkcijos realizavimo sistemą.

Indrė tikina, kad tokių sunkių metų, kaip šie, jau seniai nebuvo. Ne tik dėl to, kad dalis juodųjų serbentų nušalo, o derlių dar labiau sumažino sausra. Pernai supirkėjai už kilogramą juodųjų serbentų mokėjo 1,50 Eur, šiemet dar nėra aišku, ar pavyks gauti bent 0,50 Eur.

„Per daugelį metų įpratome prie kainų svyravimo, bet kad dabar, kai viskas taip pabrango, ir visi skundžiasi, kad uogų šiemet nėra, serbentų kaina gali sumažėti tris kartus, tikrai nesitikėjome – tiek už uogas supirkėjai mokėjo tik 2018–2019 metais. Turėtume kitą pasirinkimą, tikrai neatiduotume pusdykiai“, – tikina Indrė.

Indrės brolis Andrius rūpinasi uogų perdirbimu . Tauragės vietos veiklos grupė finansavo projektą „Ūkininko Andriaus Macijausko ūkio plėtra perdirbant žemės ūkio produktus“. Už skirtą paramą – 47 tūkst. eurų per praėjusius dvejus metus ūkininkas įsirengė patalpas perdirbimo cechui, sumontavo įsigytą inovatyvią džiovinimo techniką ir sulčių spaudimo įrangą, o praėjusį rudenį ją išbandė, spausdamas sultis ir tyres, džiovindamas vaisių ir uogų juosteles bei daržovių cukrintinius (cukatas). Šį rudenį šeima planuoja gaminti dar daugiau ir įvairesnės produkcijos.

Ėmėsi perdirbimo

Ieškodami būdo bent iš dalies apsidrausti nuo perdirbėjų kainų diktato, Gaurės ūkininkai ūkyje užaugintas uogas nusprendė perdirbti patys. Už paramos lėšas nupirktu krovininiu mikroautobusu Macijauskai jau seniai važinėja į muges, kur parduoda ne tik sultis, bet ir įvairias tyres, džemus, džiovintų juodųjų serbentų juosteles. Verslo pradžioje produktus gamino ne patys, užsakymus teikė perdirbimo įmonėms, vėliau jau realizavo iš savų uogų pačių pagamintus gaminius.

„Mums labai svarbi kokybė, kuria pelnome vartotojų pasitikėjimą, todėl ir toliau dirbsime šia kryptimi. Turime klientų, kurie mūsų uogas perka daugelį metų ir yra patenkinti iš jų pagamintais produktais. Nenuvilsime jų“, – užtikrino I. Macijauskaitė.

Ryžęsi patys perdirbti užaugintas uogas, Gaurės ūkininkai verslą galės plėsti bendradarbiavimo principu – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) numatytos atskiros paramos priemonės labai smulkiems ir smulkiems-vidutiniams ūkiams. Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai skiriama 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur.

SP naujovė – paramos labai smulkiems ūkiams galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami bendras investicijas. Tokiu atveju parama didėtų, taip pat būtų suteikiami prioritetiniai balai už bendrų investicijų įgyvendinimą. 2023–2027 m. laikotarpiu labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 000 Eur. Jei projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.

Reikia atkreipti dėmesį, kad parama bus mokama ne kaip išmoka, o kompensuojant ūkininkų išlaidas. Pagal Smulkių-vidutinių ūkių priemonę paraiškos taip pat galės būti teikiamos su partneriais, tačiau tai neturės įtakos paramos dydžiui.

Pagal priemonę „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“ galima didžiausia paramos suma projektui – 200 000Eur, didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškų priėmimas pagal abi šias priemones numatytas š. m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.