Sureagavo į ūkininkų protestą: tai – trumparegiškumą ir savanaudiškumą demonstruojanti akcija

Pirmadienį dalis Lietuvos ūkininkų protestuoja norėdami atkreipti dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas. Su protesto reikalavimais susipažinusios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šią akciją vadina trumparegiška ir savanaudiška, rašoma organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ pranešime žiniasklaidai.

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ūkininkų protestą vadina trumparegišku ir savanaudišku.<br>T. Bauro nuotr.
Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ūkininkų protestą vadina trumparegišku ir savanaudišku.<br>T. Bauro nuotr.
Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ūkininkų protestą vadina trumparegišku ir savanaudišku.<br>T. Bauro nuotr.
Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ūkininkų protestą vadina trumparegišku ir savanaudišku.<br>T. Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 8, 2024, 5:08 PM

„Nors protesto iniciatoriai savo reikalavimuose pripažįsta, kad vykstanti klimato kaita daro apčiuopiamą neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkiui, visgi jie nesutinka, kad intensyvaus žemės ūkio veikla yra reikšmingas veiksnys, prisidedantis prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Jie tai vadina „aplinkos ministerijos skleidžiama dezinformacija“. Apmaudu, bet tokį požiūrį galiu vertinti tik kaip atsakomybės prieš gamtą, visuomenę ir ateities kartas stoką. Daugelis ūkininkų akcijos keliamų reikalavimų yra orientuoti į siekį susirinkti kuo daugiau viešųjų pinigų paramos ir užsitikrinti sąlygas toliau teršti vandenį, alinti dirvožemį, skurdinti mūsų gamtą. Iš visuomenės pusės žiūrint, tai – savanaudiška, iš jų pačių verslo – trumparegiška“, – sako organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko vertinimu, protestuojančių keliamais reikalavimais siekiama dar labiau sumažinti ir taip minimalias aplinkosaugines ambicijas, o norint atliepti tokius kylančius aplinkosauginius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, žemės ūkio politika turėtų eiti priešinga linkme.

Ž.Morkvėnas atkreipia dėmesį, kad protesto iniciatorių viešinami reikalavimai neatspindi visos ūkininkų bendruomenės požiūrio.

„Savanaudiškumo ar trumparegiškumo etiketės negalime ir nenorime „klijuoti“ visiems ūkininkams. Didelė dalis ūkininkų, kuriems ūkininkavimas yra ne tik verslas, bet ir savotiškas gyvenimo būdas, yra įkvepiantys ir sektini pavyzdžiai. Jie drąsiai derina tradicijas su naujovėmis, prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, ieško trumpesnio kelio ir santykio su savo vartotoju, atsakingai puoselėja juos supančią gamtą. Lietuvoje tokių pavyzdžių turime nemažai. Šie ūkininkai šiandien neprotestuoja, bet kantriai dirba savo sunkų darbą“, – teigia jis.

Specialios žemės naudojimo sąlygos užtikrina, kad būtų apsaugotas viešasis gėris

Protesto iniciatoriai skundžiasi, kad valstybė specialiosiose žemės naudojimo sąlygose (SŽNS) numatydama draudimus suarti pievas, nusausinti pelkes tarsi kėsinasi į privačią nuosavybę.

Savo ruožtu nevyriausybininkai sako, kad šios naudojimo sąlygos realiai reiškia, kad šeimininkas negali sunaikinti svarbios ekosistemos, nes ji teikia viešąjį gėrį visiems piliečiams – valo vandenį, apsaugo dirvožemį nuo erozijos, padeda švelninti klimato kaitos padarinius, teikia namus vabzdžiams apdulkintojams ir kitoms rūšims, teikia kitas naudas.

Gamtininkai primena šalies Konstituciją, kuri draudžia niokoti žemę, jos gelmes, teršti vandenis ir orą, skurdinti augaliją ir gyvūniją. Šių nuostatų laikymasis yra teisėtas visuomenės lūkestis, kuris negali būti laikomas žemiau privačios nuosavybės intereso.

Vandens apsaugos juostos saugo mūsų vandenis nuo taršos

Protestuotojai taip pat nepatenkinti tuo, kad ūkininkaudami greta vandens telkinių jie įpareigoti palikti nesuartas apsaugos juostas. Jų teigimu, pastaruoju metu šios juostos buvo praplėstos.

Nevyriausybininkai pabrėžia, kad tokios apsauginės juostos yra būtinos tam, kad sumažintume žemės ūkio taršą į upes ir Baltijos jūrą, bei akcentuoja, kad dabar numatyti jų rėžiai yra nepakankami, juos reiktų dar labiau didinti.

„Mes kalbame apie vandens, kuriame maudomės, iš kurio pagautą žuvį valgome, kokybę. Didelė dalis ūkininkų naudoja mineralines trąšas ir pesticidus. Prie upių, griovių, kanalų, ežerų palikti nearti pievų plotai veikia kaip natūralus filtras, kuris sulaiko bent dalį šių medžiagų“, – apie apsauginių juostų naudą gamtai ir visuomenei kalba Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugininkas Justas Gulbinas.

Ūkininkai nori ir toliau neapskaityti naudojamų pesticidų bei trąšų

Be to, nevyriausybininkus stebina tai, kad protesto iniciatoriai nori ir toliau laikyti paslaptyje, kiek pesticidų ir trąšų jie naudoja.

„Trąšas ir pesticidus naudojantys ūkininkai visada pabrėžia, kad jie cheminius preparatus naudoja griežtai pagal instrukcijas, labai mažais kiekiais ir pan. Tuo pačiu jie nenori atskleisti, kokie tie realūs kiekiai. To nesuprantu. Jei visuomenė matytų, kad tie kiekiai tikrai nedideli, palankiau vertintų ir jų pačių veiklą. Kodėl vengiama tokio skaidrumo“, – klausia J.Gulbinas.

Tuo pačiu gamtininkas pažymi, kad cheminių preparatų naudojimas yra vienas esminių dalykų, alinančių gamtą.

Baltijos aplinkos forumo pranešime žiniasklaidai atkreipiamas dėmesys ir į protestuojančių ūkininkų nusiteikimą prieš pievų atkūrimą. Savo ruožtu gamtininkai sako, kad tai – labai vertinga, tačiau viena iš labiausiai Lietuvoje nykstančių ekosistemų.

ELTA primena, kad dalį šalies žemdirbių organizacijų vienijantys Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) nariai pirmadienį visoje Lietuvoje degina laužus siekdami atkreipti dėmesį į ūkininkų veiklos problemas.

Akcija norima pabrėžti ŽŪR narių požiūriu netinkamą šios Vyriausybės žemės ūkio, akcizų politiką, akcentuoti, kad dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Ji kilo maždaug prieš metus, itin nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.

ŽŪT taip pat prisijungė prie ūkininkų protestų. Šios vadovai pirmadienį parengė ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos pateikė rezoliuciją su savais reikalavimais. Joje taip pat keliama daugiamečių pievų ir akcizų politikos problemos, dar prašoma taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.

Žemdirbių protesto akcijos vyksta ir kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.