Didžiausia ūkininkų problema
Ūkininkai puikiai išmano savo darbo specifiką, tačiau žinių finansinėje srityje dažnai vis dar stokoja. Kita vertus, panaudojus vos kelias apsaugos priemones, įmanoma ženkliai pagerinti daugelio ūkių finansinį stabilumą.
„Išlaidos gamybai ir žaliavoms sudaro didžiąją ūkio apyvartos dalį. Patariame ūkininkams stebėti savo išlaidas ir prieš perkant gamybos priemones atlikti rinkos tyrimus. Dirbdami supratome, kad daugelis mažų ar vidutinių ūkių daug metų dirba su konkrečiais tiekėjais ir netikrina kitur siūlomų kainų. Todėl dalis jų už techniką gali permokėti net 20–30 proc. Tai milžiniški praradimai, kurių galima lengva išvengti elgiantis šiek tiek apdairiau“, – teigia „Lande“ vyriausioji kreditų specialistė Ligita Dikšienė.
Pasak jos, svarbu ne tik apsisaugoti nuo pasaulinių ekonomikos trikdžių, bet ir nuolat ieškoti, kaip sumažinti esamas išlaidas. Net jei manoma, kad šioje vietoje sutaupyti daugiau nepavyks.
„Šiandien egzistuoja daugybė informacinių šaltinių ar bendruomenių, kurios ūkininkams siūlo aktualiausią informaciją apie rinkoje esančius pokyčius. Žinant, kas vyksta už savojo ūkio ribų, bus daug paprasčiau derėtis su žemės ūkio technikos ir žaliavų tiekėjais dėl palankesnių pirkimo sąlygų. Tai ypač svarbu sunkesniais metais, visai kaip praėjusią vasarą. Nedideliam ūkiui, kuris pavasarį pirkdamas techniką ar žaliavas sutaupo bent 5 tūkst. eurų, tai yra didelė vertė, leidžianti kompensuoti mažesnį derliaus pelną ar padengti nenumatytas išlaidas“, – sako L.Dikšienė.
Praėję metai ūkyje: kokių klaidų būtina nebedaryti 2024-aisiais?
Žemės ūkio sektorius pasižymi dinamiškumu, tad rinkos situaciją kiekvienais metais prognozuoti sunku. Žvelgiant bendrai, 2023-ųjų padėtis nebuvo tokia bloga, kaip tikėtasi iš pradžių. Nepaisant to, stebėtas akivaizdus nuosmukis, palietęs visus ūkininkus.
Pastaraisiais mėnesiais į finansavimo įstaigas kreipiasi daug ūkininkų, kurie dėl prasto sezono, palyginti brangių gamybos priemonių ir didelių palūkanų po mokėjimo susidarė skolų. Tai reiškia ne tik išaugusius finansinius įsipareigojimus, bet ir verslo sulėtėjimą: dėl to daugelis delsia pirkti naujas gamybos priemones, atnaujinti žemės ūkio techniką ir tiesiog negali efektyviai pasiruošti artėjančiai sezono pradžiai.
Tai ypatingai aktualu tiems, kurie tikėdamiesi kilsiančių kainų delsė parduoti savo derlių rudenį. Deja, bet šiuo metu rinkos kainos nėra pakankamos, kad padengtų vidutines investicijas.
Tad pastarųjų metų pamokos turėtų paskatinti priimti labiau atsargius sprendimus. Pavyzdžiui, draustis pasėlių draudimu, kad būtų sumažinta rizika ypatingai nepalankiomis klimato sąlygomis. Reikia tikėtis, kad ūkininkai jau pasimokė, jog ir Lietuvoje gali užklupti sausra, galinti atimti didžiąją potencialaus pelno dalį.
