2024-ieji prasidėjo masiniais žemdirbių protestais. Per 1300 traktorių užplūdo ne tik sostinės Gedimino prospektą: jų dabar apstu Prancūzijos keliuose ir Berlyno centre.

Žiema, kai nereikia triūsti laukuose, ūkininkams yra patogiausias metas pareikšti savo pageidavimus protestuojant.

Juolab kad spūstelėti politikus šis laikotarpis itin tinkamas – artėja Europos Parlamento, kuris kartu su Europos Komisija priima svarbiausius sprendimus dėl žemės ūkio ateities, rinkimai. O Lietuvoje dar teks rinkti ir naują Seimą.

Tikrai nėra sutapimas, kad visose valstybėse žemdirbių reikalavimai yra panašūs.

[[ge:lrytas:lrytas:30220394]][[ge:lrytas:lrytas:30231552]][[ge:lrytas:lrytas:30191965]][[ge:lrytas:lrytas:30261827]]

Labiausiai ūkininkai nepatenkinti tais sprendimais, kurie tiesiogiai ar ne visai tiesiogiai susiję su aplinkosauga.

Vilnius. Pagaliau nei kelių blokadų, nei žvygaujančių kiaulių ties Seimo rūmais.

Šįkart į Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovų bei kitų organizacijų surengtą protesto akciją sostinėje ūkininkai suvažiavo blizgančiais šiuolaikiškais traktoriais ir kita technika.

„Vilniau, atsiprašome, bet kitaip mūsų negirdi“, – tarp kitų plakatų, kurių dauguma buvo tokio pat šrifto ir dydžio, tad paruošti bendrai, pasitaikė ir toks.

Prieš mitingą ar po jo dalis žemdirbių mielai bendravo su miestiečiais, leisdavo vaikams įsilipti į traktorių kabiną.

Patys protestuotojai teigė turintys labai daug reikalavimų – nuo didesnių tiesioginių išmokų iki paramos pieno gamintojams.

Tačiau labiausiai politikai buvo spaudžiami aplinkosauginiais klausimais.

Dalis jų vargu ar bus išspręsti artimiausiu metu. Žemdirbiai siekia atlygio už nenaudojamas apsaugos zonas, esančias ties jų sklypų ribomis.

O labiausiai juos piktina įpareigojimai išlaikyti daugiametes pievas, tam aukojant nemažą dalį dirbamosios žemės.

Tačiau kad tvarka būtų sušvelninta, reikia ne tik mūsų valdžios sprendimų, bet ir Briuselio pritarimo.

Tiesa, žemdirbių akcijos metu netoli jų buvo surengtas ir kuklus aplinkosaugininkų pasirodymas – jie siekė atkreipti dėmesį į nykstančias pievas ir itin gausiai naudojamas trąšas.

Šio renginuko dalyvius palaikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

[[ge:lrytas:lrytas:30218030]]

Bent porą pergalių protestuojantys ūkininkai jau beveik pasiekė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas minėjo, kad jau balandį Seimas greičiausiai pakeis akcizo tarifus naftos dujoms.

Anksčiau jos nebuvo apmokestintos akcizu, tačiau nuo šių metų įsigaliojo daugiau nei 300 eurų už toną siekiantis mokestis.

Dėl to smarkiai pabrango ne tik buityje naudojami dujų balionai – pakilo ir ūkininkų, kuriems dujos reikalingos pirminiam produkcijos apdorojimui ar perdirbimui, sąnaudos.

Tad jau pateiktas projektas, pagal kurį akcizas sumažės iki 41 euro už toną.

Taip pat ketinama sugrąžinti ankstesnę tvarką ir leisti naudoti žymėtą dyzeliną, kuriam taikoma akcizo lengvata, ne tik žemės ūkio, bet ir aptarnaujančiai technikai, kaip buvo iki šių metų.

Nuo sausio įsigaliojo tvarka, pagal kurią žymėtas dyzelinas nebegali būti pilamas, tarkime, į ūkininko turimą krovininį automobilį, kuriuo išvežiojama produkcija, – tiktai į traktorius, kombainus ar panašiai.

Berlynas. Vokietijos ūkininkai irgi įsikūrė pačiame sostinės Berlyno centre – prie Brandenburgo vartų.

[[ge:lrytas:lrytas:30252504]]

Traktoriai suko ratus ir kitų didžiųjų miestų gatvėmis.

Juos, kaip ir lietuvius, piktina pokyčiai dėl lengvatų degalams.

Berlynas yra nusprendęs žemės ūkiui taikomą dyzelino akcizo lengvatą šiais metais sumažinti 40 procentų, 2025–2026 m. – dar 30 procentų, o nuo 2027-ųjų ją išvis panaikinti.

Taip pat žemdirbius suerzino ir Vokietijos valdžios sprendimai taikyti papildomus mokesčius už anglies dvideginio išmetimus.

Tiesa, vokiečių žemdirbiams įrodyti, kad jų finansinė padėtis prasta, nėra lengva.

Net ir Vokietijos ūkininkų asociacija pripažino, kad per pastaruosius dvejus metus vidutinės pajamos smarkiai padidėjo – palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jos išaugo 45 procentais. Daugiausia tai susiję su gerokai pabrangusiais maisto produktais.

Paryžius. Į Eliziejaus Laukus prancūzai su traktoriais nevyko – jiems pakako užtverti įvažiavimus į atomines elektrines, užblokuoti greitkelius, o kartu su vokiečiais jie kuriam laikui buvo sutrikdę eismą ir tiltu, jungiančiu šias valstybes.

Reikalavimai taip pat yra panašūs: prancūzai žemdirbiai nepatenkinti tiek dyzelino kainomis, tiek griežtėjančiais aplinkosaugos normatyvais, tiek energijos sąnaudomis. Tiesa, kai kuriuos šios šalies regionus ne pirmus metus ištinka sausra, todėl vietos ūkininkai dar nori ir geresnio vandens tiekimo.

2024-ieji Europoje prasidėjo masiniais žemdirbių protestais: kodėl būtent šis laikotarpis jiems itin tinkamas