ŽŪM: ūkininkai, gavę mažesnes išmokas už mėsinius galvijus, visada gali patikslinti jų kraujo laipsnio duomenis

Ūkininkai, kurie šiais metais gavo mažesnę paramos išmoką už mėsinius galvijus, gali patikslinti jų kraujo laipsnio duomenis ir pretenduoti į didesnes išmokas ateityje, teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė–Tumelienė.

Žemės ūkis,galvijai,karvė,pienas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žemės ūkis,galvijai,karvė,pienas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Mar 13, 2024, 12:27 PM, atnaujinta Mar 13, 2024, 1:35 PM

„Kilmės duomenų patikslinimą laikytojai gali atlikti bet kuriuo metu. Jeigu šiais metais gavo mažesnę išmoką, bet turi duomenų, kuriuos suvedę gali papildyti kilmę ir ta kraujo laipsnio dalis padidėtų, jie gautų didesnę išmoką. Todėl visus laikytojus kviečiame peržiūrėti duomenis ir kitais metais pretenduoti į didesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu aiškino D. Laureckaitė–Tumelienė.

Anot ministerijos, pavėlavus įvesti kergimo duomenis ir norint papildyti palikuonio kilmę, jo laikytojas Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) turi pateikti DNR tyrimų protokolo, patvirtinančio palikuonio reproduktorių, kopiją.

ŽŪDC, vadovaudamasis protokolu, per 5 darbo dienas papildo kilmę reproduktoriaus kilmės duomenimis.

Anot D. Laureckaitė–Tumelienės, sprendimas diferencijuoti išmokas buvo priimtas siekiant paskatinti atsakingus ūkininkus, kurie pateikia visus gyvulių kergimo duomenis ir gerina savo galvijų mėsos kokybę.

ŽŪM atstovė taip pat paaiškino, kad išmokos už laikomas avis ir ožkas buvo praplėstos dėl žemo duomenų suvedimo lygio.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiais metais mokama išmoka už avis yra tokia naujovė, kad ne tik už mėsinių veislių avis, bet ir visas. Tas pats ir už ožkas. Ne vien už pienines ožkas, bet ir visų veislių“, – sakė ŽŪM atstovė.

„Avių ir ožkų kergimo duomenys yra dar mažiau suvedami. Todėl kol kas diferencijavimo neturime. Jeigu asociacijos išreikštų tokį poreikį, tikrai svarstytume tokią galimybę. Bet kol kas jų duomenų suvedimas daug blogesnis“, – pridūrė ji.

Posėdyje dalyvavusiems parlamentarams paminėjus, kad kai kurie ūkininkai turi problemų suvedant ar koreguojant duomenis, ŽŪM atstovė teigė, jog ministerija turi paruošusi specialistus į kuriuos galima kreiptis iškilus tokioms problemoms.

Taip pat, anot jos, siekiant padidinti duomenų suvedimo efektyvumą, ministerija svarsto apie galimybę išplėsti teisę suvesti galvijų kergimo duomenis.

„Kergimo duomenis gali suvesti pats ūkininkas. Nesugebantys to padaryti gali užpildyti kergimo formą ir ją nusiųsti žemės ūkio duomenų centrui. Bet kergimas turi būti įregistruotas, prieš užregistruojant gautą palikuonį. Priešingu atveju reikės daugiau duomenų. (...) Klaidų taisymą gali atlikti Žemės ūkio agentūra. Jos specialistai ir inspektoriai yra išsidėstę regionuose. Tereikia pateikti prašymą. Būtent kergimo laikotarpį, kas buvo įvesta ir specialistai padarys“, – aiškino ji.

„Ministerijoje mes dar svarstome apie galimybę didesniam ratui išplėsti teisę suvesti kergimo duomenis, kad ta informacija dar efektyviau būtų pateikiama į duomenų bazę“, – paminėjo ji.

Veislininkystės skyriaus vedėja taip pat paneigė, kad galvijų kraujo laipsnio vertinime gali atsirasti netikslumų, kadangi tai daroma automatiškai.

Pasak jos, kraujo laipsniai skaičiuojami jau daugiau negu dešimtmetį, bet iki šiol nebuvo svarbūs išmokų kontekste.

„Kraujo laipsnis yra skaičiuojamas nuo 2011 m. veislininkystės dalyje ir nuo 2020 m. visame ūkinių gyvūnų registre. Kraujo dalys apskaičiuojamos automatiškai iš turimų duomenų. Tai reiškia iš įvestų atsivedimų, kergimų ir sėklinimų. Todėl išvados yra visiškai objektyvios“, – tikino ŽŪM atstovė.

„Nėra taip, kad su šia priemonė atsirado nauji reikalavimai. Tai buvo jau keletą metų. Ir tik tada, kai buvo tikėtasi, kad visi laikytojai buvo susipažinę su taisyklėmis, įvesti skirtumai“, – pabrėžė ji.

Vasarį ŽŪM patvirtino 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinį galviją, avį ir ožką dydžius. Išmokos už mėsinius galvijus diferencijuotos pagal mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, mokamas išmokos priedas už produktyvumo tyrimą – už mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.

Didžiausia išmoka mokama už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau proc. Išmokos už tokį galviją suma – 142,15 eurų. Už galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesieks 51 proc., mokama po 76,22 eurų.

Taip pat bus mokami 6 eurai už mėsinį galviją, kuriam buvo vykdytas produktyvumo tyrimas. Ūkininkai gauna paramą ir už avis bei ožkas. Patvirtinta išmoka už avį – 17,96 eurų, už ožką – 24,62 eurų.

Kaip teigia ŽŪM, Kergimo žiniaraštį reproduktorių laikytojai turi užpildyti ŪGR per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, bet ne vėliau nei iki pirmo gauto palikuonio registravimo dienos.

Nauja susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinius galvijus mokėjimo tvarka galioja nuo 2023 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.