Tereikia daugiau išdidumo – lietuviams modernaus žemės ūkio jau daug kas pavydi

Tai – praeitis. Tas laikas, kai už būtiną techniką žemdirbiai Lietuvoje neturėdavo kuo sumokėti, nes neturėjo ko ir kam parduoti, seniai atsitraukė.

Dėmesys Strateginiame plane skiriamas klimato kaitai mažinti, bioįvairovei didinti ir kitoms aplinką tausojančioms priemonėms.<br>Lrytas.lt montažas.
Dėmesys Strateginiame plane skiriamas klimato kaitai mažinti, bioįvairovei didinti ir kitoms aplinką tausojančioms priemonėms.<br>Lrytas.lt montažas.
Pasa K.Navicko, Europos Komisijoje Lietuvos atstovai yra girdimi, todėl svarbu – nesusigūžti, bet kalbantis su EK pateikti rimtus argumentus.<br>V.Gelūno nuotr.
Pasa K.Navicko, Europos Komisijoje Lietuvos atstovai yra girdimi, todėl svarbu – nesusigūžti, bet kalbantis su EK pateikti rimtus argumentus.<br>V.Gelūno nuotr.
Pasak D.Miniataitės, Strateginiame plane numatytos tikslingos investicijos – technologijoms, kurios padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Pasak D.Miniataitės, Strateginiame plane numatytos tikslingos investicijos – technologijoms, kurios padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Pasak M.Dubnikovo, žemės ūkis yra išskirtinis ir labai sudėtingas sektorius, nes jis veikia ir vietos rinkoje, ir yra viso pasaulio rinkų dalyvis.<br>V.Gelūno nuotr.
Pasak M.Dubnikovo, žemės ūkis yra išskirtinis ir labai sudėtingas sektorius, nes jis veikia ir vietos rinkoje, ir yra viso pasaulio rinkų dalyvis.<br>V.Gelūno nuotr.
Anot K.Šimo, pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkio per pastaruosius 15-metų – didžiausio virsmo laiką – išaugo nuo 800 mln. eurų iki 3 mlrd. eurų.<br>V.Gelūno nuotr.
Anot K.Šimo, pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkio per pastaruosius 15-metų – didžiausio virsmo laiką – išaugo nuo 800 mln. eurų iki 3 mlrd. eurų.<br>V.Gelūno nuotr.
V.Gelūno nuotr.
V.Gelūno nuotr.
V.Gelūno nuotr.
V.Gelūno nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Biometano dujomis varoma technika.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Biometano dujomis varoma technika.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir aplinkai palankias technologijas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 10, 2024, 7:03 PM

Per pastaruosius 20 metų, kuriuos Lietuva nugyveno tapusi Europos Sąjungos nare, mūsų šalies žemės ūkis pasiekė pasaulinį lygį. Ir laikosi aukštumoje.

Taip, niurnančių dėl to, kad beveik neliko smulkių ūkių, laikančių po keletą melžiamų karvių, buvo ir bus. Bet šeimos ūkiams, kurie pasuko modernizavimo keliu ir apsirūpino technologijomis, atsivėrė durys į rinką.

Burnojančių ant nepalankių žaliavos – pieno, grūdų ar daržovių – supirkimo kainų, bus visada. Ir tai – suprantama. Nes kaimo žmonėms skauda dėl to, ką suniokoja gamta, skauda, kai nuostoliais apdalina nepalankios pardavimo sąlygos.

Ūkininkus žeidė ir tebežeidžia tai, kad išmokos, gaunamos už deklaruotus plotus, vis dar yra gerokai mažesnės už tas, kurias gauna vokiečiai, prancūzai ar kitų senųjų Europos šalių žemdirbiai. „Kas buvo suderėta, tą ir turim“, – tokiais argumentais priekaištus tenka atremti žemės ūkio politikams.

Tačiau, nepaisant negandų, per šitą dvidešimtmetį Lietuvos žemės ūkis šovė į viršų. Ir neįmanoma ignoruoti fakto, kad įtaką tam padarė 2004-aisiais atsiradusi kaimui skirta Europos fondų parama.

Dabar, įsibėgėjant naujam ES paramos finansiniam etapui, žemės ūkyje dėmesys neišvengiamai krypsta į tvarumą ir žalinimą.

Globali rinka

„Žemės ūkis yra išskirtinis ir labai sudėtingas sektorius, nes jis veikia ir vietos rinkoje, ir yra viso pasaulio rinkų dalyvis.

Įtaką žemės ūkiui daro ir mūsų šalies ekonomika, ir pasaulio ekonomika bei geopolitiniai įvykiai, turintys poveikį trąšų, grūdų, energijos kainoms“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Pasak jo, per pastaruosius 20 metų žemės ūkio sektoriaus eksportas padidėjo dešimt kartų, kone triskart išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė.

Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, lietuviai aplenkė latvius, estus, lenkus, ispanus, graikus, portugalus.

„Laukiu to momento, kai pagal BVP aplenksime ir italus, tikėtina, tai nutiks 2028–2030 metais.

O tai reiškia, kad žemės ūkio sektoriui prisivilioti dirbti žmones bus nelengva – reikės steigti pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, susijusias su aukštosiomis technologijomis.

Nepaisant to, kad nuo įstojimo į ES iki šiol Lietuvoje gyventojų sumažėjo apie 500 tūkst., dirbančiųjų šiuo metu mūsų šalyje yra maždaug tiek pat, kiek ir prieš 20-metį.

O tai reiškia, kad žemės ūkyje konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų bus vis didesnė ir sunkesnė. Vadinasi, reikia ir reikės investuoti į technologijas, kurios pakeis žmones“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Tai liudija ir kiti skaičiai: per 20 metų ūkių skaičius Lietuvoje susitraukė perpus, bet smarkiai padidėjo vienam ūkiui tenkančios žemės plotas.

Pavyzdžiui, nuo 2003-iųjų iki 2020 metų ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo 51,5 proc., – iki 132 tūkst., bet vidutinis jų plotas išaugo apie 140 proc., – iki 22 hektarų.

Anot ekonomisto, ūkių stambėjimas yra neišvengiamas, bet rasti savo nišą galimybių turi ir smulkieji ūkininkai.

„Per tuos 20 metų žemės ūkyje netrūko amerikietiškų kalnelių. Tai ir 2007-ųjų kviečių kainų aukštumos, 2009-ųjų ekonominė krizė, 2020-ųjų pandemijos iššūkiai, 2022-ųjų Rusijos ekonominis karas prieš ES, pašokdinęs energetikos bei trąšų kainas.

Dabar šis karas jau yra laimėtas – turime naujas technologijas, kurios pradedamos naudoti ir bus ateityje naudojamos.

Kas toliau? Tas pats, tik kitaip: būtinybė didinti žemės ūkio našumą, nes maisto poreikis pasaulyje, didėjant žmonių skaičiui, nuolat auga.

O ir žalinimas turi išlikti akiratyje. Tai – neišvengiama, ir tik technologijos bei našumas padės įveikti apsirūpinimo maistu iššūkius“, – patikino M.Dubnikovas.

Reikia argumentų kalbos

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, neįmanoma įsivaizduoti, kas būtų, jei Lietuva nebūtų tapusi ES nare: Lietuva, įstojusi į ES, patyrė sėkmės istoriją, bet ją juk sukūrė žmonės.

Sėkmės istorija yra ir ekonominis Lietuvos šuolis – per 20 metų Lietuvos žemės ūkį pasiekė 18 mlrd. eurų.

„Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane yra sudarytos galimybės visiems ūkiams pasinaudoti parama.

Ji padidinta jauniems ūkininkams. Sukurtos geresnės sąlygos smulkiems ir vidutiniams ūkiams – mokamos didesnės išmokos už pirmuosius 50 hektarų, o mažesniems ūkiams yra sukurtos atskiros priemonės investicijoms, kad konkuruotų su tos pačios „svorio kategorijos“ ūkiais.

Skatiname ūkininkus kooperuotis, plėtoti trumpas tiekimo grandines. Bendruomenių iniciatyvoms, verslams, kaimo spartuoliams yra skirta LEADER ir „Sumanių kaimų“ parama.

Remiamas ūkių modernizavimas, kartu tikintis augimo vertės grandinėje – žaliavos perdirbimo, tvarių investicijų projektų“, – per Žemės ūkio ministerijos surengtą konferenciją, skirta Lietuvos narystės ES 20-čiui paminėti, sakė K.Navickas.

Vis dėlto, pasak jo, 80 proc. Lietuvos žemės ūkio politikos vis dar nulemia ES Bendros žemės ūkio politikos sprendimai.

„Norėtųsi, kad Lietuva turėtų daugiau įtakos. Teikia vilties tai, kad į mus jau žiūrima kitaip – kalbamasi kaip su lygiaverčiais partneriais.

Europos Komisijoje esame girdimi, todėl svarbu nesusigūžti ir kalbantis su EK pateikti rimtus argumentus. Juk neatlaiko kritikos visokie nurodymai ūkininkams, kada ką sėti ar pjauti“, – sakė ministras.

Žaliojo virsmo dalis

Pasak Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės, dabartiniame ES finansinės paramos etape Lietuvos Strateginis planas yra žaliosios pertvarkos – žaliojo virsmo sudedamoji dalis.

„Praeitų finansinių laikotarpių Lietuvos kaimo plėtros programose jau buvo skiriamas pakankamas dėmesys aplinkosaugai, taip vadinamoms žaliosios architektūros priemonėms. Dabartiniame Lietuvos Strateginiame plane didesnė svarba teikiama Žaliajam susitarimui įgyvendinti.

Jo nuostatas įgyvendina visos ES šalys. Tam nuo 2023-iųjų yra taikomi nauji ir aukštesni Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai.

Ūkininkaujantys gali papildomai pasirinkti ir taikyti ekosistemas, o už tai gauna ir papildomas išmokas.

Taip pat dėmesys Strateginiame plane skiriamas klimato kaitai mažinti, bioįvairovei didinti ir kitoms aplinką tausojančioms priemonėms.

Kadangi tai – nauji reikalavimai, visiems atsirado papildomos biurokratinės naštos. Ir ūkininkams, ir administruojantiems paramą kartais kyla iššūkių.

Tai – naujos programos įgyvendinimo pradžia, o tokiais atvejais atsiranda ir nenumatytų situacijų, juo labiau, kad kalbama apie naujus aplinkosaugos, žalinimo reikalavimus“, – sakė D.Miniataitė.

Tikslas – tvari gamyba

Kokios tai naudos duoda pačiam Lietuvos žemės ūkiui?

„Paramos tikslas yra tvari gamyba, o kartu – ir atsakingas vartojimas.

Pagal numatytus parametrus, ūkininkai gauna ne tik bazinę išmoką už deklaruotus plotus, bet ir papildomą išmoką – už pasirinktas ekosistemas. Taigi, jie gauna didesnes išmokas, jeigu taiko inovatyvias žaliąsias technologijas.

Klimato kaitos kontekste tokių išmokų tikslas yra geras – jomis skatinama gaminti žemės ūkio produkciją tvariau, mažinti anglies dvideginio emisijas, saugoti bioįvairovę, gerinti dirvožemį“, – kalbėjo D.Miniataitė.

Strateginiame plane yra numatyta ir investicinė parama, kuri, anot pašnekovės, orientuota į klimato kaitos užkardymą.

„Investicijos skiriamos tikslingai – technologijoms, kurios padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pavyzdžiui, mėšlo tvarkymui ūkiuose. Šiuo atveju remiama biometano dujų gamyba iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų.

Taip pat investuojama į gyvūnų gerovę, nes ir tai, kaip jie auginami bei kuo šeriami, turi įtaką emisijų kiekiui ir produkcijos kokybei.

Ūkininkams tai – naudinga parama. Kadangi tai nėra pelną kuriančios investicijos, todėl paramos intensyvumas yra didesnis nei kitose Strateginio plano priemonėse“, – sakė D.Miniataitė.

Anot pašnekovės, Strateginis planas yra ūkininkams naudingas – jie turi galimybę pasinaudoti parama žaliajam virsmui.

„Nežinia, kaip klostysis geopolitinė situacija, kokiu tempu plėsis ES. Bet kokiu atveju, pasibaigus Strateginio plano laikui, po 2027-ųjų, paramos teikimo principai ir pačios paramos apimtys gali keistis, Lietuva gali gauti mažesnę paramą, nes pagal BVP vienam gyventojui jau artėjame prie ES vidurkio.

O kol kas turime susitelkti į geresnį, efektyvesnį dabartinio finansinio laikotarpio paramos įsisavinimą bei aktyviai dalyvauti ES diskusijose dėl naujojo finansinio laikotarpio paramos“, – sakė D.Miniataitė.

Parama išaugino augalininkystę

„Pats esu virsmo dalyvis – 16 metų dirbu grūdų prekybos sektoriuje“, – patikino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkio per pastaruosius 15-metų – didžiausio virsmo laiką – išaugo nuo 800 mln. eurų iki 3 mlrd. eurų.

„Žemės ūkio sektoriaus sukuriama BVP dalis visada sudarė apie 3,5–4 proc. – jam pavyko augti kartu su kitais sektoriais.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos žemės ūkio sukuriama BVP dalis yra maždaug tokia pati“, – dėmesį atkreipė K.Šimas.

Augalininkystės sektoriuje virsmas buvo didžiulis – pajamos išaugo 3 kartus ir tam įtaką padarė ES lėšos bei teisingos investicijos į grūdų elevatorius, logistiką.

„Proveržis buvo derlingume, bet pastaruosius 7–8 metus derlingumas nebekinta, apsėjami plotai – taip pat.

„Jeigu iki narystės ES buvo prikuliama apie 3 mln. tonų grūdų, 2020-ųjų derlius pasiekė 8 mln. tonų rekordą. Pastaruosius kelerius metus nepavyko jo pakartoti, nes gamta sumenkino jį 1 mln. tonų. Dabar esame 7 mln. tonų lygyje“, – skaičių pažėrė K.Šimas.

Pasak jo, grūdų eksporto galimybės sudaro apie 5 mln. tonų, o šis kiekis nebekinta.

Apie 1,7 mln. tonų grūdų yra perdirbama, iš jų apie 0,8 mln. tonų produktų eksportuojama. Tai pašarai, miltai, makaronai, salyklas ir kiti.

Pagal kiekį, tenkantį vienam gyventojui (apie 3 tonas), Lietuva perdirba daugiausia grūdų pasaulyje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.