„Tas rupšnojamos žolės garsas, ramybė nuima visą stresą. Nuvažiuoji su savo įtampom ir nervais, o galvijai pažiūri į tave lyg sakytų: „Ko tu pergyveni? Žolės yra – gyvenimas gražus“, – juokiasi ūkininkas.
Limuzinų ūkį Leliūnuose, Utenos raj., jis laiko nuo 2013 m. Iki tol apie žemės ūkį turėjęs supratimo tik tiek, kiek sužinojo padėdamas seneliams šieną vežti, šiandien M.Kinderis – kiek netradicinis ūkininkas, ne tik auginantis galvijus, bet ir rengiantis kepsnių degustacijas.
„Juokauju, jog vietoje to, kad dirbčiau finansų institucijoje, dirbu žemės ūkyje ir išlaikau finansų institucijas mokėdamas palūkanas“, – sako jis.
Kad nuo finansų pasuko prie galvijų, lėmė susidėję daug veiksnių. Mindaugo tėvai – miškininkai, jis pats daug laiko praleido pas močiutę Rokiškio rajone, tad noras imtis veiklos prie žemės ūkio visada kirbėjo. O čia ir galimybė pasitaikė.
„Pradėjau nuo to, kad tapau sofos ūkininku: parašėme projektą, įsigijome traktorių, smulkintuvą ir mulčiuodavome pievas. Bet kadangi su žemės ūkiu nieko bendro neturėjau, ėmiau lankyti kursus, o vieni kaip sykis vyko Leliūnuose, praktinė jų dalis – pas žmogų, iš kurio vėliau įsigijau limuzinų ūkį.

